Kronika, spauda, komentarai
ATMINTINOS NUOTRAUKOS iš 1930 m.
Gen. Popeliučka inspektuoja Geležinkelių kuopą ir šarv. traukinį Gediminą Radviliškyje, 1930 m.
Geležinkelių kp., mokomojo būrio, važiuotės skyrius statutų pamokoje.
Mokomasis būrys gimnastikuojasi.
Geležinkelių kp. sprogdinimo pratimai Radviliškio apylinkėse. Vadovas — Itn. Milaševičius.
Tiesiame geležinkelio šaką į Radviliškio poligoną.
Iš JONO SMAILIO, gyv. Omaha, Nebr., albumo.
Geležinkelių kp. paraduoja pražygiuodama pro Radviliškio stotį kareivinių link.
MASIŲ KARAS
Gen. mjr. CHOU SHIH-FOU Tautinė Kinija
Karas tarp vyriausybininkų ir kinų komunistų Kinijoje vyko ištisus 23 metus (1927 - 1950). Komunistai visų laikų turėjo mažiau kovotojų, buvo menkiau ginkluoti, neturėjo aviacijos, nei laivyno paramos. JA Valstybės, įstojusios karan 1941 m., dar daugiau rėmė Kinijų naujais ginklais bei patarimais. Daug kinų karininkų mokėsi Amerikos karo mokyklose. Nors Kinija išėjo laimėtoja prieš Japonijų, bet turėjo nusileisti kinams komunistams. Kodėl?
Man aktyviai dalyvavusiam tame kare atrodo, kad komunistai laimėjo todėl, kad jie naudojo kitų dar nenaudotų jėgų, taipgi pritaikė ypatingų strategijų ir taktikų. Be įprastinės taktikos, komunistai vartojo visai naujus kariavimo būdus, sudarė naujos rūšies frontų.
Ta naujoji karinė jėga buvo vietinių gyventojų masės. Kariavimo būdų, kur panaudojamos gyventojų masės, komunistai vadina masių karu. Komunistai turėjo dvi kariuomenes, o Čankaišekas tik vieną. Tautinės Kinijos karininkai buvo paruošti kariauti pagal vakariečių reguliarios kariuomenės taktikų. Jie nesugebėjo suprasti komunistų naudojamo masių karo svarbumo ir nerado priemonių jam atsispirti. Pravartu ir vakariečiams su masių karo taktika susipažinti.
Du masių karo pavyzdžiai:
1947 metais vienas Taut. Kinijos pėstininkų batalionas atžygiavo postoviui į vienų mažų miestelį. Atžygiavę kariai buvo nustebinti, kaip maloniai miestelio gyventojai juos sutiko ir priėmė. Visiems buvo parūpintos patalpos nakvynei. Vakare miestelio vadovybė surengė bataliono karininkams puikias vaišes.
Po vaišių, visiems sumigus, bataliono karininkai buvo užpulti ir suimti komunistų kareivių, kurie buvo pasislėpę tų pat namų pastogėse. Jie karininkus privertė surinkti bataliono kovotojus, kuriuos nuginklavo be šūvio. Taip buvo likviduotas puikus batalionas.
1948 žiemų komunistai apsupo 9 pajėgius, motorizuotų dalinių korpus prie Sunchow vietovės, kur vyko svarbios kautynės. Sunku buvo tikėti, kad komunistams pavyks išlaikyti apsupimo žiedų nepralaužtų. Apsuptieji tik laukė oro pagerėjimoir tada tikėjosi lengvai prasilaužti.
Čia komunistai vėl panaudojo masių karo taktikų. Jie suvarė daug tūkstančių vietinių gyventojų, net iš 700 mylių atstumo, ir privertė juos kasti eiles griovių aplinkui apsuptuosius korpus. Kada apsuptieji suprato, ką suvarytieji gyventojai daro, jau buvo per vėlu. Gausybė gilių griovių aplinkui jiems neleido panaudoti mechanizuotus dalinius. Taip per 40 dienų atkaklių pastangų prasiveržti nepavyko ir 9 korpai žuvo Tautinei Kinijai.
Kodėl gyventojai padėjo komunistams kovoti prieš savo valdžių ? Gal jie neapkentė savo vyriausybės, gal daugiau gero tikėjosi iš komunistų, gal susižavėjo komunizmo principais? Nieko panašaus.
