KLAIPĖDA IR 1923 M. SAUSIO 15 DIENA
POV. DIRKIS
Kiekviena tauta džiaugiasi savo istoriniais žygiais ir juos kiekviena proga stengiasi prisiminti bei pagerbti, bent spaudos skiltyse. Klaipėdos prijungimo data mumyse tebėra gyva ir prisimintina.
To krašto amžina globėja — Baltijos jūra, liko nuo mūsų, taip kaip ir mūsų Tėvynė Lietuva, už tūkstančių mylių. Ta jūra amžiais dainavo dar begimstančiai lietuvių tautai lopšinės dainas gintarinių krantų gijose, dar priešistoriniais laikais, kai laimingai gyveno laisvi mūsų protėviai.
Tas kraštas šiandieną įvairiai vadinamas: Vakarų Lietuva, Mažoji Lietuva, Pajūrio Lietuva, Gintaro Lietuva ir t.t. Nesvarbu, kaip mes tą kraštą šiandieną bevadintume, svarbu ir kiekvienam lietuviui yra aiški tiesa, kad tas kraštas yra Lietuvos dalis, kad to krašto gyventojai yra lietuviai ir kad tas kraštas yra lietuvių tautos nedalomas kūnas.
Lietuvos nepriklausomybės Vasario 16 d. Aktas paskelbė, kad atstatoma ne senoji istorinė Lietuva, bet valstybė etnografinėse sienose.
Atseit, lietuvių tautos gyvenamose žemėse. Tačiau didelė dalis lietuviškų rytinių žemių buvo pagrobta lenkų, net su sostine Vilnium. Taip pat nepavyko etnografinių sienų pasiekti ir vakaruose, t. y.,Klaipėdos krašte. Kadangi į tą kraštą apart Lietuvos dar kiti turėjo pretenzijų, tai Versalio Taikos konferencija, nenorėdama gilintis į ginčus bei pretenzijas, Klaipėdos kraštą pavedė vienai iš Aliantų, laimėjusių karą, būtent, Prancūzijai. Tokiam nutarimui buvo pareikšti stiprūs ir aštrūs protestai iš Lietuvos vyriausybės ir Klaipėdos krašto tuometinės Tarybos, bet liko be pasekmių.
Lietuviai, nepamiršdami to krašto brolių, kurie 700 m. būdami prispausti, ujami ir niekinami, išlaikė savo kalbą, papročius, tradicijas, neišleido iš minties laisvės ir ta kryptimi dirbo. Ir štai, 1923 m. sausio 15 d. susiklosčius palankioms aplinkybėms, buvo suruoštas vietos gyventojų sukilimas ir kraštas tapo prijungtas prie Lietuvos. Tai buvo vienas iš pačių svarbiųjų Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo įvykių ir už tai mes lietuviai tą įvykį nuolat prisimename ir vertiname.
