SKAITYTOJŲ ŽODIS
Lietuva atgims
Linkėjimai “Į Laisvę ir visiems LF bičiuliams būtų: išlaikyti gyvą lietuvišką laisvės kovūnų dvasią ir stiprinti pastangas, kad mūsų tauta, eidama per išeivijos ūkanas ir audringą šių dienų pasaulį, laimingai pasiektų laisvės ir nepriklausomo gyvenimo. Remkime savo veiklą į prof. Šalkauskio nužymėtus ideologinius principus: lietuvybę, krikščionybę ir demokratiją. Mūsų pasaulyje tiek daug bedieviškos nihilistinės dvasios; turime budėti, turime kovoti, turime nepailsti. O svarbiausia, turime neprarasti gyvo tikėjimo Visagaliu, jog jo globoje atgims Lietuva ir atsinaujins visas pasaulis.
Labai liūdna, netekus bičiulio prof Zenono Ivinskio. Jį mylėjau, kaip savo brolį. Viešpats suteiks jam amžiną laimę, kurios jis troško ir kurios jis nusipelno. Saugokime ir branginkime likusius LF kovos veteranus, prašydami Dievulio duoti jiems jėgų, sveikatos ir ilgiausių metų.
Dr. Vytautas A. Dambrava
Buenos Aires, Argentina
“Į Laisvę” laukiama
“Į Laisvę” visada laukiu ir sulaukęs skubu versti lapą po lapo, nes jų kiekviename yra vis kas nors įdomaus, širdžiai mielo . . .
Kun. Bronius Liubinas
Kaiserslautern, Vokietija
Sveikinimai iš Australijos
Sveikinu “Į Laisvę” iš tolimos Australijos, o redakcijai ir administracijai linkiu darbingų 1972 metų. Žurnalas mūsų padangėje labai laukiamas.
Aug. Kubilius
Edwardstown, Australija
$11.80 skirta 1972 metų prenumeratai apmokėti. Sveikinu redaktorių, buvusį gimnazijos Kražiuose draugą. Žurnalui linkiu geriausios sėkmės.
Iz. Geštartas Brunswick,
Australija
“Į Laisvę” reikia išlaikyti
Aš žinau, kad “Į Laisvę” turi daug sunkumų ir reikėtų ieškoti daugiau skaitytojų, bet žurnalo leidimo nereikėtų sustabdyti, nes jis yra tikrai įdomus ir reikalingas mūsų išsklaidytai tautai.
J. Valaitis
Hamburg, Vokietija
Žurnalas įdomus
Šiandien gavome“Į Laisvę" 1971 m. gruodžio mėn. numerį. Labai dėkoju. Žurnalas įdomus ir lengvai skaitomas. Būčiau dėkingas, jeigu Jūs ir ateityje jį siuntinėtumėte II Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso būstinei.
Romas Sakadolskis
II PLJK Kom. Pirmininkas
Sukilimų dar bus
“Į Laisvę” 1971 m. gruodžio mėn. numeris turiningas. Straipsniai nagrinėja rimtas problemas, paryškina Lietuvos praeities įvykius, puoselėja idėjas ateities kovai. Akis kritiškai užkliuvo už vieno dr. P. Kisieliaus straipsnyje teigimo:“1941 metų lietuvių tautos sukilimas Lietuvos sukilimų istorijoje yra pats paskutinis sukilimas, ir vis prieš tą patį okupantą — rusą”. Juk negalima tvirtinti, kad tai paskutinis sukilimas prieš rusą. Tegu tik kiniškoji meška tą rusą pajudina, pamatysime, kiek daug Europos tautų su okupantu pradės suvedinėti sąskaitas.
Balys Brazdžionis
Chicago, Illinois
Fatališka klaida
Noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad St. Lozoraitis, jr., savo straipsnyje “1941 metų sukilimas (“Į Laisvę” nr. 52-89) daro stambią klaidą, teigdamas, jog “Lietuva atsisakė sudaryti sąjungą su galinga nacių Vokietija ir pulti Lenkiją”.
Laikau reikalinga patikslinti, jog tokios sąjungos Vokietija Lietuvai nesiūlė, nei karui su Lenkija artėjant, nei jam faktiškai jau prasidėjus. Karo išvakarėse per Vokietijos pasiuntinį Lietuvai dr. Zechliną Kaune, o karui jau prasidėjus, ir per mane Berlyne iš vokiečių pusės buvo padarytas draugiškas diplomatinis patarimas nepraleisti progos atsiimti Vilnių ir Vilniaus kraštą, kad tos srities neužgrobtų rusų raudonoji armija.
Mano giliu įsitikinimu, susilaikydami 1939 m. nuo žygio į Vilnių, mes padarėme fatališką klaidą, nes jau rugsėjo mėn. pirmoje pusėje buvo išaiškėję, kad Lenkija, 19 metų neteisėtai išlaikiusi okupuotą Vilnių ir Vilniaus kraštą, nepajėgia apsiginti nuo išorinio pavojaus.
