LAIŠKAI, KRONIKA

Gerbiamoji redakcija,

"Laisvės kovų archyvo" 18 numery, Laiškų skyriuje, 345-347 psl., atspausdinote mano, t.y. Danutės Šilinienės laišką. Labai dėkoju ir linkiu visai redakcijai amžinai žydinčių gėlių širdyse 1997-aisiais, Naujaisiais.

Aš labai pergyvenu dėl šiame laiške įsivėlusių klaidų, todėl labai prašau ištaisyti jas, nes istorija mėgsta tiesą, ir ištaisymą paskelbti.

345    psl. aš rašiau ne M.Tuluiv, o Talvio

346    psl. ne Kazimiero Varčionio, o Vaičionio (kunigas); ne iš Tėvynės rankų, o iš Tėvynės raudų; ne H.Naudžiūnu, o A.Naudžiūnu

347    psl. ne Matuikis, o J.Matei-kis; ne J.Matuikio, o J.Mateikio tėvelį; ne broliai H.ir J.Baltuškos, o A. (Augustas) ir J.Baltuškos, ne broliai Br. ir P. Burneikos, bet reikia Br. ir E Budreikos; ne užverbuoti niekšelio A.Zovės, bet užverbuoto niekšelio A.Zovės.

Telydi Jus Dievo malonė! Ačiū iš anksto

D. Šilinienė
Ukmergė, 1996 12 28

Laisvės kovų archyvo pirmininkui,

Aš, Adelė Dručkutė-Dudėnienė esu gimusi Vaičėnų kaime, Obelių valsčiuje, Rokiškio apskrity (dabar rajonas).

Šis kaimas išaugino šešis partizanus: Balį ir Bronių Vaičėnus, Balį ir Vytautą Dručkus, Edvardą ir Vincą Vaičėnus. Taip pat knygos "Laukit, sugrįšim laisve nešini" autorių Andrių Dručkų.

1996 m. gavau Laisvės kovų archyvo Nr.16. Perskaičiusi Anelės Dručkutės-Siniauskienės straipsnį, pasijutau labai įžeista. Savo melagingais argumentais ji mane pavadino išdavike, o tas mane labai įskaudino.

Ji rašo, kad išdaviau jos brolį Petrą, grįžusį iš armijos. Rašo, kad aš perdaviau saugumui MGB nuotrauką: brolio Vytauto, Emilijos Vaičėnaitės, Antaninos Dručkutės ir Adelės Dručkutės-Dudėnienės, kuri buvo daryta Andriaus Dručkaus Ratuokliškio miške.

Pas mane tokios nuotraukos nebuvo ir niekas jos neieškojo. Kad tokių nuotraukų neturėjau, gali paliudyti Emilija Vaičėnaitė (brolių Balio ir Broniaus sesuo). Tai ji yra tikrasis liudininkas.

Pradedu galvoti: ar galima tikėti Anelės Dručkutės-Siniauskienės pasakojimų teisingumu? Toks jos elgesys nesuprantamas. Rašyk, tačiau negalima šmeižti kitų. Kaip būtų gerai, kad į archyvą pakliūtų tik teisinga informacija.

Man labai skaudu, kad esu apšaukta išdavike visai Lietuvai. O gal ir į užsienį iškeliaus ši knyga? Kaip turiu jaustis prieš vaikus, anūkus, neužsitarnavusi šio vardo?

Būkit malonūs, atšaukite šį melagingą kaltinimą kitame Laisvės kovų archyvo numeryje ir "Tremtinio'’ laikraštyje.

Su pagarba

Adelė Dručkutė-Dudėnienė
Juodupė
, 1997 01 11

PATIKSLINIMAI

Laisvės Kovų archyvo T.19. P.143:

Plungės rajono laikraštis "Kibirkštis" rašė, kad 1944-1952 m. Plungės vidurinės mokyklos mokytoju ir direktoriumi dirbo A.Urbonas (Albertas Urbonas, o ne Antanas). "Mįslė" tėra sudarytojo neatidumo klaida.

V. Mišeikis
Panevėžys, 1997 03 05

Publikacijoje apie Marytę Žiliūtę tikriausiai per neatidumą atsirado korektūros klaida. 221 psl.: "Klebono Bučio sūnus buvo vyskupas Bučys." Išeitų, kad šis kunigas buvo liuteronas. Bet tai netiesa. Gelgaudiškio klebono kun. Prano Bučio (1849-1925) brolio Jono (1849-1904) sūnus Pranas Petras Būčys (1872-1951) buvo vyskupas. Tarp kita ko, ir viena Marytės Žiliūtės puseserė tapo Būčiene, kurios sūnus Pranas Būčys (1933-1996) 1952 m. virš Šakių vandentiekio bokšto iškėlė Trispalvę ir už tai buvo nuteistas 25 metus lagerio.

