Didvyriai nemiršta: Alfonsas Smetona-Žygaudas

Povilas Gaidelis.

A. Smetona gimė 1913 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio aps., Raguvos vls., Justinavos kaime. Baltraus Smetonos ir Marijonos Dirsytės-Smetonienės šeimoje. Jo tėvas Baltrus Smetona buvo Prezidento Antano Smetonos pusbrolis. Labai gabus, apsiskaitęs ūkininkas, mėgo skaityti laikraščius ir knygas. Baltrui dažnai tekdavo kaimo žmonėms rašyti prašymus valdžiai, todėl kaimynai jį vadino advokatu. Deja, 1930 m. jis mirė nuo plaučių uždegimo sulaukęs vos 59 metų... 16-metis Alfonsas liko pusiau našlaitis. Jis dirbo su motina ūkyje, tačiau ši veikla vaikino netraukė. Gabus, inteligentiškas, veiklus jaunuolis dalyvavo kaimo kultūriniame gyvenime, organizavo šventes ir minėjimus. Jo mokslai prasidėjo Šilų pradžios mokykloje. Vėliau mokėsi Ramygalos progimnazijoje ir Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Alfonsas buvo ne tik aktyvus, bet ir patriotiškas jaunuolis. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) veikloje, vadovavo Vadoklių šaulių būriui.

A. Smetona-Žygaudas

1941 metais traukiantis sovietų okupantams iš Lietuvos, jis suorganizavo Lietuvos išlaisvinimo organizaciją (LIO), į kurią susibūrė buvę savanoriai, šauliai ir kiti patriotai. Organizacijos nariai sušaudė 5 aršiausius komjaunuolius, kurie kesinosi nužudyti Šilų parapijos kunigą. Vokiečių okupacijos metais A. Smetona tarnavo policijoje. Jis manė, kad taip bus lengviau kovoti su komunistais. Pradžioje tarnavo Ramygaloje, o vėliau Smurgonyse Baltarusijoje. Į namus jis sugrįždavo tik padėti motinai nuveikti svarbiausius ūkio darbus.

Kuomet sovietų Raudonoji armija antrą kartą užplūdo ir okupavo Lietuvą, A. Smetona nedvejodamas pasirinko partizano sunkų kelią. Kartu su kaimynu S.Žala jis išėjo į mišką. Kai vokiečių kariuomenė jau paliko jų kraštą, vyrai išsiskirstė kas sau ir praleido frontą. Vėliau pradėjo burtis į grupeles. Vienai grupelei vadovavo pats A. Smetona. Ginklų tada pakako, nes jais aprūpino besitraukianti vokiečių kariuomenė. Šiems buvo naudinga, kad rusų užnugaryje veiktų Lietuvos partizanai. Tie ginklai nebuvo nauji ir labai geri - daugiausia trofejiniai, iš rusų atimti. Pajuostėje buvo jų sandėlis. Apylinkių vyrai iš ten ginklus vežė mašinomis ir vežimais.

Netrukus vyrai susibūrė į didelį būrį ir nutarė surinkti iš gyventojų visus ginklus, nes kai kas jau ėmė juos pardavinėti. Pavyzdžiui, už vokišką kulkosvaidį MG-42 prašė bekono. Kas tuos ginklus atidavė gražiuoju, o kai kam reikėjo ir pagrąsinti. 1944 m. vasaros pabaigoje kovotojai laikėsi būriais po 15-20 žmonių. Metų pabaigoje jie ėmė burtis į stambesnius junginius. Buvo įkurta Vyčio partizanų apygarda. Tada Panevėžio krašte veikė 555 partizanai. Tuo tarpu priešų jėgos buvo nepalyginamai gausesnės. Vien stribų buvo 572. Tačiau didžiąją priešo pajėgų dalį sudarė reguliarioji MGB kariuomenė. Kovai su Vyčio ap. partizanais 1944 m. gruodžio mėn. čia buvo permestas 95-asis pasienio pulkas, kuriame tarnavo 1277 kareiviai ir karininkai. Tokiu būdu, šio krašto laisvės kovotojams reikėjo kautis su keturis kartus gausesnėmis priešo pajėgomis.

