“KARIO” DEŠIMTMEČIO AMERIKOJE PROGA
PRANYS ALŠENAS
Su š.m. lapkričio mėn. numeriu mūsiškių karių — veteranų taip mylimas ir visad nuoširdžiai laukiamas svečias, “Karys”, užverčia pirmojo dešimtmečio Amerikos žemyne lapą.
Ką per tą laiką “Karys” į šį lapą įrašė ir ką nuveikė — matėme. Nors pravartu trumpais bruožais tą ir dar kartą prisiminti. O ką jis įrašys ateityje — lauksime, stebėsime ir džiaugsimės sklaidydami jo puslapius ir džiaugdamiesi jo patiekiama medžiaga.
Tiesa, dešimtmetis — nėra ilgas laiko tarpas, tačiau, anaiptol, tai nėra ir mūsų mylimo “Kario” pragyventas tik tokio ilgumo amžius. Jis savo kelionę pas Nepriklausomos Lietuvos karius pradėjo tik vieneriems metams praslinkus po Lietuvos laisvės atgavimo. Pradžioje, pavadintą “Kariškių žodžiu”, 1919 m. gegužės 22 d., jį pradėjo leisti Krašto Apsaugos Ministerijos literatūros skyrius. Po to, 1920 m. spalio mėn. 5 d., ta pačia numeracija šis karių laikraštis pradėtas leisti jau “Kario” vardu. Ir nūn, kaip matote, tas pats “Karys”, visokiausių likimo audrų ir bangų blaškomas, kartu su mumis, gana žymia dalimi Lietuvos kariuomenės atsargos karių, bebėgdamas nuo žudančio ir visa naikinančio bolševikinio košmaro, atsirado JAV-bėse ir iš čia — jau visas dešimtmetis — ištikimai lanko lietuvius karius — veteranus netik Amerikoj, Kanadoj, Pietų Amerikos kraštuose, bet ir visame plačiame pasaulyje.
Šiuo metu prie “Kario” yra įvesti ir giminingos Lietuvos kariuomenei organizacijos — Šaulių Sąjungos narių skyriai: “Tremties Trimitas” ir “Šaulė Tremtyje”. Taigi, tokiu būdu “Karį” skaito ir mūsiškiai broliai bei seserys šauliai.
Išeivijoj tęsiamas “Kario” žurnalo leidimas mums, atsargos kariams — yra begaliniai didelės svarbos reikalas, nes tai yra itin kultūringą lietuvių karių, išblaškytų plačiajam pasaulyje, jungtis, kuri padeda lengviau pernešti Tėvynės ilgesį ir apmarinti nostalginius jausmus.
Tiesa, retas svečias tas mūsų “Karys” išeivijoj, tegaunamas tik kas mėnesį, bet jo reikšmė — itin didelė. Gavęs žurnalą, nors valandėlei pasijuntu tarytum vėl nukilęs į Žaliakalnį, į gusarų kareivines, kuriose anuomet taipogi laukdavau “Kario”, nors daug dažniau išeinančio . . .
“Karys” tremties lietuviams kariams — paskatinimo nenusiminti, nepalūžti akstinas. Jis teikia jiems ištvermės, ryžtingumo ir pasiaukojančos dvasios laukimo kely. “Karys” mums padeda puoselėti ryžtingą viltį, jog ta žiaurioji neteisybė, padaryta mūsų gimtajam kraštui, nesitęs amžinai. Brutalus ir žiaurus okupantas — bolševikas turės pasitraukti iš mūsų šventos žemelės Lietuvos. Nemindys jo purvini batai mūsų tėviškės laukų, kelių ir sodybų takų visados. Pasaulis pergyveno džingiskanus, hitlerius, mussolinius, Stalinus. Jis pergyvens ir kruščiovus bei kitus priespaudos ir vergijos vykdytojus.
Mes tvirtai tikime, kad “Karys” parves mus iš plataus pasaulio pakraščių į laisvą ir gražią Tėvynę Lietuvą!
Tad dėl augščiau paminėtos priežasties mūsų “Karys” išeivijoj mylėtinas ir visokiausiais būdais remtinas. Negana to, “Karys” ir kitu keliu varo gana gilią ir naudingą kultūrinę vagą. Jis jau išleido eilę itin vertingų knygų, kurių kultūrinis kapitalas — niekad nežus. “Kario” išleista H. Sienkevičiaus trijų tomų istorinis romanas “Kryžiuočiai”, Prof. V. Biržiškos brandžių straipsnių rinkinys “Praeities Pabiros” ir taip reikalingas bei naudingas, pasirodęs pačiu laiku (švenčiant 550 m. sukaktį), O. Urbono veikalas — studija su mūšio schemomis ir gausiai iliustruota knyga: “1410 Metų Karas ir Žalgirio Mūšis”.
Šia proga nuoširdžiai sveikintinas dabartinis ryžtingasis “Kario” Redaktorius, Zigmas Raulinaitis, kuris, pats būdamas karys, tvirtai laiko rankose redaktoriaus vairą. Taipogi nuoširdžiai prisimintini ir kiti: galima sakyti, oda ir kaulais suaugęs su “Kariu” redaktoriaus pavaduotojas Stasys Butkus ir visi kiti redakcinio štabo nariai bei atskirų skyrių vedėjai, o taip pat — bendradarbiai ir administracinis bei platinimo personalas, kurie visi, bendromis jėgomis, įgalina “Kario” kelionę pas skaitytojus, kurių šeima taip plačiai išblaškyta po įvairius pasaulio kampelius.
Baigiamoji mano mintis — tai linkėjimas: antrojo dešimtmečio eigoj — teparveda mus “Karys” į laisvės spinduliais apšviestą Tėvynę Lietuvą, o mes, savo ruožtu, neužmiršime ir neapvilsime “Kario” tremtinio.
KARIO Dešimtmečio minėjimo pobūvis Brooklyne, jvykęs spalių 1 d. Atletų Klube. Virš.: KARĮ sveikina Lietuvos konsulas New Yorke A. Simutis; sėdi iš k.: M. Raulinaitienė, Z. Raulinaitis, J. Šlepetys, V. Alksninis, L. Bileris, O. Bilerienė, kun. P. Giedgaudas, V. Rastenis. Apač.: redaktoriaus žodis. Nuotr. darė J. Tysliava, jr.
