PRAKEIKIMAS
Vincas Mykolaitis-Putinas
Mūs gimtinės rūmui suliepsnojus,
Skundo, ašarų, verksmų gana!
Tegul griauna nedarnius sienojus
Bombų smūgiai ir ugnių liepsna.
Tegul žūva pelenuos ir dūmuos
Mūsų gėda, neviltis, kančia,
Ir juodos nakties tamsus klaikumas,
Ir visa jo slegianti valdžia.
Ak, gana apgaulės tos ir melo!
Žūkit, alkanų gaujų vadai!
Laisvės nebetekusio vasalo
Veide šypsnys, o širdy nuodai.
Vargo vieškeliu mūs dienos ėjo:
Būti tremtiniu savam krašte,
Garbint vardą savo pavergėjo,
Džiaugtis jojo pergale šviesia.
Toks dar vakar tu buvai, lietuvi,
Tokią praeitį vis dar mini.
Bet išgirdęs pirmą mūšio šūvį,
Tu ryžtingai aikštėn išeini.
Laisvės gandą gaisro dūmuos gaudai,
Žygių draugo ieškai ugnyje.
Prakeikimas prievartai ir skriaudai,
Tegyvuoja laisvės brolija!
(1941 06 23)
(Iš kn. Rūsčios dienos. Sakalas, 1944)
