1951 m. kovo 19 d. žūtis

1951 m. kovo 19 d. Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės L apylinkėse, Labanoro girioje (dabar - Švenčionių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu buvo aptiktos 2 partizanų žeminės. Susišaudymo metu žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, srities štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas Stasys Juodis -Čižikas, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis- Uosis, Vilkas ir Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V.V. Pakšto žmona, partizanų ryšininkė Natalija Deveikytė-Vaidilutė. Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Švenčionių r. Rašios ežero paraistyje. 1990 m. perkelti ir palaidoti Utenos m. naujosiose kapinėse.

STEPONAS SATKEVIČIUS-GINTVYTIS

1925 08 04-1951 03 19

Steponas Satkevičius, Jono, gimė 1925 m. rugpjūčio 4 d.1 Utenos aps. Skiemonių vls. Sarickų k.2 Užaugo Utenos vaikų globos namuose. 1942-1943 m. gyveno Ukmergėje D. Bažnyčios g. 19, vėliau - Vytauto g. 743. Mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje.

Nuo 1944 m. vasario 16 d. gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės mokyklos kursantas. Gegužės 15 d. vokiečiams rinktinę išformavus, pabėgo ir mokytojavo Ukmergės aps. Balninkų vls. Dapkūniškių k. pradžios mokykloje.

Nuo 1944 m. partizanų ryšininkas, nuo 1946 m. Didžiosios Kovos apygardos (DKA) B rinktinės 2-ojo bataljono partizanas. Nuo 1950 m. DKA B rinktinės Kultūros ir propagandos skyriaus viršininkas. Vėliau buvo perkeltas į Vytauto apygardos štabą viršininko pavaduotoju. Karaliaus Mindaugo partizanų srities štabo adjutantas ir Vytauto apygardos štabo viršininko V. V. Pakšto- Vaidoto pavaduotojas.

ANTANAS BULKA- DAINIUS

1928 04 16-1951 03 19

Antanas Buika gimė 1928 m. balandžio 16 d. Utenos aps. Linkmenų vls. Kirdeikių parapijos Ripaičių k. Vinco Buikos ir Marės Stundžaitės-Bulkienės šeimoje4.

Karaliaus Mindaugo partizanų srities štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas.

JURGIS TRINKŪNAS-DAGIUS

1914 12 07-1951 03 19

Jurgis Trinkūnas gimė 1914 m. gruodžio 7 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Trimo-niškio k. Kazimiero Trinkūno ir Anastazijos Gobytės-Trinkūnienės šeimoje5. Gyveno Švenčionių aps. Daugėliškio mstl.

Partizanas nuo 1944 m. 1947 m. balandžio 30 d. Vytauto apygardos štabo įsakymu apygardai Nr. 18 Neries rajono Operatyvinio skyriaus viršininkas Dagius paskirtas Liūto rinktinės Ūkio skyriaus Apsiginklavimo poskyrio viršininku.

1949 m. rugpjūčio 1 d. laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 28 Liūto rinktinės Kovotojų maitinimo, aprūpinimo ir apmundiravimo skyriaus viršininkas puskarininkis J. Trinkūnas nuo liepos 1 d. patvirtintas apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininku. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. Karaliaus Mindaugo partizanų srities pakėlimui į partizanų karininkų laipsnius pristatytų kandidatų atestacijos sąraše nurodoma, kad Dagiui suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis „tinka užimamai vietai“.

Brolis Kazimieras Trinkūnas suimtas 1945 m. liepos 28 d. Išvežtas į lagerį (Komija). Ten mirė 1945 m. gruodžio 9 d.

Brolis partizanas Adolfas Trinkūnas žuvo 1945 m. gegužės 19 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Gudėniškės k. kartu su vienuolika bendražygių.

Tėvai ir brolis Augustas 1949 m. kovo 25 d. buvo ištremti į Irkutsko sr. Ten 1949 m. gruodžio 30 d. mirė tėvas. Motina ir brolis paleisti 1957 m. grįžo į Lietuvą.

1999 m. balandžio 13 d. J. Trinkūnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. balandžio 27 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

STASYS JUODIS-ČIŽIKAS

1920 04 18-1951 03 19

Stasys Juodis gimė 1920 m. balandžio 18 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Pagilbiš-kio k. Juozo Juodžio ir Julijonos Snieganytės-Juodienės šeimoje6.

1949 m. rugpjūčio 1 d. laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 28 buvo patvirtinti Liūto rinktinėje esantys rajonai, taip pat ir Perlo rajonas, kurio vadu buvo puskarininkis Čižikas.