Kiniečių dauguma gyvena kaimuose, yra žemdirbiai, daugumoj beraščiai, apie komunizmų nieko neišmanė. Komunistai tai gerai žinojo. Savo programai įgyvendinti jie panaudojo kruvinų terorų. Jį naudoja ne lygybės brolybės įgyvendinimui. Komunistai siekia priversti gyventojų mases jaustis padarius kriminalinius nusikaltimus.
Jie seka senovės kinų banditų taktikų. Kai kalnų banditai norėdavo jiems tinkamų asmenį pritraukti savo tarpan, jie dirbtinai sudarydavo aplinkybes, kad jis būtų traukiamas teisman už jam sufabrikuotų sunkų nusikaltimų. Teismas, žinoma, skiria mirties bausmę. Prieš bausmės įvykdymų banditai pagelbsti jam ištrūkti. Negalėdamas niekur pasidėti, išgelbėtasis turi prisijungti prie jį išgelbėjusių banditų. Tuo pat būdu komunistai pagauna nekaltas Kinijos gyventojų mases.
Komunistų daliniai, užėmę naujų vietovę, tuojau šaukia visų gyventojų mitinga. Mitingui vadovauti iškišami vietinės padugnės, kurias komunistai tvarko, būdami užpakalyje. Čia sukeliama vieni kitų neapykanta. Paprastai, vadovaujantieji asmenys ir turtingesni yra apkaltinami, čia pat nuteisiami mirti ir bausmė įvykdoma.
Po to, paskleidžiama mintys, kad jei grįžtų tautinė kariuomenė, tai visi dalyvavę baudžiamuose mitinguose gali susilaukti skaudaus persekiojimo ir keršto. Padidinti kaltės jausmų, priverstinai išdalina nuteistųjų žemę ir kitų nuosavybę.
Kitas būdas: išžudo daug gyventojų, taip kad likusieji iš baimės būna priversti bendradarbiauti su komunistais. Mandžūrijoje ištisi ūkininkų kaimai plėšė vyriausybės geležinkelių linijas. Niekas nedrįso atsisakyti raginamas, nes būtų buvę sunaikinti kaip kontrrevoliucionieriai.
Niekas negalėjo pasilikti neutralus, jei negelbėjo komunistams, jie patys ar jų giminės buvo persekiojami bei naikinami.
Karo metu komunistams labai trūko sanitarinių vežimų. Todėl jie varydavo aplinkinių vietovių gyventojus nešti sužeistuosius. Gyventojai nešė ir lenktyniavo, nes tik atlikę pilnai paskirtų darbų būdavo paleidžiami namo.
Panašiai elgdavosi ir su karo belaisviais. Paėmę nelaisvėn visų dalinį, vadų paprastai likviduodavo, prie to grųsinimais pritraukdami jo paties pavaldinius. Įvykdžius nužudymų, kareiviams primetamas bendradarbiavimas nužudyme. Už tai yra galimas kerštas iš nužudyto draugų. Po to, žinoma, atsiranda pasiūlymas prisijungti prie komunistų kariuomenės.
Komunistai nepripažįsta neutralių karo metu. Esi jų priešas, jei neprisijungi. Jie priverčia kiekvienų dirbti jų labui. Atrodo, kad komunistams kiniečių masės sudarė svarbių jų jėgų dalį. Komunistai laikė visus gyventojus kovotojais tik su skirtingomis priemonėmis ir uždaviniais.
Masių karui jie turi net atskirų statutų. Masės tokiam karui yra ruošiamos dar taikos metu. Yra daromi atitinkami pratimai — manevrai. Vado įsakyme aplinkybių įvertinime yra viena aplinkybė, kurios neturi kitų kariuomenių įsakymai. Toji aplinkybė vadinama — “masių parama”, kur įvertinama masių parengimo stovis planuojamai operacijai pagelbėti. Ši aplinkybė eina pirmuoju numeriu net prieš vietovę, priešo pajėgas, orų bei ryšius.
Komunistai, pasinaudodami masių karu, įveikė daug stipresnę Tautinės Kinijos kariuomenę. Vakariečiai šios rūšies karo tik šiek tiek ragavo Korėjoje ir Vietname.
