Partizanai J.Kudelis - Dobilas, P.Lukošius - Žilvytis, V.Macijauskas - Žirgelis,

Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse,  
Iš kairės: Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, būrio vadas Juozas Kudelis-Dobilas,
Vladas Šatkauskas-Lazdynas ir Pranas Mocijauskas-Aitvaras.
(Genocido aukų muziejus)

Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanai. 
Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: Vytautas Rusakevičius-Iigras, Jonas Dūdėnas-Vynas, Petras Pošius-Gediminas. 
Antroje eilėje iš kairės: Alfonsas Dambravo-Aidas, Edvardas Juodvalkis-Aras, Vytautas Miškinis-Viesulas ir Povilas Lukošius-Žilvytis.
(Lietuvos ypatingasis archyvas)

 

Dobilo būrio partizanai.
Pirmas iš dešinės - būrio vadas Juozas Kudelis-Dobilas. 

(Genocido aukų muziejus)

 

Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse.
Iš kairės: neatpažintas, Juozas Kudelis-Dobilas, Vytautas Žukauskos-Mėnulis ir Juozas Bartusevičius-Medžiotojas.
(Genocido aukų muziejus)

Bartusevičius Juozas-Medžiotojas gimė 1920 m. Kauno apskrities Jonavos valsčiaus Varpėnų (kitur Praniuku) kaime. Į partizanų gretas (Didžiosios Kovos apygarda) įstojo 1945 m. rudenį. 1950 m. gegužės 12 d. kartu su bendražygiais V. Macijausku-Žirgeliu ir būrio vadu J. Kudeliu-Dobilu buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Bartusevi-čius-Medžiotojas nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?) 

Kudelis Juozas-Dobilas gimė 1922 m. Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Lesčiūnų kaime. 1945 m. gegužę įstojo į brolio Leono Kudelio vadovaujamą Didžiosios Kovos apygardos partizanų būrį. 1946 m., žuvus broliui, perėmė vadovavimą būriui. Veikė Upininkų, Čiobiškio, Gelvonų apylinkėse. 1950 m. gegužės 12 d. kartu su bendražygiais V. Macijausku-Žirgeliu ir J. Bartusevičiumi-Medžiotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Kudelis-Dobilas nuteistas mirties bausme. Malonės prašymą rašyti atsisakė. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?) 

Lukošius Povilas-Žilvytis gimė 1928 m. Rokiškio apskrities Obelių valsčiuje. 1949 m. birželį įstojo į Vytauto apygardos Lokio rinktinės Laisvės būrį, vadovaujamą J. Dūdėno-Vyno. Žuvo 1953 m. gegužės 17 d. netoli Lukošiūnų kaimo

Macijauskas Vaclovas-Žirgelis gimė 1921 m. Ukmergės apskriti Panoterių valsčiaus Talkudažių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Žalio Velnio būriui. Vėliau kovojo E. Svilo-Slyvos būryje, pa kui perėjo į J. Kudelio-Dobilo vadovaujamą partizanų būrį (Didži sios Kovos apygarda). 1950 m. gegužės 12 d. kartu su būrio vadu J. Kudeliu-Dobilu ir J. Bartusevičiumi-Medžiotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti 1951 m. sausio 16 d. V. Macijauskas-Žirgelis nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?)

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html


Pirmoje eilėje: Juozas Kudelis-Dobilas, Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, Vytas Žukauskas-Mėnulis, Ona Tveragaitė-Živilė, nežinomas, Vladas Šatkauskas-Lazdynas. Stovi: Viktoras Žitkevičius-Akmenėlis, Albinas Raškevičius-Erelis ir Juozas Bartusevičius-Medžiotojas

Stovi: Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, Vytas Žukauskas-Mėnulis, Pranas Macijauskas-Aitvaras, Viktoras Žitkevičius-Akmenėlis, Motiejus Bulauka-Kolumbas, Juozas Bartusevičius-Medžiotojas, Juozas Kudelis-Dobilas. Guli: Vladas Šatkauskas-Lazdynas ir nežinomas

