Kalniškės kautynės

Vienos didžiausių kautynių tarp Lietuvos partizanų ir sovietinės kariuomenės įvyko 1945 05 16 Kalniškės miške. Viename gražiame miško kalnelyje, nuo seno žmonių Meškakalniu vadintame, bazavosi Lietuvos kariuomenės Alytaus ulonų pulko puskarininkio Jono Neifalto partizanų būrys. Ryšininkai pastebėję okupacinės kariuomenės judėjimą pranešė partizanams, tačiau, šie būdami gerai ginkluoti ir degdami neapykanta okupantui, nusprendė kautis.

Ankstų gegužės 16-osijos rytą būrį atakavo NKVD kariuomenės 1-ojo Pabaltijo fronto 220-asis pulkas, vadovaujamas maj. Jacenko. Pradžioje kariuomenė surengė psichinę ataką, puolė stati, šaukdami “Ura” ir “Šaika zdavaites“, „Pastuchi zdavaites“, bet sutelkta partizanų ugnis juos greitai nutildė. Žūtbūtinės kautynės vyko visą dieną. Ypač narsiai kovėsi Pušelė – vado J. Neifalto žmona Albina Griškonytė – Neifaltienė. Jos kulkosvaidis atvėsino ne vieno baudėjo įkarštį. Baigiantis dienai, supratę, iš kur taip taikliai šaudoma, priešas ją nutildė amžiams.

… Kulkosvaidžiams traukiant,
“ Pušelė” pasviro,-
Pakirto ją priešo beširdė kulka…“,

- dainavo po mūšio Lietuva. Priešas šaudė iš minosvaidžių,sunkiųjų kulkosvaidžių, naudojo šarvuočius ir žvalgybinę aviaciją. Priešo atakos kartojosi papildant vis naujais kareiviais. Partizanai sutelkta ugnimi juos atmušinėjo. Priešas aklai puldamas turėjo daug nuostolių, tačiau ir partizanų gretos retėjo. Tik vakarop baigiantis šoviniams partizanai išsiveržė iš apsupties,palikdami mūšio lauke 44 žuvusius ir bent 10 kartų daugiau nukautų priešų. Pats vadas Lakūnas su 17 kovotojų iš apsupties prasiveržė. Netrukus suorganizavo naują partizanų būrį, slapyvardį pakeitė į Sakalas ir toliau narsiai kovojo iki žūties 1945 11 20. Vado lavonas niekintas Krosnoje, užkastas klebonijos pievose. 

O tada Kalniškėje, prasiveržę iš apsupties du partizanai buvo nukauti pamiškėje kitą dieną, dar vienas mirė nuo žaizdų ir buvo palaidotas tolėliau miške.

Po mūšio baudėjų pulko vadas Jacenko raportavo savo vadovybei: “…. Gauja, be kulkosvaidžių ir šautuvų, intencyviai gynėsi granatomis, kurias dėl stačių, aukštų šlaitų numesdavo 60 – 70 metrų. Matydamas, kad dėl tokio priešininko gynimosi atakuojantys daliniai turės didelių nuostolių,įsakiau sunkiems kulkosvaidžiams sunaikinti pagrindinius priešo ugnies taškus – rankinius ir sunkiuosius kulkosvaidžius, ugnimi pašukuoti medžių viršūnes, kuriose buvo įsitaisę “gegutės”. Tuo tikslu, siekdamas palaužti besipriešinančių moralinę dvasią, įsakiau iš visų turimų ginklų atidengti į aukštumą ugnį salvėmis. Priešas bandė tris kartus prasiveržti, bet dėl stiprios ugnies,turėdami nuostolių, grįžo atgal į aukštumą ir ten intiancyviai kovėsi iki paskutinės minutės - iki sunaikinimo”.

Kalniškės mūšyje žuvusių partizanų kūnai buvo niekinami Simne, Turgaus aikštėje. Po keletos dienų, nakčia nuvežti už kapų ir Simno ežero pakrantėje sumesti į aviacijos sviedinio išraustą gilią duobę. 1989m. pavasarį žuvusių palaikai, giminių ir artimųjų rūpesčiu, buvo palaidoti Simno kapinėse. 1990m. jų atminimui, pastatytas prie kapo paminklas. ( paminklo autorius ir meistras Jurgis Nevulis ). 1991m., tas pats partizanas Jurgis Nevulis pastatė paminklą mūšio vietoje – Kalniškės miške. Praėjus trim dienom po pastatymo, paminklas buvo stribų susprogdintas. Per savaitę J. Nevulis, talkinant Lazdijų šauliams: D. Krakauskui, A. Akeliui ir P. Seredai, paminklą atstatė. Nuo 1989m. mūšio vietoje kas met vyksta renginiai, žuvusiems partizanams atminti, stichiškai kuriasi memorialas.

O tais 1945m. gegužės 18d., po mūšio, ryšininkai atvykę į žvalgybą, surinko likusias po mūšio kūno dalis ir palaidojo Kalvos papėdėje. Dabar ten stovi kryžius aptvertas tvorele,žydi gėlės.

Straipsnis paruoštas remiantis partizanų ir KGB dokumentais bei išlikusių gyvų partizanų ir ryšininkų pateiktomis žiniomis.

Aldona Vilutienė

Kalniškė mūšio vieta 

 Simno kapinėse

po mūšio ryšininkai atėję į mūšio vietą, radę žuvusiųjų kūno dalis, kalvos papėdėje iškasė kapą ir ten palaidoję paslėpė tą vietą. Atgimimo pradžioje sutvarkė. aptvėrė tvorele kunigas pašventino                   

Jonas Neifalta Lietuvos kariuomenės karininkas Mūšio vadas .Iš apsupties prasiveržė su 17 partizanų  Subūrė naują būrį pakeitė slapyvardį "Sakalas" Žuvo 1945 11 20.

 Nuotrauka Paminklas partizanų užkasimo vietoje prie Simno ežero