Dabar daugiau kaip kada nors reikia tų pačių masių paramos. Mes privalome išvystyti demokratinių masių taktikų. Visokios raketos ir bombonešiai gali lengvai sunaikinti daug priešo toli priešo užfrontėje. Bet tai yra nelabai naudinga, kai priešas yra tik 10 pėdų nuo tavęs ir kai jis yra vietinis gyventojas, o ne kareivis.
Reguliari kariuomenė negali vesti masių karo tiesioginiai, nes nuo to nukentės kario vardas gyventojų tarpe. Be to, šio pobūdžio karas gadina pačią kariuomenę. Karinės valdžios vienetai gali vesti masių karą tik kultūringuose kraštuose. Jie nebus sėkmingi atsilikusiuose kraštuose, nes masių karas yra paslaptinga kova ir masės tam judėjimui turi būti išjudintos iš apačios. Kova prieš komunistines mases turi prasidėti iš pačios apačios.
Tam reikalinga surasti bei sudaryti planus, kaip toks karas iš mūsų pusės turės būti vedamas, nustatyti būdus ir priemones jam pasirengti iš anksto. Reikalingos specialios mokyklos vadams ir kadrams, kurie vyks į vietą tas mases surasti pačioj apačioj, tarp neturtingų, nusivylusių, išalkusių. Jie turės sugebėti juos įtraukti į masių karo kampaniją.
Rytuose masių karas turi ypatingai svarbią reikšmę. Jei norime laimėti prieš komunistus, turime suprasti masių karo svarbumą. Mes turime būti pasiruošę nugalėti mases patys, panaudodami tas mases.
Iš “Military Review” laisvai vertė J. M.
KARINĖ “TAUTOSAKA”
2ros BATERIJOS "HIMNAS"
ši baterija 1919-20 m. kovėsi bolševikų ir lenkų frontuose, 1921 m. ji buvo 2 artilerijos pulko sudėtyje. Autorius: vyr. ltn. MIKAS MATAITIS
1.
Prašom ponų paklausyt, paklausyt, paklausyt,
ką mes turim pasakyt, pasakyt, taip.
Kaip mūs batarėja, mūs batarėja,
mūs batarėja, pragarset visur suspėjo, visur suspėjo, ponuliai, ponuliai.
2.
Mūsų Vadas žmogus rimts, žmogus rimts žmogus rimtas,
nuo jo bėga priešų šimts, priešų šimts, taip.
Pyksta už netvarką, oi už netvarką, oi už netvarką,
bet pats pančiakas mergoms perka, mergelėms perka,negražu, negražu.
3.
Vyresnysis karininks, karininks, karininks,
Jis visai ne mergininks, ne mergininks, taip.
Jis mergų negaudo, mergų negaudo, mergų negaudo
tiktai priešus nuolat šaudo, jis nuolat šaudo: bum, bum,bum, bumbumbum!
4.
O karužas jauns Žilys, jauns Žilys, Jauns Žilys,
prie mergų jis kaip gylys, kaip gylys, taip.
Tuoj girdėtis riksmas, girdėtis riksmas, girdėtis riksmas,
visokių balsų mergų klyksmas, mergelių klyksmas: —kądarai, ką darail
3.
O Šmulkštys visai ne toks, visai ne toks, visai ne toks,
drūtas jis kaip bosas koks, kaip bosas koks, taip.
Jis laišus tik rašo mergelėms rašo mergelėms rašo
Ir nuo jų nuolat ko tai prašo, nuo jųjų prašo, negražu,negražu!
6.
Steponaitis mokslo vyrs, mokslo vyrs, mokslo vyrs,
jis mergelių nedatyręs, nedatyręs, taip.
Bet už tai anglikas, geras anglikas, geras anglikas
ir prie to tikras katalikas, oi katalikas, gentelman,gentelman.
7.
Mūsų Šimkus leitenants, leitenants, leitenants,
prie panų jis kaip koks frants, kaip koks frants. taip.
Tuoj prie jų jis šoka, prie jų jis šoka prie jų jis šoka,
susikalbėt nors ir nemoka, gerai nemoka, ponuliai,ponuliai.
8.