1950 m. birželio 27 d., kaip Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas, dalyvavo Vytauto apygardos partizanų sąskrydyje, kuriame svarstyti kovos metodai, Karaliaus Mindaugo srities vadovybės, naujų partizanų priėmimo ir partizanų vadovybės laikysenos karo prievolininkų atžvilgiu, Tautos ir partizanų moralės bei kiti klausimai.

1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).

2 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).

3 LCVA.

4 LVIA.

5 LVIA.

6 LVIA.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės klūpo - Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities partizanų štabo adjutantas ir Vytauto apygardos štabo viršininko pavaduotojas S. Satkevičius-Gintvytis; antroje eilėje iš kairės stovi: pirmas - Silvestras Urbonas-Lapinas, trečias - rinktinės Visuomeninės dalies vedėjas Mykolas Urbonas-Liepa, ketvirtas - partizanas Garsas (slapyv.). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Vytauto apygardos Lokio ir Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: pirmas - Liūto rinktinės Perlo (vėliau -Bazalto) rajono štabo viršininkas B. Graužinis-Uosis, antras - Lokio rinktinės Laisvės kuopos ir Kiaunės rajono vadas Juozas Stanėnas-Aukštaitis, trečias -Lokio rinktinės Sartų rajono vadas Jonas Dūdėnas-Dagys. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

STASĖ DAŠKEVIČIŪTĖ-ŽIEDAS

1925-1951 03 19

Stasė Daškevičiūtė, Felikso, gimė 1925 m. Utenos aps. Molėtų vls. Pagojės k.

Vytauto apygardos partizanų ryšininkė, nuo 1947 m. - partizanė.

NATALIJA DEVEIKYTĖ-VAIDILUTĖ

1922 07 08-1951 03 19

Natalija Deveikytė gimė 1922 m. liepos 8 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Kučiūnų k. Liudo Deveikio ir Veronikos Deveikytės-Deveikienės šeimoje7. Gyveno Utenoje.

Nuo 1944 m. Vytauto apygardos partizanų ryšininkė. Karaliaus Mindaugo partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininko V. V. Pakšto-žmona.

1999 m. vasario 17 d. N. Deveikytei pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

BALYS GRAUŽINIS- UOSIS,VILKAS

1925 03 01-1951 03 19

Balys Graužinis gimė 1925 m. kovo 1 d. Utenos aps. Kuktiškių vls. Buitūnų k. Juozo Graužinio ir Veronikos Klimašauskaitės-Graužinienės šeimoje8

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono štabo viršininkas.

STEPONAS JAKUČIONIS-AUŠRA

1923-1951 03 19

Steponas Jakučionis, Kazio, gimė 1923 m. Utenos aps. Molėtų vls. Strakėnų k. Gyveno Molėtų r. Liesėnų k.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono Organizacinio skyriaus viršininkas.

JUOZAS KUŠELIAUSKAS - PUTINAS

1919 06 08-1951 03 19

Juozas Kušeliauskas, gimė 1919 m. birželio 8 d. Švenčionių aps. Kaltanėnų vls. Kiauneliškio k. Anastazo Kušeliausko ir Aleksandros Steckaitės-Kušeliauskienės šeimoje9. Ten ir gyveno.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas.

Motina ir sesuo Vilhelmina 1951 m. rugsėjo 20 d. buvo ištremtos į Irkutsko sr.

 
7 LVIA.
8 LVIA.
9 LVIA.
 

Paminklas 1951 m. kovo 19 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusiems Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkui, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova" redaktoriui V. V. Pakštui-Vaidotui, srities štabo adjutantui ir apygardos štabo viršininko pavaduotojui S. Satkevičiųi-Gintvyčiui, srities štabo Visuomeninio skyriaus viršininkui A. Bulkai-Dainiui ir Organizacinio skyriaus viršininkui J.Trinkūnui-Dagiui, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono vadui S. Juodžiui-Čižikui, rajono štabo viršininkui B. Graužiniui-Uosiui, Vilkui ir Organizacinio skyriaus viršininkui S. Jakučioniui-Aušrai, šios apygardos Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadui J. Kušeliauskui-Putinui, partizanei S. Daškevičiūtei-Žiedui ir partizanų ryšininkei N. Deveikytei-Pakštienei-Vaidilutei atminti. Bendras paminklo vaizdas. Švenčionių r. Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio Labanoro girininkijos Labanoro regioninis parko Labanoro girios 44 kvart. 10 ir 15 sklypų riba. Aut. tautodailininkas Valentinas Šimonėlis. Atidengtas 1995 m. rugsėjo 23 d. R. Trimonienės nuotr., 1999 m.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2021/20210319_RLPS_VA_zutis.pdf