1950 m. rugsėjo 17 d. žūtis
1950 m. rugsėjo 17 d. į Ramygalos r. Likėnų (Naujasodės) k. (dabar – Kėdainių r. sav.), MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai, pasislėpę šiaudų vežime, atvyko sunaikinti partizanų ir apsupo Onos Žižiūnienės sodybą. Gyvenamojo namo palėpėje slėpęsi trys partizanai, mėgindami ištrūkti iš apsupties, buvo nušauti. Žuvo Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadas Jonas Kalvaitis-Pažįstamas, jo adjutantas Antanas Valikonis-Slyvka ir partizanas Antanas Kadžys-Šešiapūdis.
Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Ramygalos miesto aikštėje. Tiksli jų užkasimo vieta neišaiškinta.
Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis.
Atlasas. 1 dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė,
Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 173, 174.
JONAS KALVAITIS- PAŽĮSTAMAS
1914 06 23–1950 09 17
Jonas Kalvaitis gimė 1914 m. birželio 23 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Rimaisų k. Tomo Kalvaičio ir Onos Staškevičiūtės-Kalvaitienės šeimoje 1 .
1947 m. spalio 9 d., žuvus Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės vadui Stasiui Eitminavičiui-Rūpužėnui, perėmė vadovavimą rinktinei. Vėliau jis – Briedžio rinktinės 1-ojo rajono vadas. Nuo 1950 m. rugpjūčio 17 d. – Briedžio rinktinės vadas.
Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas (antras iš kairės) su Vlado Drąsučio-Vytenio būrio partizanais. Iš kairės pirmas – būrio vadas V. Drąsutis-Vytenis, trečias – J. Kalvaitis-Pažįstamas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
ANTANAS VALIKONIS -SLYVKA
1917 11 20–1950 09 17
Antanas Valikonis, Antano, gimė 1917 m. lapkričio 20 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls.
Vyčio apygardos Ukmergės (vėliau – Briedžio) rinktinės vado J. Kalvaičio adjutantas.
1999 m. spalio 4 d. A. Valikoniui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas
ANTANAS KADŽYS- ŠEŠIAPŪDIS
1915 04 15–1950 09 17
Antanas Kadžys gimė 1915 m. balandžio 15 d. Ukmergės aps. Pagirių vls. Užuraisčių k. Mykolo ir Nastazijos Kadžių šeimoje.
Partizanas nuo 1944 m. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės 1-ojo rajono partizanas.
Tėvas buvo partizanų rėmėjas. Suimtas 1945 m. rugpjūčio 15 d., bet spalio 3 d. paleistas. Sesuo Genovaitė (g. 1923 m.) suimta 1947 m. sausio 20 d. už prievolių nevykdymą, paleista birželio 2 d.
Motina ir sesuo Ona (g. 1919 m.) 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremtos į Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r. Paleistos grįžo į Lietuvą.
2000 m. birželio 23 d. A. Kadžiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Skulptūros ir atminimo lentų kompozicija šioje aikštėje niekintiems 1944–1953 m. žuvusiems Vyčio apygardos Petro Januškevičiaus-Tėvo, S. Eitminavičiaus-Rupūžėno, Petro Bliekos-Bliekinio, Kazimiero Vaznonio-Vėtros, Kazio Kirdonio, V. Drąsučio-Vytenio, Juozo Kučo-Finkos, Prano Pakščio-Cezario, Antano Žygo-Aptiekoriaus, Jono Vepšto-Paukštelio, Ipolito Mulevičiaus-Pavasario ir Mykolo Janulio-Tautvydo būrių partizanams atminti. Bendras skulptūros su atminimo lentomis ir kelių jų vaizdas. Panevėžio r. Ramygalos sen. Ramygalos mstl. Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė. Skulptūros autorius – skulptorius Kazimieras Kisielis, architektai – Vytautas Čekanauskas ir Rasa Laučienė. Atidengta 1994 m. rugpjūčio 7 d.
Atminimo sienelės autorė – architektė Jūratė Račkauskienė. Pastatyta 2002 m. vasarą. J. Paršeliūno nuotr., 2010 m. ir R. Trimonienės nuotr., 2004 m.
Parengė Rūta Trimonienė
