NAUJOS LAISVĖS KOVŲ ARCHYVO BIBLIOTEKOS KNYGOS
Kasparas K. Lietuvos karas:
Antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas. Ofenzyvynės gynybos tarpsnis 1944 m. vasara- 1946 m.pavasaris. K.: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. 624 p.
Istoriko K.Kasparo monografijoje gvildenamos antrosios Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvą aplinkybės, eiga, lietuvių tautos pasirengimas priešintis agresoriui, Pasipriešinimo kilimo veiksniai ir laisvės kovos 1944 m. vasarą - 1946 m. pavasarį. Daug dėmesio skiriama Lietuvos partizanų taktikai, organizacinei raidai, atskleidžiami okupantų planai, antipartizaninė taktika, slopinimo priemonių esmė.
* * *
Žuvome dėl Tėvynės.Fotonuotraukų albumas kovojusiems ir žu-vusiems Radviliškio, Rozalimo, Baisogalos, Šeduvos, Smilgių bei aplinkinėse vietovėse. Prisikėlimo apygardos Lietuvos Žaliosios rinktinės laisvės kovotojams atminti. Sudarytojas Balys Juknevičius. K.: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. 87p.
* * *
Armija krajova Lietuvoje.Antra dalis/sud. Kazimieras Garšva. Redakcinė komisija: A. Bubnys, K. Garšva (pirmininkas), E.Gečiauskas, J.Lebionka, R.Zizas. V-K.: "Vilnijos" draugija, Lietuvos politinių kalinių irtremtinių sąjunga, 1999. 304 p.
* * *
Šioje knygoje tęsiami Armijos krajovos (AK) veiklos Lietuvoje tyrinėjimai, pradėti veikale "Armija krajova Lietuvoje" (V. 1995). Knygą sudaro moksliniai straipsniai bei istorijos šaltiniai, Armijos krajovos Vilniaus apygardos ir kiti dokumentai, lietuvių pogrindžio straipsniai. Gretinant skirtingus šaltinius galima susidaryti objektyviausią praeities istorinių įvykių Vilnijoje vaizdą.
Knyga Lenkijos šovinistinėje spaudoje susilaukė nevienareikšmiškų vertinimų.
□ Armijos krajovos antilietuviško teroro vietos
Vytautas Slapšinskas. Laisvės Vytis. Lietuvos Laisvės Armijos kariai Vakarų Lietuvoje (Kęstučio apygarda). K.:Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999, 168.
LLA kario, Kęstučio apygardos partizano Vytauto Slapšinsko prisiminimai.
* * *
Requiem.Leidinys a.a. kunigui kanauninkui Antanui Kielai atminti. Sudarytoja Eugenija Urbaitienė. K.: Naujasis Lankas, 1999, 56 p.
Kanauninkas Antanas Kiela, Vinco g. 1899 m. liepos 25 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Pavašokių k. Raguvėlės parapijoje.
Mokėsi Miežiškių pradžios mokykloje, Panevėžio gimnazijoje. 1923 m. birželio mėn. 10 d. baigęs Kauno kunigų seminariją įšventintas į kunigus ir paskirtas į Kuršėnus vikaru. 1933 m. Telšių parapijos, 1934-1945 m. Tirkšlių parapijos (Mažeikių r.) klebonas.
1937 m. sudegė senoji Tirkšlių parapijos bažnyčia. Per dvejus metus kun. Antano Kielos rūpesčiu ir pastangomis buvo pastatyta naujoji mūrinė Tirkšlių bažnyčia. Vyskupas J.Staugaitis šį darbą įvertino suteikdamas kun. A.Kielai garbės kanauninko vardą.
□ Kun.Kan.Antanas Kiela Karagandos lageriuose (Stepnoj ITL) 1950-1955 m.
Nuo 1946 m. vasario mėn. iki 1950 m. birželio 13 d. gyveno nelegaliai Tamašausko pavarde.
1946-1948 m. slapta kunigavo Šaravuose (Kėdainių r.) ir Ilguvoje (Šakių r.) pas dekaną Klemensą Rusecką.
1948-1950 m. slapstėsi pas Juozapą Račkaitį Žuklijų k. Šakių r. Šv.Mišias laikė mažame klėties kambarėlyje.
1950 m. birželio 13 d. suimtas ir tų pačių metų gruodžio mėn. nuteistas dvidešimt penkeriems metams. Kalėjo Karagandos lageriuose.
1955 m. sausio 31 d. išlaisvintas iš Karagandos lagerių. Į Lietuvą grįžo 1955 m. kovo mėn. Tais pačiais metais paskirtas klebonu į Požerės parapiją (Šilalės r.).
1973 m. birželio 5 d. Požerės bažnyčioje paminėtas 50-ies kunigystės metų jubiliejus.
1978 m. gruodžio 6 d., sveikatai pablogėjus, persikėlė į Tirkšlius. Gyveno klebonijos patalpose ir buvo slaugomas seserų Onutės ir Verutės Kielaičių.
1983 m. birželio 10 d. Tirkšlių bažnyčioje paminėtas 60-ies kunigystės metų jubiliejus.
1983 m. rugsėjo 13 d. po ilgos ir sunkios ligos išėjo į Amžinybę. Buvo pašarvotas Tirkšlių bažnyčioje ir lydimas gedulingos procesijos atvirame karste, atsisveikinimui apneštas aplink bažnyčią. 1983 m. rugsėjo 15 d. palaidotas Tirkšlių kapinėse, dalyvaujant vyskupui Antanui Vaičiui, 60-iai kunigų ir miniai tikinčiųjų.