Su nuoširdumu ir pagarba

Nuolatinis Jūsų skaitytojas

Bernardas Aleknavičius
Klaipėda, 1997 04 04

KLAIDŲ ATITAISYMAS

Laisvės Kovų archyvo T.19:

119 p. išsp. Žilinskaitė, turėtų būti Žibinskaitė. 129 psl. išsp. Žilinskaitė - Žibinskaitė. 134 psl. po nuotrauka išsp. Žilinskaitė - Žibinskaitė.

T. 19, prisiminimų rinkinyje "Šilalės krašto partizanai 1947-1948 m.":

186 psl. - ne Užvėrai, bet Užvėnai, ne Gieskį, bet Gierikį. 187 psl. - ne Budreckui, bet Budreckiui. 188 psl. -ne Stulpa, bet Stulga, ne Pažvėnio, bet Pažvėrio. 190 psl. - ne Kareiviuose, bet Kreiviuose. 193 psl. - ne Šimanskienė, bet Šimanauskienė.

195    psl. - ne Rizgalių, bet Rėzgalių.

196    psl. - ne Bačiškės, bet Ralčiškės.

197    psl. - išsp. "...iki šių dienų, kol paskutinius šaukštus išvogė." Turi būti: "iki šių dienų. O šiaip tai mus po to kratė ir kratė, kol paskutinius" (toliau kaip tekste). 198 psl. - ne Žvinalaukio, bet Žvirblaukio. 200 psl. - ne Paltimiškėje, o Paltiniškėje. 201 psl. - ne vokuose, bet vakare. 203-205 psl. - ne Lubiškių, bet Lybiškių, ne Stribaičių, bet Stirbaičių k. 208 psl. -ne Striopaieiu, bet Stripaičiu, ne nelaisvę, bet nelaimę.

Antraštės turi būti: 209 psl. -Pasakojo buvęs partizanų ryšininkas Jonas Damavičius-Beržas, g.1912 m., gyvenęs Molavėnų k. Raseinių r. Užrašė Vytenis Almonaitis 1992 ir 1994 m. 210 psl. - Pasakojo Vytautas Petravičius, s.Jono, g.1923 m. Molavėnuose ir ten gyvenantis, buvęs partiza-nų rėmėjas. Užrašė Vytenis Almonaitis 1994 m.; Pasakojo Valerija Dambrauskaitė-Razbadauskienė, g.1933 m., gyvenanti Kelmutiškės k. Šilalės r. Užrašė Vytenis Almonaitis 1989 m.

Gerbiamieji,

Malonu buvo matyti LKA 19 tome išspausdintą mano straipsnelį apie Kelmės pogrindininkus. Kiek apmaudu dėl ten atsiradusių redakcinių netikslumų ir korektūros klaidų. Pavyzdžiui, 174 psl. išspausdinta "... laikinoje sostinėje nedvelkė ramumu" - turėjo būti "dvelkė", 175 psl. išspausdinta "jaučiamas prakaito kvapas -turėjo būti "parako". Rašiau, kad buvome nulupinėję ir prikišę visą stalčių bolševikinių proklamacijų, kas sukėlė net milicijos susirūpinimą. Atspausdinta, kad tik "bandėme juos nulupinėti" (174 psl.). Tai, žinoma, tik smulkmenos, bet jos šiek tiek iškreipia prasmę. Bet iškreipus asmenvardžius, tai tikrai reikėtų pataisyti, nes mano mašinėle spausdintame tekste jie buvo aiškiai užrašyti, o asmenys dar gyvi ir jiems tikrai bus nejauku tai matyti. Vietoje "Eitmanaičio" turi būti Vytauto Eitmančio (177 psl.) ir P.Eitmančio-Lengvenio (179 psl.) pavardės. Neteisingai atspausdintas ir agento "Petrausko" slapyvardis -turėtų būti "Perauskas" (177 psl. ir kitur). Linkiu kuo geriausios sėkmės Jūsų kilniame darbe. Nuoširdžiai Jūsų

Vincas GurskisV
ilnius, 19970310