Fraulein was fuer ein Geschrei, ein Geschrei,
ein Geschrei kriegst du von mir Kinder drei, Kinder drei, so.
Dann auf Wiedersehen, auf Wiedersehen, auf Wiedersehen
ich mus zu andern Maedeln gehen, zu andern gehn,bleib allein, bleib, allein!
9.
O Juodišius kaip gaiduks, kaip gaiduks kaip gaiduks,
tarp panų kai pasisuks, kai pasisuks, taip.
Sprandą jis išlenkia, gražiai išlenkia, gražiai išlenkia
Ir su pentinais šokdams trenkia ir kaip dar trenkiadzan, dzan, dzan, dzan dzan dzan!
10.
O rezerve sėdi du, sėdi du, sėdi du,
myli vieną abudu, abudu, taip.
Tą gražią Karolcią, gražią Karolcią, gražią Karolclą
pas ją nueit visai netol čia, visai netol čia, ponuliai,ponuliai.
11.
Karštas vyras raštvedys, raštvedys, raštvedys,
kai Karolcią pamatys, pamatys, taip.
Tuoj bučiuotis lenda, bučiuotis lenda, bučiuotis lenda,
bet nuo jos gauna tuoj į žandą — tai tau ne Vanda,eik šalin, eik šalin.
12.
Clkvedukas apsukrus, apsukrus, apsukrus
ir politikas gudrus, oi gudrus, taip.
Jis nupirks karbito, mergoms karbito mergoms karbito
ir kaip matai jau jo Marytė, jau jo Marytė, ot taivyrs, ot tai vyrsl
(Gaida, kaip rusų studentų dainos “Ivanov Pavel’’).
PASTABA:
2- as posmas. Tuomet 2-os baterijos vadu buvo kpt.
Pranas UOGINTAS.
3- čias posmas. Vyresnysis karininkas pats autorius vyr.ltn. Mikas MATAITIS.
11- tas posmas. Raštvedys karo valdininkas, pavardėsnebeprisimenu,
12- tas posmas, ūkio vedėjas karo valdininkas StasysTAMOŠAUSKAS.
J.A.
Lietuviai jaunuoliai Australijos kariuomenėje
Lieknas, rimtos išvaizdos jaunuolis, Algis Ruza (Ruzinskas) iš Adelaidos, pietų Australijos sostinės, 1962 m. nusprendė pasiaukoti kilniam tikslui — nusprendė užsirašyti australų karo aviacijon. Jam pavyko. Ir štai, devyni mėnesiai prabėgo, kaip viena dienelė, visiškai nepastebimai. Algis Ruzą jau yra sėkmingai baigęs pirmąjį kursą aviacijos karo technikos mokykloje N.S.W. Waga - Waga mieste. Tolesniajam karo aviacijos apmokymui jis perkeltas pusantrų metų laikotarpiui į augštesnįjį kursą Sale aviacijos navigacijos ir skraidymo mokyklą Viktorijoje. Baigęs antrąjį kursą ir sėkmingai išlaikęs visus egzaminus, jis vėl turės grįžti į Waga - Waga aviacijos technikos mokyklą. Ją baigęs taps karo lakūnu, karininko laipsnio. Jo svajonė yra tapti aviacijos ryšio karininku. Visas aviacijos karo apmokymas užtrunka penkeris metus. Dabartiniu metu Algis Ruzą pasirašė karinį kontraktą šešeriems metams, o baigęs karininko laipsniu aviacijos karo mokyklą, turės pasirašyti kontraktą 15 metų. Taigi, tuo pačiu, sąmoningas lietuvis — aviacijos karininkas, po penkių metų įtempto darbo, įsigis garbingą, modernišką profesiją, bus aprūpintas materialiai ir turės plačią karjerą prieš akis.
Reikia pripažinti, kad australų armija yra aprūpinta moderniausiais, daugumoje amerikoniškais, ginklais. Australų vyriausybė nesigaili aprūpinti savo modernišką kariuomenę moderniškiausiais ginklais ir tam reikalui, kas metai, skiria virš 200 milijonų australų svarų sterlingų. Australijoj karinis apmokymas vyksta pedantišku kruopštumu ir tobulumu. Kaip civiliniame, taip ir kariniame apmokyme australai vadovaujasi labai kruopščia atranka. Neužtenka bū ti geru, turi būti labai geras ir tinkamas visapusiškai, kad pakliūtum į australų augštesniąją civilinę ar karinę mokyklą. Todėl, mes — buvę Lietuvos kariai L.V.S. Ramovė nariai džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų pažangiuoju jaunuoliu.