A. Smetona (deš.) ir A. Gritėnas

A. Smetonai tapus laisvės kovotoju, enkavedistai suėmė jo motiną Marijoną Smetonienę ir uždarė į Vadoklių kalėjimą.

Ištuštėjusiame jų ūkyje dar liko tarnaitė Ona Kriščiūnaitė. Kartą rusų kareiviai ją pradėjo terorizuoti, ketino pakarti, jeigu ši nepasakys kur slepiasi partizanai. Tačiau mergina nieko neišdavė. Netrukus į sodybą atvažiavo keliolika vežimų ir išvežė visą Smetonų šeimos turtą bei išvarė gyvulius į Vadoklius.

Vėliau suėmė iš Kauno grįžusį Alfonso brolį ir 1947 metais kartu su motina ištrėmė į Sibirą, į Tomsko sritį, kur jie praleido net 13 metų.

1945 m. sausio mėnesio pradžioje būrį papildė Abvero mokyklą Vokietijoje baigęs desantininkas Antanas Žibas. Vyrai davė priesaiką. Jie prisiekė, kad nedarys išdavysčių ir kovos iki galutinės pergalės, nors puikiai suprato, kad ta pergalė yra tik jų svajonėse. Jie suprato, kad galingos okupantų armijos nugalėti nepavyks, kad teks ilgai kovoti ne tik su okupantais, bet ir su vietiniais kolaborantais-stribais ir kitais Tėvynės išdavikais. 1945 m. sausio 12 d. A. Smetona dalyvavo kautynėse su okupantų kariuomene Užulėnio miške (Ukmergės aps., Taujėnų vls.). Pradžioje apygardai vadovavo kapitonas Jonas Krištaponis, o jam žuvus - Danielius Vaitelis- Briedis.

A. Gritėnas ir B.Tarutytė bando jėgas.

Jis apygardą suskirstė į rinktines ir rajonus. Kad nesusišaudytų su savais, įvedė slaptažodžius, kuriuos dažnai keitė. Tokia konspiracija buvo būtina dar ir todėl, kad Vyčio apygardos teritorijoje jau 1945 m. vasarą - bene anksčiausiai Lietuvoje, pradėjo savo „veiklą“ MGB organizuoti agentų - smogikų būriai. Prisidengę partizanų vardu (jie dėvėjo tokias pačias uniformas), šie terorizavo, plėšė ir žudė taikius gyventojus. Taip jie mėgino diskredituoti Lietuvos laisvės kovotojus ir prieš juos nuteikti vietos gyventojus. Kiekvienas partizanų būrys turėjo savo veiklos teritoriją, kurią kontoliavo. Taip buvo išvengiama savivaliavimų ir plėšikavimų, kuriuos neretai vykdė paprasčiausi banditai, prisidengę partizanų vardu. Tokius asmenis partizanų teismai nuteisdavo mirties bausme.

 

Vyčio ap. partizanai su vadu A. Smetona (sėdi vidury).

1948 m. gegužės 13 d. žuvus D.Vaiteliui - Briedžiui, apygardos štabo atkūrimu ėmė rūpintis jo adjutantas A.Smetona-Žygaudas. Vienas iš pirmųjų jo įsakymų, kuris prisidėjo prie apygardos reorganizacijos, buvo įsakymas Nr. 3, pasirašytas 1948 m. birželio 30 d. Šiuo įsakymu Vyčio apygarda buvo padalinta į 4 rajonus.