Juozas Kudelis-Dobilas ir nežinomas partizanas

Juozas Bartusevičius (Bartošius, Bartoševičius)-Kovas, Medžiotojas

Gimė 1920 m. ir gyveno su tėvais Varpėnų k. Jonavos r. Buvo baigęs Jonavos progimnazijos kelias klases. 1940 m. pašauktas į sovietinę armiją ir įstojo į Vilniaus pėstininkų karo mokyklą, tarnavo Pabradės ir Švenčionėlių stovykloje. Artėjant frontui, nesitraukė į Rusijos gilumą, o su ginklu pabėgo į namus. Vokiečių okupacijos metais nesi jungė į jokią organizaciją, padėjo tėvui dirbti ūkyje. Buvo labai ramus, švelnaus charakterio, mylėjo gamtą.

Kada 1944 m. grįžo "išvaduotojai", pradėjo jo ieškoti. Namuose buvo dažnai daromos kratos, badomi šiaudai kluone. Kartais stribai paromis laukdavo Juozo sugrįžtant į namus. Sodyba stovėjo tarpumiškėje, todėl pats pastebėjęs ar kaimynų įspėtas negrįždavo.

Kartą, 1945 m. spalio mėn., kaimyno Kazio Valinčiaus sode sodino vaismedžius ir pamatė, kad pilnas tėvų kiemas stribų naršo visus pastatus, gali tuojau ir pas kaimynus prisistatyti. Delsti nebuvo kada. Kaimyno dukra aprengė jį motinos drabužiais, parišo skarelę, įdavė krepšį nuo bulvių ir išlydėjo visam laikui. Keli stribai liko laukti "dizertyro" namuose, kiti atskubėjo pas kaimynus, tačiau Juozas jau buvo nutolęs. Kito pasirinkimo jis neturėjo, kaip lik įstoti į kovotojų prieš okupantus gretas. Tikėjo, kad raudonas maras greitai praeis.

1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė į Igarką jau seną motiną. Labai dėl jos sielojosi. Neilgai ji vargo, pasimirė iš bado ir atgulė amžinam poilsiui įšalo žemėje.

Tėvas 1948 m. tremties išvengė, visą dieną pragulėjęs kaimyno Vlado Valinčiaus kluone, pelų krūvoje. Jį ištrėmė 1951 m. į Tomsko sritį. Iš tremties sugrįžo 1955 m. ir mirė savo namuose. Brolis Jonas karo metais pasitraukė į Angliją. Miręs.

Juozas-Kovas, Medžiotojas buvo Vyties apygardos Žilvičio būrio rezistentas, kaip ir anksčiau visada tylus, ramus, nekalbus. Žilvičio būrys palaikė ryšį su Dobilo būriu, veikusiu Upninkų apylinkėse, todėl vieni pas kitus lankydavosi su įvairiomis vadų užduotimis. Juozas-Kovas, Medžiotojas kovojo Kardo grupėje kartu su Balandžiu, Aru-Džiugu. Vėliau į kovotojų gretas įsijungė Kriminalka.

Žuvus artimiausiems kovų draugams, 1950 m. pradžioje su Žilvičiu išėjo į Dobilo būrį. Čiobiškyje jis, Dobilas ir Žirgelis ryšininko-išdaviko malūnininko Petro Serapino buvo apnuodyti. Nuodų dozė buvo didelė, vyrai greitai neteko jėgų ir prarado sąmonę. Tik Žirgelis mėgino pasiekti mišką, tačiau ir jis, netoli nuėjęs, susmuko. Išdavikas pranešė Širvintų garnizonui. Juozas atsigavo jau Širvintų saugume. Vėliau buvo perkeltas į Vilniaus saugumą ir Lukiškių kalėjimą. 1951 m. pavasarį tėvas gavo raštelį, kad Juozui reikia šiltų rūbų, kad jis Lukiškėse, tačiau visi pamanė, kad tai klastinga provokacija ir nepatikėjo.

