Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis (1922 04 16–1949 08 13)
Dvyniai Bronislovas ir Antanas Liesiai gimė 1922 m. balandžio 16 d.
Panevėžio aps. Ramygalos progimnazijos direktoriaus šeimoje. Vėliau visa šeima persikėlė gyventi į Jurbarką, nes tėvas buvo paskirtas Jurbarko gimnazijos direktoriumi. Broliai dvyniai baigė Jurbarko gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete Bronislovas studijavo žurnalistiką, Antanas – mediciną.
1941 m. birželio 14 d. tėvas Bronius Liesis buvo išvežtas į Rešotų lagerį (Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r.), kur 1942 m. kovo 25 d. mirė tardomas. Motina Marijona, seserys Danutė ir Stefanija ištremtos į Komiją. Čia 1944 m. mirė motina ir sesuo Stefanija.
Marijona ir Bronius Liesiai su dukrele Danute, sūnumis Broniumi (sėdi) ir Antanu. Apie 1927 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Nacių okupacijos metais B. Liesis priklausė Laisvės gynėjų sąjungai.
1944 m. kartu su broliu Antanu Lietuvos laisvės armijos (LLA) nurodymu išvyko į Vokietijos karinę žvalgybos mokyklą FAK–203, kur mokėsi partizaninio karo taktikos. 1944 m. gruodžio 21 d. desantu nuleisti Kėdainių aps. Gudžiūnų vls. Padruskalnio k., Liesiai pasiekė Jurbarko apylinkes.
Nuo 1945 m. pradžios abu partizanavo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinėje.
1947 m. lapkričio mėn. Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Tylius B. Liesį kartu su Petru Bartkumi-Sąžine paskyrė organizuoti Prisikėlimo apygardą. Nuo 1948 m. liepos 27 d. - B. Liesis buvo šios apygardos štabo viršininkas. Redagavo laikraštį „Prisikėlimo ugnis“, rašė eilėraščius Ėglio slapyvardžiu. Jo kūrybos spausdinta rinkinyje „Kovos keliu žengiant“, periodinėje partizanų spaudoje.
1949 m. vasario mėn. Prisikėlimo apygardos teritorijoje Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje B. Liesis dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimą, vasario 16 d. priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija. Suvažiavime B. Liesis paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo nariu, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis.
Žuvo B. Liesis-Naktis 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Kartu žuvo LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius mjr. P. Bartkus-Žadgaila, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Jonas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du neatpažinti partizanai. Žuvusiųjų partizanų palaikai buvo atvežti į Radviliškį ir užkasti MVD karinės įgulos pastato kieme (dabar Maironio g. pabaiga). 1991 m. rugsėjo 25 d. palaikai atkasti ir palaidoti naujosiose Radviliškio kapinėse.
Po B. Liesio žūties bendražygiai parengė jo kūrybos mašinraščio rinkinėlį „Tegul jo nemari dvasia kalba už mus: Mirusio brolio partizano kūryba“. LLKS Tarybos prezidiumo 1950 m. lapkričio 23 d. nutarimu B. Liesis-Naktis apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (pomirties).
1997 m. gruodžio 22 d. B. Liesiui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko laipsnis, o Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu – Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius) (po mirties).
Brolis Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas A. Liesis-Idenas, Tvanas žuvo iki 1951 m. vasario 10 d.
Tipinis atminimo ženklas 1949 m. rugpjūčio 13 d. šioje vietoje įrengtoje partizanų stovykloje kautynėse žuvusiems LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriui ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarui Petrui Bartkui-Žadgailai, LLKS Tarybos prezidiumo nariui ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarui Bronislovui Liesiui-Nakčiai, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkui Jonui Vytautui Šniuoliui-Svajūnui, partizanams Aitvariukas (slapyv.) ir Girėnas (slapyv.) atminti. Bendras atminimo ženklo ir įrašo jame vaizdas. Radviliškio r. Radviliškio miškų urėdijos Pašušvio girininkijos Užpelkių miško 25 kvart. 5 sklypas. Aut. dizaineris R. Navickas. Atidengtas 1999 m. rugpjūčio 13 d. A. Malinauskaitės
nuotr., 2001 m.
