GYVENIMO AKIMIRKOS

KĘSTUTIS BALČIŪNAS (1928-1997)

Kęstutis Balčiūnas gimė 1928 m. vasario 18 d. Šakių aps. Kidulių vls.

Karališkių k., ūkininkų Antaninos ir Sebastijono Balčiūnų šeimoje. Vyriausias brolis Stasys (g.1917 m.) tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1941 m. gegužės mėn. paleistas iš jos, o 1944 m. suimtas ir 1945 m. liepos 20 d. nukankintas Vorkutos lageryje. Brolis Vytautas (g.1919 m.) po Jurbarko gimnazijos baigė karo mokyklą ir, paleistas iš rusų armijos 1940 m., dirbo tėvų ūkyje, mokytojavo Žygėnų ir Tarpučių pradžios mokyklose, dirbo Šakių aps. viršininko valdyboje, tarnavo savisaugos batalione Svyriuose. Pasitraukęs į Vakarus, 1982 m. mirė. Jauniausias brolis Gediminas (g.1934 m.) mokėsi Kidulių progimnazijoje. 1948 m. gegužės 22 d. kartu su mama ir Kęstučiu ištremtas į Krasnojarsko krašto Mansko r. Bolšoj Ungut miškų ūkį, kur dirbo darbininku taigoje.

Tėvas septynis metus dirbo Čikagoje, o grįžęs 1907 m. paveldėjo ūkį. Pirmojo pasaulinio karo metu už rusų belaisvio slėpimą buvo išvežtas į lagerį Vestfalijoje. Po karo, grįžęs į namus, dirbo savo ūkyje. Žmonės pas jį ateidavo prašyti patarimų, kaip spręsti vieną ar kitą reikalą. 1944 m. rusai norėjo jį nušauti, tyčia sudegino kluoną su javais ir tvartą. Atėmė gyvulius ir vietoje 40 ha geros žemės paliko 5 ha mažai dirbamos. Visa tai, taip pat ir sūnų netektis tėvą prislėgė - susirgo ir 1945 m. spalio 28 d. mirė.

Mama, likus viena su dviem jauniausiais vaikais, sunkiai vertėsi bolševikų sunaikintame ūkyje. 1948 m. gegužės 22 d. ji su dviem sūnumis - Kęstučiu ir Gediminu - ištremta į Bolšoj Ungutą. Iškentus tremtį, kartu su Kęstučio šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kvėdarnoje. Mirė 1969 m.

K.Balčiūnas 1941 m.baigė Šiaudinės pradžios mokyklos šešis skyrius ir pradėjo mokytis Jurbarko gimnazijoje, kurią baigęs 1947 m. Kidulių vykdomajame komitete gavo tokią charakteristiką, kad toliau mokytis negalėjo. Per pažintį Šakių švietimo skyriuje gavo nukreipimą moKytis Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto neakivaizdiniame skyriuje. Dirbo mokytoju Kidulių progimnazijoje. 1948 m. gegužės 22 d. kartu su broliu Gediminu ir mama buvo ištremtas į Bolšoj Ungutą, kur dirbo įvairius darbus taigoje. Nova Aleksiejevkos kaime suorganizavo lietuvišką koncertą, įsteigė Sibiro lietuvių savitarpio pagalbos komitetą ir jam vadovavo. Slapta mokė vaikus lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos. 1949 m. lapkričio 6 d. čekistai K.Balčiūną suėmė. Po 14 mėnesių tardymo Maskvos OSO "apdovanojo" dešimčia metų lagerio ir nuvežė į Taišeto ypatingo režimo lagerio 25 koloną. Dirbo žemkasiu, statybininku, metalo tekintoju. Susirgęs pateko į 02, vėliau 240 kolonas-ligonines, dirbo felčeriu. 1956 m. pabaigoje iš lagerio buvo paleistas. 1959 m. baigė Krasnojarsko farmacijos mokyklą ir dirbo centrinio vaistų sandėlio skyriaus vedėju. 1957 m. vedė tremtinę Zofiją-Danutę Venskutę, kilusią iš Skaudvilės vls. Puželių k. Tremtyje gimė sūnus Kęstutis ir dukra Danguolė. 1962 m. grįžęs į Lietuvą, pradėjo dirbti Kvėdarnos vaistinės vedėju, kur rengė senų medicininių knygų, straipsnių, ekslibrisų, Čekoslovakijos, Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos vaistinių (vaistų signatūrų, etikečių) parodas. Už tai pateko į čekistų nemalonę.

Prasidėjus atgimimui, tapo Šilalės r. sąjūdžio nariu, dalyvavavo Sąjūdžio suvažiavimuose, įkūrė Šilalės r. Tremtinio klubą ir iki 1995 m. sausio 1 d. jam vadovavo. 1995 m. persikėlė gyventi į Kauną. Čia buvo išrinktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos nariu, kultūros ir spaudos skyriaus pirmininku, Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio nariu, Kauno miesto tarybos nariu.

K.Balčiūnas aktyviai dalyvavo kraštotyriniame darbe nuo 1939 m., buvo 15 knygų bendraautorius. Spaudoje publikuota apie 300 jo eilėraščių. Pirmosios korespondencijos pasirodė 1939 m. "Vėliavos” laikraštyje. Nuo to laiko jo straipsniai pasirodė 15-oje leidinių lietuvių, anglų, rusų, lenkų kalbomis. K.Balčiūnas yra parašęs Kvėdarnos vaistinės ir Kidulių mokyklos istorijas, straipsnius "Rezistencija Šilalės rajone", apie Kvėdarnos apylinkes ir Karališkių kaimo vietovardžius, apie J.Basanavičių, Maironį, P.Vaičaitį, V.Kudirką...

K.Balčiūnas talkino Tremties ir Rezistencijos muziejui bei "Laisvės Kovų Archyvo" redakcijai, konsultavo ir rašė Šilalės krašto istorijos temomis...

Dirbo Lietuvai ir jos žmonėms...