Dabar susipažinus su 8 tomų teismine medžiaga, paaiškėjo, kad iš tikro tuo metu Juozas-Medžiotojas buvo laikomas Lukiškėse. Tačiau kas gi atnešė raštelį ir kokiu tikslu? Egzekutoriai pusę metų kankino ir tardė. Pateikinėjo klausimus su jų pačių paruoštais atsakymais. Žinojo daugelį ryšininkų ir rėmėjų. Juozas-Medžiotojas daug ką neigė. 1951 m. sausio 17 d. jis nuteistas mirties bausme už tai, kad "su ginklu kovojo prieš sovietų valdžią". Nuosprendis įvykdytas gegužės 17 d.

Dobilo būriui vadovavo mokytojas Juozas Kudelis. Juozas gimė 1922 m. Leščiūnų k. Gelvonų vls., pasiturinčio ūkininko šeimoje. Baigęs gimnaziją ir pedagoginius kursus, dirbo Pabaiskio vls. Žūklių k. mokytoju. Brolis Leonas-Bolševikas, prasidėjus okupacijai organizavo partizanų būrį, į kurį 1945 m. gegužės mėn. įstojo Juozas. Jį mena kaip labai santūrų, kultūringą, ramaus būdo, bet nepalaužiamos valios kovotoją. Žuvus broliui Leonui-Bolševikui, nuo 1946 m. spalio mėn. vadovavo jo būriui.

Juozas-Dobilas rašė eilėraščius. Kai kurie iš jų buvo dainuojami. Jo būryje kovojo Alfonsas Kinderavičius-Jurginas ir Albinas Raškevičius-Erelis, žuvęs 1949 m. balandžio mėn.; Vladas Šatkauskas-Lazdynas, žuvęs 1950 m. kovo mėn.; Žitkevičius-Akmenėlis, Jonas Žukauskas, suimtas 1947 m.; Jonas Lisauskas-Katinas, žuvęs 1946 m.; Šarūnas, Guoba, Aleksas Martinka-Šleitis, žuvęs 1947 m.; Šaknis ir Gaidys vėliau perėję į kitą būrį, Tichanauskas (Cikanauskas)-Žemaitis, suimtas 1946 m.; Pranas Macijauskas-Aitvaras suimtas 1950 m.; Vaclovas Macijauskas-Žirgelis 1951 m. sušaudytas Vilniaus saugume. 1949 m. sausio mėn. į būrį Darvydų miške atėjo Pranas Raišys-Žilvitis ir Juozas Bartusevičius-Medžiotojas. Taip pat būryje kovojo ir paslapčia palaidoti Juknių kapinėse Simas Matačiūnas-Vėjas, Martynas Lisauskas-Žaibas ir Andrius Trakimas-Uogienojus. Jų kapą nuo 1946-47 m. prižiūri Gumbrevičienė, ryšininkė, politinio kalinio Stasio Gumbrevičiaus žmona.