Paklaustas, Algis Ruza, ar jam patinka australų kariuomenė, plačiai nusišypsojęs atsakė: “Taip, Australų kariuomenė, ypač karo aviacija, patinka ne tik man, bet ir mano australų karo aviacijos lietuviams kariams draugams — broliams Karpiams, Tomui ir Antanui. Vienas, t. y., Tomas Karpis, prieš porą mėnesių baigęs aviacijos karo mokyklą, tapo australų karo aviacijos karininku. Jis dabartiniu metu randasi vienoje iš daugelio aviacijos karo bazių vakarų Australijoje, netoli Perto. Kitas, jo brolis Antanas Karpis, baigęs aviacijos karo mokslą ir pasirašęs karinį kontraktą 15 metų, įsigijo aviacijos mechaniko laipsnį.
Be to, iš Adelaidos du jaunuoliai — Dičiūnai, jau senai plaukioja vandenynais, australų laivyno karininkų laipsniuose po platųjį pasaulį. Apie juos jau buvo rašyta.
Penki ryžtingi jaunuoliai — lietuviai pirmieji praskynę kelius į australų kariuomenę, savo kilniu pavyzdžiu paveiks ir kitus. N. Cininas
A. A. PLK. VET. GYD. KAZIMIERAS MAŠANAUSKAS
1962 m. gruodžio 11 d. okupuotoje Lietuvoje, Kaune, mirė plk. vet. gyd. K. Mašanauskas, kūrėjas - savanoris, ilgametis Karo mokyklos lektorius ir Veterinarijos instituto dėstytojas.
Velionis buvo gimęs 1894 m. Dievogalos k., Garliavos vls., Kauno aps. Gimnaziją baigė jau prasidėjus I Pasauliniam karui. 1916 m. įstojo į Varšuvos Veterinarijos institutą, tuo metu evakuotą į Novočerkaską, netoli Azovo jūros. Kilus revoliucijai Rusijoje, jis studijas nutraukė. Iš klausęs 4 semestrus, 1918 m. grįžo Lietuvon ir įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo intendantūroje.
1920 m. Krašto apsaugos ministerija paskyrė jam stipendiją ir komandiravo jį į Estiją, Tartu (Dorpato) universiteto, veterinarijos fakultetą, baigti veterinarijos medicinos mokslų. Už suteiktą stipendiją K. Mašanauskas turėjo atitinkamą laiką atitarnauti kariuomenėje, tačiau jis liko visą laiką aktyvioje karo tarnyboję, kol Lietuva liko bolševikų okupuota.
1923 m., išlaikęs valstybinius egzaminus, jis gavo veterinarijos gydytojo diplomą. Grįžęs iš užsienių, tarnavo Veterinarijos valdyboje įvairiose pareigose. Paskutiniuoju metu buvo kariuomenės veterinarijos inspektoriaus padėjėjas. Be tiesioginių pareigų, ėjo antraeiles: Karo mokyklos ir Kariuomenės ugniagesių instruktorių kursų lektoriaus, A. Panemunės rajono veterinarijos gydytojo ir Veterinarijos instituto docento.
Bolševikams okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio pradžioje, drauge su daugeliu rikiuotės karių, Varėnos poligone okupantų bolševikų jis buvo suimtas, nuginkluotas ir išvežtas į priverčiamuosius darbus.
Velionis buvo ramaus būdo, dirbo savo srities specialybėje ir kaip karys nepriklausė jokioms politinėms organizacijoms. Tačiau okupantams rūpėjo sunaikinti patriotinį elementą, todėl ir velionis liko jų auka.
Tremtyje, po sunkių išgyvenimų ir nežmoniškų darbo sąlygų, palūžo jo fizinės jėgos ir kaip invalidą, netinkamą vergų darbams, okupantai grąžino okupuoton Lietuvon.