Tas ano meto mūsų vyriausybės neapsižiūrėjimas savo karinėse ir politinėse pasekmėse užtraukė Lietuvai rusų įgulas, o 1940 m. ir valstybinės nepriklausomybės praradimą.
Kazys Škirpa
Washington, D. C.
Kryptis gera
Žurnale daug originalių straipsnių, įvairių autorių, naujų minčių. Vienu žodžiu, skerspiūvis įdomus ir įvairus. Šia kryptim vairuok “Į Laisvę” ir toliau.
Dr. Antanas Razma
Joliet, Ill.
Rezistencinė linija
Į LAISVĘ 1971 gruodžio nr. rodo sustiprėjus žurnalo vientisą liniją, kurią galėtum pavadinti rezistencine— nukrypimą į padėties vaizdavimą Lietuvoje, į Lietuvos praeities pasipriešinimo žmones ir į kovos galimybes laisvajame pasauly.
"Darbininkas"
1972.1.28
Neatitrūkta nuo realybės
Žurnalo naujo numerio (Į Laisvę” nr. 53190— red.) visa medžiaga sukaupta ir pateikta neatkištinai. Problemos keliamos ir svarstomos labai konkrečiai, neatitrūkus nuo realybės, tačiau neišleidžiant iš akių ir gilaus idėjinio pagrindo. Visa tai teikia žurnalui tvirtą stabilumą jo ginamose pozicijose, neatsisakant tačiau respekto bei dėmesio ir kitų nuomonėms, jeigu tik jos nėra akivaizdi priešgina lietuvių tautos didžiajam laisvės siekimui.
"Draugas”, kultūrinis priedas 1972.1.15
Numerio šedevrukas
Vienas įdomiausių šio numerio ("Į Laisvę” nr. 53/90— red.) straipsnių yra Vytauto Vaitiekūno “Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje" .. . Vėlgi labai įdomiai į “Į Laisvę” 51-mame numery paskelbtą Antano Maceinos str. “Nuo ko mes bėgom?” atsiliepia Antanas Musteikis . . . Pats didžiausias (mano skoniui) aptariamo "Į Laisvę” numerio šedevrukas yra S. Giedrio (tik kam gi slapyvardis?) rašinėlis “Paleckiui išlaisvinta, Chruščiovui aneksuota”... Dar trumpai prie gerų skaitinių grįžtant, tai Petro Kisieliaus “1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje” yra vienas iš tokių.
Alfonsas Nakas “Naujienos",
1972.11.10
Reikšmingi įvykiai
Vis dėlto 1971 metais buvo du įvykiai, kurie gali turėti apčiuopiamos reikšmės politiniam išeivijos apsisprendimui ateinantį dešimtmetį. Kinijos priėmimas į JT tarpą . . . Antras reikšmingas įvykis, tai prof. A. Maceinos paskelbtas rašinys, parodantis, nuo ko daugumas lietuvių bėgo 1944 metais.
Vytautas P. Zubas
"Nepriklausoma Lietuva", 1972.11.2.
Bėgome nuo hibridų
“Nuo ko mes bėgome” straipsnyje prof. dr. A. Maceina nuogąstauja, kad komunizmas pradeda mūsų sąmonėj dilti, užleisdamas vietą rusiškojo imperializmo negandui ir klausia, ar mes čia nedarome didžiulės klaidos.
Jeigu taip iš tikrųjų yra, tai man džiugu, nes mūsiškiai buvo įpratę linksniuoti "komunistus” ir “bolševikus”, o ne rusus imperialistus— mūsų krašto okupantus. Tiesiog stebėtinas naivumas. “Pradrėsk sovietinio žmogaus odą ir atrasi rusą”, labai teisingai pastebi A. Musteikis straipsnyje “Bėgome nuo hibridų” ("Į Laisvę”, nr. 53190). Lietuva šiandien jau smarkiai aprusinta, o faktai liudija, kad rusifikacija intensyvėja, tad kol nevėlu, laikas susiprasti, kas yra mūsų priešai, nuo ko mes bėgome ir prieš ką turime kovoti.
Romas Urbonas
Los Angeles, Calif.
Skaitytojai “Į Laisvę” myli
Siunčiu savo mylimam“Į Laisvę" 25 dol. čekį. Jei “kiaura” kišenė leis, ateityje atsiųsiu daugiau.
Vita Baleišytė
Chicago, III.
Skaitydamas džiaugiuosi žurnalo turiniu ir gražia forma. Siųsdamas prenumeratos mokestį apgailestauju, kad, būdamas pensininkas, nepajėgiu“Į Laisvę" stipriau paremti.
Vaclovas Kasakaitis
Willowcik, Ohio
