Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis (1923 01 21 –1949 09 23)

BDPS Prezidiumo įgaliotinis užsienio
reikalams K. Pyplys-Audronis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Kazimieras Pyplys-Audronis, Mažytis gimė 1923 m. sausio 21 d. Prienų rajono Pakuonio valsčiaus Kebliškių kaime. Mokėsi Kauno „Aušros" berniukų ir Jėzuitų gimnazijose. 

Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1943 m. baigė Kauno aukštesniąją politechnikos mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą.

1944 m. tapo partizanu ir jau rugsėjo 24 d. dalyvavo kautynėse puolant Pakuonio valsčių. Kautynėse pasižymėjo narsumu, ryžtu ir taiklumu, nukovė daug enkavedistų, iš kalėjimo išgelbėjo aštuonis suimtuosius. Už pasižymėjimą šiose kautynėse jam buvo pareikštas tarnybinis pagyrimas.

Laisvės kovų sąjūdyje K. Pyplys pirmiausia išgarsėjo kaip kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Ne kartą, patekęs į pavojingą padėtį, sugebėdavo laimėti dėl savo drąsos, šaltakraujiškumo, greitos reakcijos. Buvo labai aukšto ūgio, garsėjo kaip geras sportininkas (boksininkas, Rytų kovos menų žinovas, šaulys), gebėjo vairuoti įvairius automobilius ir puikiai valdė ginklą.

Bonifacas Ulevičius ir Kęstutis Kasparas „Laisvės kovų archyve“ rašo: „Kai 1945 m. vasarą Skardupių k. (10 km į pietvakarius nuo Marijampolės) Tauro apygardos štabe pasirodė aukštas šviesiaplaukis mėlynakis vaikinas, štabo viršininkas, nustebintas jo ūgio, šūktelėjo: „Oho, koks mažytis“. Taip ir atsirado Kazimiero Pyplio slapyvardis. Susipažinus su jo gyvenimu ir kova, irgi norisi su nuostaba sušukti: „Oho, koks Mažytis!“.

Po 1946 m. birželio 1 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pavaduotojo Kazio Algirdo Varkalos-Žaliuko įsakymu Nr. 13 Mažytis pasirašė kaip rinktinės adjutantas, o rugsėjo 10 d. šios rinktinės vado Žaliuko įsakymu Nr. 15 jis paskirtas rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku. 1946 m. gruodžio 2 d. Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 36 Mažytis „...už narsumą kautynėse ir atkaklų kovos vedimą su žiauriuoju okupantu dėl Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės atstatymo“ apdovanotas juostele „Už narsumą“.

1947 m. vasario 8 d. Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. 5 K. Pyplys-Mažytis jo paties prašymu ir Geležinio Vilko rinktinės vadui tarpininkaujant buvo perkeltas į Vytauto rinktinę. Jau vasario 18 d. kartu su Vytauto rinktinės

 

Juozas Lukša ir Kazimieras Pyplys prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. Šakių aps. Barzdų vls. Skirkiškės k. 1947 m. gruodžio 14 d. Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: BDPS įgaliotiniai Juozas Lukša-Skirmantas ir Kazimieras Pyplys-Mažytis. Antroje eilėje iš kairės: Žalgirio rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Aleksandras Grybinas-Faustas, šios rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Žalgirio rinktinės partizanas Algirdas Akambakas (Akombakas)-Špicas, neatpažintas, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės vadas Vincas Strimas-Šturmas, neatpažintas, Geležinio Vilko rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vadas Vytautas Jundila-Jaunutis ir Žalgirio rinktinės partizanas Leonardas Vizgirda-Keleivis. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1947 m. gruodis. Su palydovais žygio į Vakarus metu. K. Pyplys-Mažytis stovi (trečias iš kairės) ir J. Lukša-Skirmantas (sėdi).
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

štabo pareigūnais Antanu Pečiuliu-Baritonu, Albinu Ratkeliu-Oželiu ir Mykolu Žilioniu-Plunksna, kuopų vadais Jonu Šlėferiu-Diemedžiu ir Jonu Valaičiu-Viesulu, partizanų ryšininkėmis Janina Kazelyte-Saulute ir Angele Senkute-Pušele dalyvavo garsiajame „Blynų baliuje“, kuriame buvo sunaikinti Marijampolės apskrities Vykdomojo komiteto, kompartijos ir komjaunimo pareigūnai. 1947 m. kovo 6 d. Tauro apygardos įsakymu Nr. 9 „Vytauto rinktinės štabo kovotojui M a ž y č i u i už sumanumą, narsumą ir gerą orientaciją, naikinant Marijampolės miesto bolševikinį aktyvą...“ pareikšta tarnybinė padėka ir pagyrimas, o įsakymu Nr. 14 K. Pyplys perkeltas į apygardos štabą ir balandžio 10 d. įsakymu Nr. 12 paskirtas Maironio (24-osios) kuopos, tiesiogiai pavaldžios Tauro apygardos vadui Žvejui, vadu. Po tų pačių metų gruodžio 4 d. apygardos vado Žvejo laišku partizanų apygardos vadui dėl Algimanto Zaskevičiaus-Tautvaišos išdavystės pasirašė kaip apygardos adjutantas.

1947 m. gruodžio 15 d. kartu su Juozu Lukša-Skirmantu, kaip Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo įgaliotinis, buvo pasiųstas į Vakarus atkurti ryšių. Abu partizanai vežė daug dokumentinės medžiagos: Lietuvos katalikų laišką Popiežiui, pavergtos lietuvių tautos kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius, bolševikų ištremtų žmonių sąrašus, Lietuvos BDPS inteligentų kreipimąsi-memorandumą, skirtą keturių didžiausių Vakarų šalių ministrams pirmininkams dėl Lietuvos laisvės bylos, ir kitus dokumentus.

Būdamas Švedijoje K. Pyplys mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti racija, kreipėsi per radiją į Lietuvos laisvės kovotojus. 1949 m. gegužės 1 d. savo noru desantu (jūros keliu) grįžo į Lietuvą. Pagrįstai nepasitikėdamas grupę pasitikusiais partizanais, atsiskyrė nuo jos ir sėkmingai pasiekė Pietų Lietuvą. Informavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybę apie atliktus uždavinius ir tarptautinę padėtį.

1950 m. lapkričio 4 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakyme Nr. 34 nurodoma, kad Tauro apygardos štabo pareigūnas ir specialus LLKS įgaliotinis K. Pyplys-Mažytis, Audronis 1949 m. rugsėjo 18 d. išbraukiamas iš apygardos partizanų asmeninės sudėties, paskyrus jį į LLKS vyriausiąją vadovybę.

1950 m. gruodžio 31 d. LLKS Tarybos prezidiumo X sekcijos nutarimu Nr. 5 K. Pyplys apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės kovų karžygio vardas. 1997 gruodžio 22 d. K. Pypliui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio kryžiaus ordino Didysis kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. sausio 15 d. įsakymu – kapitono laipsnis (po mirties).

 

Stogastulpis Tauro apygardos štabo nariui, LLKS įgaliotiniui užsienio reikalams Kazimierui Pypliui–Mažyčiui, Audroniui, žuvusiam 1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miško bunkeryje, atminti. Bendras stogastulpio ir įrašo jame vaizdas. Prienų r. Prienų m. Martišiaus g. 9. Prienų krašto muziejus.

Aut. tautodailininkas Algimantas Sakalauskas. Atidengtas 1998 m. kovo 10 d.

Nuotr. J. Paršeliūno, 2010 m.

Parengė Rūta Trimonienė