Du rajonai buvo suformuoti Ukmergės ir Kėdainių apskrityse ir du - Panevėžio apskrityje. 1949 m. balandžio 20 d. A. Smetona-Žygaudas išleido įsakymą Nr. 12, kuriuo buvo įsteigtos dvi partizanų rinktinės, pavadintos pirmųjų apygardos vadų - Krištaponio ir Vaitelio garbei - Krištaponio ir Briedžio rinktinės. Buvo vėl užmegzti nutrūkę ryšiai su Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų vadovybe. A. Smetonos štabas tuo metu įsikūrė Šilų miške ir kaime, kuris taip pat vadinosi Šilais. Štabe buvo rašomosios mašinėlės, rotatorius, buvo leidžiamas pogrindžio laikraštis „Lietuva brangi,“ spausdinami įsakymai ir instrukcijos. A. Smetona organizavo gausų spaudos platintojų tinklą. Buvęs partizanų ryšininkas Stasys Plenius-Jurginas, kuris tuo metu mokytojavo Šilų mokykloje, prisimena: „Aš apsigyvenau antrame mokyklos pastato aukšte. Po mėnesio vieną rytą virtuvėje sutikau uniformuotą partizaną. Atėjęs P.Grakauskas paaiškino, kad tai Vyčio apyg. Vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas. Netrukus paaiškėjo, kad mokykloje buvo partizanų štabas ir 2 bunkeriai. Viena slėptuvė buvo įrengta tarp pirmo ir antro aukšto, joje galėjo tilpti 3 žmonės. Įėjimas į slėptuvę iš antro aukšto palėpės. Joje buvo laikomi automatai, pistoletai, granatos. Antrasis bunkeris buvo įrengtas mokyklos malkinėje po žeme. 1948 m. lapkričio mėn. prisiekiau, gavau slapyvardį Jurginas, Petro Grakausko slapyvardis buvo Diemedis.

Mūsų pagrindinis darbas buvo teikti partizanams žinias, rengti spaudai pogrindinį laikraštį „Lietuva brangi,“ atsišaukimus. Straipsnius rašė prtz. Rugelis-Kostas Tvaska miške, bunkeryje. Apipavidalindavo mano būsimoji žmona Elena Tarutytė-Spirgė, kuri tuo metu mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir savaitgaliais grįždavo į savo tėviškę prie Šilų. Jos tėvų sodyboje buvo įrengti 3 bunkeriai: vienas gyvenamajame name po krosnimi, antras - tvarte, trečias - daržinėje. Netoliese miške buvo apygardos štabo bunkeris, šalia jo dar vienas-mažesnis, kuriame dėžėse buvo laikomi dokumentai. Dar už 200 m buvo Jono Baltušniko-Vienuolio bunkeris. Mokytoja Mikonytė-Valstietė taip pat rašydavo ir redaguodavo straipsnelius, atsišaukimus. Mes daugindavome rotatoriumi, turėjome rašomąją mašinėlę, šriftą, raides. Laikraštį ir atsišaukimus platindavo ryšininkai ir partizanai. Taip pat darydavome partizanams pažymėjimus, kuriuose būdavo partizano nuotrauka, slapyvardis ir uždėtas apygardos antspaudas. 1949 m., iš karto po Naujųjų metų teko važiuoti į Tomską. Vežiau apyg. vado broliui pasą ir karinį bilietą į lagerį, kuriais jis turėjo pasinaudoti pabėgimo atveju. Tų pačių metų sausį vežiau dokumentus į Radviliškį Prisikėlimo apyg. partizanams, nes vasario 16 d. buvo numatytas partizanų vadų suvažiavimas. 1949 m. gegužę stribai apsupo Vienuolio bunkerį. Žuvo 3 partizanai: Jonas Tumšys-Kytras, Vienuolis ir Rugelis. Prasidėjo dideli miškų valymai. Mūsų mokykloje įsikūrė Panevėžio čekistų štabas.

Man teko su saugumo viršininku žaisti šachmatais. Tuo metu, kai pas mus gyveno saugumiečiai, Žygaudas mokyklos slėptuvėje prabuvo 4 paras nevalgęs ir negėręs.“

Vyčio ap. štabo nariai: B. Tarutytė, A. Smetona ir A. Gritėnas.

1949 m. gegužės mėnesį Vyčio apygardos štabas išleido „Įsakymą valstiečiams,“ kuriame buvo nurodyta gyventojams nestoti į kolūkius. Maždaug po poros savaičų dar išleido atsišaukimą, kuriame buvo kviečiama nestoti į kolūkius. Tą patį pavasarį atspausdino ir išplatino įsakymą, kuriame nurodė jaunimui nestoti į komjaunimą. Vėliau išleido partizanų būrių įstatus 1949 m. vasarą apygardos štabas buvo išduotas. Apsuptyje žuvo ap. štabo viršininkas ir Krištaponio rinktinės štabo pareigūnai. A. Smetona šį kartą išvengė mirties, nes bunkeryje tada jo nebuvo. 1950 m. pradžioje apygardoje dar veikė 13 laisvės kovotojų būrių - apie 100 kovotojų. 1950 m. A. Smetonos nurodymu Šiluose buvo įkurta pogrindinė ginkluota organizacija - Lietuvos Laisvės Kovos Sąjunga (LLKS) kovai su okupantais. Jos vadas buvo A. Smetonos giminaitis Elegijus Smetona. Organizacijos nariai rinko partizanams maistą, saugojo kovotojus, kuomet šie užeidavo pas ūkininkus, gyventojams ir valdžios pareigūnams perduodavo laiškus iratsišaukimus. Jos nariai gyveno legaliai. Tačiau MGB agentai juos išdavė. Visus LLKS narius nuteisė po 25 metus.