1950 m. partizanams darėsi labai nesaugu, prasidėjo išdavystės, garnizonas pastoviai šukavo apylinkes. Gegužės 12 d. Juozas Kudelis-Dobilas, Vaclovas Macijauskas-Žirgelis ir Juozas Bartusevičius-Medžiotojas užėjo į Čiobiški pas malūnininką-ryšininką Petrą Serapiną, kuriuo jie pasitikėjo. Ne kartą jis buvo atėjęs į bunkerį Darvydų miške, atnešdavo maisto ir suteikdavo reikalingą informaciją. Tą vakarą partizanai užėjo atsisveikinti ir perspėti, kad laikinai pasitraukia į kitus miškus, kol aprims garnizonas. Malūnininkas šviesos nedegė, o atsisveikinimui pripylė po taurelę išgerti ir įdavė maisto kelionei. Pirmas taurelę išgėrė Dobilas, vėliau įpylė Medžiotojui, Žirgeliui, o pats išskubėjo į malūną, pažadėjęs tuojau sugrįžti. Į gėrimą buvo įdėta didelė nuodų dozė, nes Dobilas ir Medžiotojas greitai susmuko vietoje. Nors jėgos seko, Žirgelis nėjo ir laukė, kol sugrįš Serapinas. Išdavikas tikėjosi, kad juos ras visus be sąmonės, todėl neskubėjo. Jam pravėrus duris, Žirgelis šovė, tačiau nutraukė tik kairės rankos pirštus ir sužeidė koją. Serapinas puolė pro duris ir nuskubėjo pranešti garnizonui, o Žirgelis, sukaupęs jėgas, mėgino pasiekti mišką, tačiau, netoli nuėjęs, prarado sąmonę. Kareiviai nesunkiai jį surado ir, su kitais pasikrovę į mašiną, nuvežė į Širvintų saugumą. Tenai, matyt, ilgai neatgavo sąmonės, kadangi pirmas tardymo protokolas surašytas daugiau nei po paros. Vėliau buvo nuvežti į Vilniaus saugumą.

Juozas Kudelis-Dobilas neišdavė nei savo ryšininkų, nei rėmėjų. Saugumo archyvinė medžiaga atskleidžia jo apsisprendimą ir tvirtą valią, kurios nesugebėjo palaužti jokie žiauriausi tardymo metodai. Po astuonių mėnesių tardymo, 1951 m. sausio 16-17 d. Pabaltijo karo tribunolas Juozą-Dobilą nuteisė sušaudyti. Paskutiniame žodyje kaltu neprisipažino, nes jį kaltino kaip banditą. Atsisakė rašyti malonės prašymą, nes sąmoningai kovojo už Lietuvos laisvę, prieš sovietų valdžią.

Nuosprendį įvykdė po keturių mėnesių -1951 m. gegužės 17 d. Pažymą apie nuosprendžio įvykdymą pasirašė Lietuvos saugumo "A" skyriaus plk.Grišin. Kartu sušaudyti nuteisė Vaclovą Macijauską-Žirgelį ir Juozą Bartusevičių-Medžiotoją. Kitiems dvylikai apkaltintų žmonių buvo skirtos lagerio kančios: Stasiui Gumbrevičiui, Broniui Žukauskui, Leonui Bučinskui, Feliksui Klaikui, Domui Valančiui po 25 metus, Onai Valančienei, Paulinai Liutkevičiūtei ir kitiems po 10 metų katorgos.

1949 m. kovo mėn. Dobilo tėvus ištrėmė į Sibirą. Jis turėjo dar tris brolius: Joną (g.1924 m.), Nikodemą (g.1927 m.) ir Donatą (g.1931 m.)

Vaclovas Macijauskas-Žirgelis

Gimė 1921 m. Talkudažių k. Panoterių vls. Ukmergės aps. Buvo baigęs tik pradinę mokyklą. Gyveno Astraukoje. Su broliu Pranu 1944 m. lapkričio mėn. įstojo į Žaliojo Velnio būrį. Vėliau kovojo Slyvos būryje, po to perėjo į Dobilo. Buvo griežtoko būdo, mena liudytojai, neglostydavo parsidavėlių.

1950 m. gegužės 12 d. Čiobiškyje buvo apnuodytas malūnininko Petro Serapino. Su juo buvo apnuodyti ir suimti Dobilas ir Medžiotojas. 1951 m. sausio 16-17 d. teismas juos nuteisė sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1951 m. gegužės 17 d. (iš saugumo archyvų).

Brolis Pranas-Aitvaras buvo anksčiau suimtas Astraukos dvare, tačiau, matyt, patikėjęs saugumo pažadais ar neištvėręs kankinimų, išdavė visus, kurie rėmė, maitino, kurių namuose buvo įrengti bunkeriai. Jo tolimesnio likimo paslaptį saugo saugumo archyvai.