Petras Bartkus-Sąžinė, Dargis, Mažrimas, Alkupėnas, Žadgaila (1925 05 30–1949 08 13)
Petras Bartkus gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. Antano ir Anastazijos Bartkų šeimoje.
Į pasipriešinimo kovą įsitraukė 1941 m. Vokiečių okupacijos metu studijavo Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvis.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, subūrė Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus partizanus. Vėgėlės rinktinės organizacinio skyriaus viršininkas, vėliau − Žebenkšties rinktinės štabo narys, Šerno rinktinės vadas.
Vienas iš partizanų suvienijimo į apygardą organizatorių. 1946 m. rugsėjo 12 d. įkūrus Jungtinę Kęstučio apygardą, paskirtas jos štabo Organizacinio skyriaus viršininku (slapyv. Sąžinė). Leido laikraštį „Laisvės varpas“.
1947 m. gegužės 25-28 d. Raseinių aps. Šimkaičių miške kartu su Lydžio rinkinės vadu Henriku Danilevičiumi-Vidmantu, Savanorio rinktinės vadu Jonu Žemaičiu-Matu dalyvavo apygardos pasitarime, kuriame buvo nutarta kuo skubiau atkurti apygardos štabą. Apygardos vadu buvo paskirtas J. Žemaitis (slapyv. Tylius).
Tų pačių metų rudenį dėl kariuomenės siautimo ir ryšininkų suėmimų apygardos štabas nebeturėjo ryšio su Kėdainių aps. veikusia Povilo Lukšio, Panevėžio, Šiaulių ir Joniškio aps. veikusiomis Žaliosios, Atžalyno ir Voverės rinktinėmis, todėl apygardos vadas J. Žemaitis lapkričio mėn. į Dukto miškus pasiuntė du apygardos štabo narius P. Bartkų ir Bronislovą Liesį-Ėglį, turėjusius ne tik atkurti nutrukusius ryšius, bet ir spręsti naujos apygardos kūrimo darbus. Vyrai atvyko prie Šiaulių, kur P. Bartkus atliko didžiulį organizacinį darbą. 1948 m. kovo 15 d. įvyko Jungtinės Kęstučio apygardos, Voverės ir Atžalyno rinktinių atstovų pasitarimas. Kovo 31 d. P. Bartkus buvo paskirtas naujai įkurtos Prisikėlimo apygardos vadu (slapyv. Mažrimas). Apygardai priklausė Voverės (vėliau − Kunigaikščio Žvelgaičio), Atžalyno (išformuota 1948 m. balandžio mėn. pab.) ir Žaliosios (vėliau − Lietuvos žalioji) rinktinės, balandžio 29 d. prie apygardos buvo prijungta ir P. Lukšio, pervadinta Maironio vardu, rinktinė.
P. Bartkui vadovaujant apygardai buvo išleistas pirmasis laikraščio „Prisikėlimo ugnis“ numeris. Jis kūrė eilėraščius, kuriuos skelbė partizanų spaudoje Alkupėno slapyvardžiu. 1948 m. išėjo jo eilėraščių rinkinys „Partizano sielos atgarsiai“ (antras pataisytas leidimas).
1948 m. gegužės 1 d. Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos buvo sujungtos į stambesnį laisvės kovos sąjūdžio organizacinį vienetą, pavadintą Vakarų Lietuvos partizanų srities (Jūros) vardu. P. Bartkus kartu su Aleksandru Milaševičiumi-Ruoniu buvo paskirti šios srities vado J. Žemaičio-Vytauto pavaduotojais. Tų pačių metų vasaros pabaigoje P. Bartkus buvo paskirtas Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos (VLKSO) štabo Organizacinio skyriaus viršininku, o spalio mėn. − Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo sekretoriumi.
1948 m. lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną, P. Bartkui buvo suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis.
1949 m. vasario mėn. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje P. Bartkus kartu su kitais Lietuvos partizanų apygardų atstovais dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuria me vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracija. Tų pačių metų rudenį Žadgaila buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų Žvalgybos skyriaus viršininku.
Žuvo P. Bartkus 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuo menės kareiviais. Kartu žuvo LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys kpt. B. Liesis-Naktis, apygardos štabo viršininkas Jonas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du neatpažinti partizanai. Žuvusiųjų partizanų palaikai buvo atvežti į Radviliškį ir užkasti MVD karinės įgulos pastato kieme (dabar Maironio g. pabaiga). 1991 m. rugsėjo 25 d. palaikai atkasti ir palaidoti naujosiose Radviliškio kapinėse.
Po mirties P. Bartkui suteiktas laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar − Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio statusas. 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Memorialas partizanų ryšininkų Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje 1949 m. vasario mėn. vyku siam visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui, jo metu įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui (LLKS), 1949 m. vasario 16 d. paskelbtai LLKS Tarybos deklaracijai ir šios deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Juozui Šibailai-Merainiui, Broniui Liesiui-Nakčiai, Leonardui Grigoniui-Užpaliui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir Petrui Bartkui-Žadgailai atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas. Radviliškio r. Grinkiškio sen. Minaičių k. J. Mikniūtės-Petrėtienės sodyba. Aut. skulptorius Jonas Jagėla. Atidengtas 2010 m. lapkričio 22 d. J. Vaitkaus nuotr., 2010 m.
Atstatytas bunkeris, kur 1949 m. vasario 10-20 d. vyko visos Lietu vos partizanų vadų suvažiavimas, kurio metu įkurtas Lietuvos lais vės kovos sąjūdis (LLKS) ir 1949 m. vasario 16 d. paskelbta LLKS Tarybos deklaracija - konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą oku pacijos sąlygomis. Klėtelės ir joje naujai įrengto bunkerio vaizdas. Atidengtas 2010 m. lapkričio 22 d. J. Vaitkaus nuotr., 2010 m.
Parengė Rūta Trimonienė