Likę gyvi kovotojai ir apygardos vadas 1950 m. vasarą persikėlė į Panevėžio aps. Vadoklių valsčių - į Kačėniškių miške įrengtą štabo bunkerį. Kai susirgo partizanas Alfonsas Stankevičius-Fakyras, vadas padarė jam pasą ir nusiuntė į Kauną gydytis. Tačiau 1950 m. liepos 5 d. Kaune jį MGB-istai suėmė. Apie tai buvo pranešta A. Smetonai, tačiau šis netikėjo, kad A. Stankevičius išduos. Kitą dieną į mišką atvyko Kauno enkavede kariuomenė. Manoma, kad bunkerį išdavė ne Stankevičius, o ryšininkas Motiejus Pakeltis. Kareiviai buvo atsivežę ir A. Stankevičių. Jį mušė ir liepė parodyti bunkerį, tačiau šis, matyt neparodė. Dėl to 100 metrų plote kareiviai badė žemę, ieškojo bunkerio. Apie 11 val. ryto gyventojai išgirdo šūvius ir granatų sprogimų garsus. Šaudymas nutilo tik apie 17 valandą. Kačėniškių miške, Panevėžio aps.,Vadoklių vls. Enkavedistai apsupo Vyčio ap. štabo bunkerį, kuriame buvo A. Smetona-Žygaudas ir du štabo nariai. Pasakojama, kad partizanai atsisakė pasiduoti. Užvirė kova. Alfonsas Gritėnas su kulkosvaidžiu iššoko iš bunkerio, tačiau jį greit pakirto priešų kulkos. A. Smetona metė granatą ir nukovė du priešų karininkus, o kita granata susisprogdino pats. Mūšyje žuvo Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona - Žygaudas,apygardos ūkio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas - Skalikas ir štabo sekretorė Bronė Tarutytė - Berniukas.

1999 m. gegužės 19 d. Alfonsui Smetonai-Žygaudui buvo pripažintas kario savanorio statusas. Tą pačią dieną LR Prezidento dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, o 1999 m. gegužės 27 d. jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). Kario savanorio statusas buvo suteiktas ir Alfonsui Gritėnui - Skalikui bei Bronei Tarutytei - Berniukui (po mirties).

Šaltiniai.

1. Laisvės kovotojų prisiminimai. X d. Vilnius, 2016 m.

2. Alfonsas Smetona-Žygaudas, Alfonsas, Gritėnas, Skalikas ir Bronė Tarutytė-Berniukas. Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos c. medž. 2005 06 28.

3. A. Lukšas. Vyčio apygardos dešimt kovos metų. Lžinios, 2012-01-27.

Straipsnio šaltinis: http://www.llks.lt/pdf2/Gaidelis%20-%20apie%20Smetona-Zygauda.pdf

 

Algimanto ir Vyčio apygardų vadų susitikimas Raguvos miške apie l947—1948 m.

I eilėje iš kairės: Bronius Juospaitis-Direktorius, Edvardas Daučiūnas-Jokeris, neatpažintas. Už jų klūpo Jurgis Urbonas-Lakštutis. Stovi iš kairės: Alfonsas Smetona-Žygaudas, neatpažintas, Mykolas Šemežys-Aras, Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis, Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Antanas Kisielius-Sakalas, Antanas Burokas-Mokytojas, Vytautas Zakaras, Antanas Žilys-Žaibas (VŽM)

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 
 

Apygardos vadas 1948-1950 m. Alfonsas Smetona-Žygaudas

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm