1947 m. lapkričio 15 d. žūtis

1947 m. lapkričio 15 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Puziniškio k. (dabar – Ignalinos r. sav.) MGB kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Saldutiškio vls. poskyrio stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu kaimo gyventojo Balio Rukšėno sodyboje buvo nukauti Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka, jo pavaduotojas Antanas Skunčikas-Kaltas, šios kuopos partizanai Kazimieras Bubulis-Algimantas ir Kazimieras Milašius-Signalas. Susišaudymo metu sunkiai sužeistas pas Rukšėnus atėjęs Kaltanėnų vls. Antaliedės k. gyventojas, sodybos šeiminkės Veronikos Rukšėnienės brolis Justas Šilinskas netrukus mirė.

Žuvusių partizanų palaikai buvo užkasti Švenčionių aps. Saldutiškio vls. prie Ginučių k. kapinių (5 km nuo žuvimo vietos). Po kelių dienų atkasti, nufotografuoti ir atvežti į Saldutiškio miestelį.

Vėliau užkasti prie Saldutiškio mstl. kapinių.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai.

Viduryje (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas- Erškėtis, Šarka. 

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

ANTANAS SKUNČIKAS- KURMIS, KURŠIS, KALTAS

1919–1947 11 15

Antanas Skunčikas, Vincento, gimė 1919 m. Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje – Švenčionių aps. Ignalinos vls. Bajorų k. Baigė Švenčionių gimnaziją, Kauno karo mokyklą. Jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Vokiečių okupacijos metais dirbo policininku Turmante (Zarasų aps.). 1943 m. vedė Melaniją Žilinskaitę ir apsigyveno pas žmonos tėvus Zarasų aps. Salako vls. Garbšių k. 1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, slapstėsi. 1945 m. sovietų represinių struktūrų darbuotojams sudeginus namus Garbšių k., kartu su broliais Alfonsu ir Pranu tapo partizanais. Kazimiero Kaladinsko-Erškėčio kuopos, vadinamos „Skrajojančiu būriu“, 4-ojo (štabo apsauginio) skyriaus vadas. Vėliau paskirtas Vytauto apygardos Lokio rinktinės vado K. Kaladinsko-Erškėčio pavaduotoju.

1945 m. į Permės (Molotovo) sr. Kudymkaro r. Viziajevą buvo ištremti tėvas Vincas ir motina Julija.

1945 m. gegužės 8 d. suimtas brolis partizanas Alfonsas. Paleistas, bet 1949 m. kovo 25 d. ištremtas į Irkutsko sr. Čeremchovo r. 1946 m. sausio 15 d. Zarasų aps. Salako vls. Prūsijos-Želmeniškės k. kautynėse žuvo brolis Pranas Skunčikas-Žaltys, Vytauto apygardos Tigro rinktinės Karijoto (vadas Mamertas Laurinėnas-Mingaila) kuopos būrio vado Konstantino Padvaisko pavaduotojas.

1949 m. kovo 27 d. į Irkutsko sr. buvo ištremta sesuo Emilija Skunčikaitė, Vytauto apygardos partizanų ryšininkė.

1998 m. kovo 9 d. A. Skunčikui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

KAZIMIERAS BUBULIS- ALGIMANTAS

1906 12 15–1947 11 15

Kazimieras Bubulis gimė 1906 m. gruodžio 15 d. Kazitiškio parapijos Trakų k. (dabar Ignalinos r.) Petro Bubulio ir Grasildos Šileikytės-Bubulienės šeimoje. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, slapstėsi Dūkšte (dabar Ignalinos r.). Suimtas. Kalintas Zarasų kalėjime. Kankintas. Sutikus eiti tarnauti į sovietų armiją, paleistas. 1944 m. rudenį vežamas į tarnybą sovietų armijoje ties Švenčionėliais iš traukinio pabėgo ir tapo Leono Račkausko-Ešerio būrio, veikusio Ažvinčių miške, partizanu. Kulkosvaidininkas. Žuvus būrio vadui, perėjo į Vytauto apygardos Lokio rinktinės K. Kaladinsko-Erškėčio kuopą.

1946 m. sausio 15 d. Zarasų aps. Salako vls. Prūsijos-Želmeniškės k. kautynėse žuvo brolis Jeronimas Bubulis-Žvejys, Vytauto apygardos Tigro rinktinės Karijoto (vadas M. Laurinėnas-Mingaila) kuopos Konstantino Padvaisko būrio partizanas.

1948 m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r. Lebiažės m. ū. buvo ištremtos motina Grasilda, seserys Adelė, Klementina ir Monika.

2001 m. rugsėjo 10 d. K. Bubuliui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

KAZIMIERAS MILAŠIUS- SIGNALAS

?–1947 11 15

Kazimieras Milašius, Nikodemo. Gyveno Zarasų aps. Salako vls. Pratkūnų k. 1945 m. drauge su broliu Antanu-Eglaičiu įstojo į Daugailių krašto partizanų būrį, kurį 1946 m. pabaigoje išblaškius perėjo į Vytauto apygardos Lokio rinktinės K. Kaladinsko-Erškėčio kuopą.

1947 m. spalio 25 d. buvo suimtas brolis Antanas, kuris 1948 m. vasario 29 d. nuteistas ir išvežtas į Kemerovo sr. Siblagą.

1948 m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r. Korenojų buvo ištremti tėvas Nikodemas (ten mirė 1949 m. lapkričio 19 d.), motina Michalina, seserys Ona ir Uršulė.

 
 
 

Kryžius šioje aikštėje niekintiems 1944–1954 m. Saldutiškio apylinkėse žuvusiems LLA (nuo 1945 m. rugpjūčio mėn. – Vytauto apygardos) Tigro ir Lokio rinktinių partizanams atminti. Bendras aikštės su kryžiumi, kryžiaus ir įrašo jame vaizdas. Utenos r. Saldutiškio sen. Saldutiškio mstl. Laisvės a. Aut. tautodailininkas Valerijonas Jurėnas. Atidengtas 1997 m. rugpjūčio mėn. Saldutiškio seniūnijos rūpesčiu. R. Trimonienės nuotr., 2003 m.

Parengė Rūta Trimonienė