Trumpą laiką plk. K. Mašanauskas dar dirbo veterinarijos gydytoju. Tačiau, nusilpus sveikatai, pasitraukė iš darbo. Jis sirgo plaučių vėžiu ir, nuvežtas į ligoninę, po kelių savaičių gydymo, 1962 m. gruodžio 11 d. mirė. Jis yra vienas iš daugelio tūkstančių Lietuvos karių, nelaiku žuvusių bolševikų okupantų aukų.
Palaidotas Mariampolės aps., Veiverių vls., Pažeriu parapijos kapinėse. O. Žadvydas
SUŠAUDYTAS KPT. J. ŪSELIS
Šiomis dienomis mus pasiekė žinia iš okupuotos Lietuvos, kad 1962 metų pabaigoje ten buvo “nuteista” grupė buvusių Lietuvos kariuomenės karių ir sušaudyta. Sušaudytųjų tarpe buvo kpt. Juozas Ūselis, buvęs Karo mokyklos kadro karininkas.
Kpt. J. Ūselio gimimo vietą ir datą sužinoti man nepavyko. Jis, greičiausiai, buvo augštaitis, nes baigęs Ukmergės gimnaziją, vėliau Kaime karo mokyklą, tarnavo 1 pėstininkų pulke, kuris stovėjo Ukmergėje.
II Pasaulinis karas kpt. Ūselį užklupo kaime beatostogaujantį. Įžygia vę Lietuvon vokiečiai kpt. Ūselį paėmė į nelaisvę. Iš karto pasiuntė jį į stovyklą, iš kurios išvežė į Minską, į pagelbinius dalinius. Minske stovėjusių karo dalinių pareiga buvo naikinti rusų partizanus. Kpt. Ūselis iš ten pabėgo ir slapstėsi Lietuvoje iki susikūrė Vietinė Rinktinė. Pradėjus Vietinės Rinktinės dalinius organizuoti, jis prisistatė į Rinktines štabą, iš kurio gavo paskyrimą į Marijampolėje organizuojamą Karo mokyklą instruktorium. Tuo metu Marijampolėje organizavosi 202 ir 203 batalionai. Suformuotus batalionus vokiečių vadovybė panoro panaudoti vakarų fronte. Tačiau Rinktinės vadovybei pasipriešinus, susidarė įtempta padėtis ir dėl to pirmoje eilėje teko išformuoti Karo mokyklą, neva paleidžiant karius Velykų atostogų. Dėl tam tikrų sumetimų ne visi kariūnai buvo paleisti. Dalis jų, su keliais karininkais, kurių tarpe buvo ir kpt. Ūselis, dar kaikuriam laikui buvo palikti kareivinėse. 1944 m. gegužės 15 d., vokiečių Gestapui suėmus Vietinės Rinktinės pareigūnus ir juos išvežus nežinion, buvo pranešta į Marijampolę, kad budėtų ir būtų pasiruošę pasišalinti iš kareivinių, nes numatomas pavojus. Tačiau, nei bataliono vadas Vertelis, nei komendantas į tą įspėjimą nekreipė dėmesio. Kareiviams bemiegant, nakties metu, kareivinės buvo rudųjų vokiečių apsuptos ir iš kareivinių rajono nebuvo išleidžiamas nei vienas karys. Kpt. Ūselis, tačiau, drąsiai įsakė kareiviams bėgti iš kareivinių ir pats bėgo. Bėgančius karius vokiečiai apšaudė. Dalis bėgančiųjų suskubo pasiekti Šešupę ir ją perplaukė. Perplaukė ir kpt. Ūselis. Likusius, gi, karius vokiečiai sugaudė ir suėmė, žinoma, vienas kitas iš bėgusių karių buvo sužeisti bei vienas nukautas. Kpt. Ūseliui pavyko pas vieną Marijampolės gyventoją pakeisti šlapius rūbus į sausus ir su artimo bičiulio pagalba pasišalinti iš Marijampolės. Jam teko slapstytis iki antrosios bolševikų okupacijos drauge su žmona, kurią buvo norima suimti vieton vyro. Pradžioje, kurį laiką, jam pavyko išsislapstyti, bet neilgam, nes buvo išduotas, suimtas, kalintas ir nuteistas mirti. Kpt. Ūselį bolševikai sušaudė.
Pov. Dirkis
