JUNGTINIŲ TAUTŲ TRYLIKTOSIOS METINĖS
K. TAUTKUS
VEIDMAININGAS TEISINGUMAS
Antrasis Pasaulinis karas baigėsi 1945 metais. Nuo 1939 iki 1945 karas sukrėtė pasaulį, pridarė skaudžių skriaudų valstybėms. Suprantama, kad II-jam Pasauliniam karui einant prie užbaigos, pasaulis susirūpino, kad tos nelaimės greitai nepasikartotų, susijungti visoms valstybėms, vieningai siekti taikos ir išlyginti tas skriaudas, kurios karo eigoje buvo padarytos. 1945 metais tokia organizacija buvo sukurta, surašyta konstitucija, įtraukiant visus garbingiausio teisingumo, teisės ir laisvės principus. Kada organizacijos įkūrėjai ir visi nariai-valstybės, pasirašydami chartą, iškilmingai įsipareigojo pildyti konstitucijos nuostatus, šventai atlikinėti nario pareigas, žmonija atsikvėpė ir laukė, kad pasaulis susilauks pastovios ir teisingos taikos, kuri grąžins laisvę jos netekusioms tautoms, atitaisys skriaudas visiems kraštams.
Praslinko trylika metų. Sudėtos žmonijos viltys supliuško. Teisingumas dar vis išniekintas. Pasaulis nesulaukė taikos. Iškilmingi įsipareigojimai liko popieriuje. Realusis gyvenimas liko neaiškus. Apie skriaudas nėra nė kalbos. Per trylika metų kai kurie J.T. nariai dar daugiau skriaudų pridarė.
NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ
Jungtinių Tautų charta numato bausmę nedrausmingam nariui, jei jis nepildo įsipareigojimų, laužo priimtus nuostatus, kenkia taikai ir teisingumui. Per trylika metų Maskva su savo satelitais sulaužė JT chartą šimtus kartų. To negana. Jos darbai, siekiai ir tikslai šimtus kartų buvo išryškinti, kaip priešingi organizacijos konstitucijai. Nuo pirmos dienos ji sabotavo taiką, ji ardo laisvų tautų pamatus, išniekina laisvę, neišlaisvino nė vienos pagrobtos ar jos įtakon patekusios tautos, bet dar padėjo įvesti vergiją Kinijoje, bandė pavergti Korėją, Indokiniją, Vidurio ir Artimuose Rytuose pasėjo neramumus, kurie ir šiandieną tebėra atviri ir nežinia kokios bus jų pasėkos.
Ką darė Jungtinės Tautos? Nieko, iš baimės jos negalėjo panaudoti nė moralinio ginklo, nekalbant apie sankcijas. Vengrijos tautos prašymo pagelbėti negirdėjo. Simbolinis Rusijos pasmerkimas dar vis negarbingai tebevalkiojamas JT forume ir nežinoma ką reikia su juo daryti.
Virš 80 Sovietų Rusijos pareikštų veto yra įsidėmėtinas reiškinys. Jie buvo panaudoti tik taikos sabotavimui. Skaudesnės ironijos negali būti, kaip meilikavimasis taikos ir laisvės priešui, palikus jį nenubaustu. Niurnbergo teisme buvo baudžiami karo nusikaltėliai, tie, kurie pavartojo genocidinius veiksmus prieš tautas ar žudė atskirus žmones. Jie liko nubausti. Kas juos kaltino? Labiausiai tie, kurie patys privalėjo sėdėti kaltinamųjų suole, kaip bendrininkai, žmonių žudikai ir kankintojai. Jungtinės Tautos ir jų “draugai” neturėjo drąsos apginti teisingumą. Spalio 24 d. 1958 m. su pompomis ir specialiais koncertais Jungtinės Tautos pradėjo savo keturioliktas metines.
NEI TAIKOS, NEI KARO
Jungtinės Tautos pradėjo savo keturioliktąsias metines nei taika, nei karu. Užnugaryje pasiliko visos problemos, kurios liečia taiką, ramybę, padarytų tautoms skriaudų atitaisymą. Jos paliktos gerai valiai tų savo narių, nuo kurių tas padaryti priklauso. Žinant tų narių siekius ir tikslus, netenka laukti ateityje stebuklų. Priešingai, tenka laukti komunistinio bloko dar didesnių pastangų trukdyti taikai ir gražiam tautų sugyvenimui. Graži retorika be veiksmų ir darbų neveda į taiką ar ramybę. Susiskaldymas ir vieningumo stoka neduoda pagrindo dėti vilčių, kad Jungtinės Tautos per ateinantį penkmetį ar dešimtmetį rastų kelią į teisingumą ir garbingą taiką. Maskvos nepriversi pildyti organizacijos konstituciją vien tik žodžiais.
Tačiau Jungtinių Tautų mūrai ir jų vidus yra apneštas tamsiomis dulkėmis, kurios paslėpė chartos dvasią, įsipareigojimus, pažadus ir tiesą. Kiekvienais metais susirinkus pilnačiai, mažai girdėsi apie teisingumą. Vešpatauja šmeižtai, kaltinimai, kiršinimas, skleidžiama nesugyvenimo dvasia. Rimtesniais momentais, kada JT Saugumo Taryba lieka augščiausiu organu, jos darbus sutrukdo privilegijuotasis didžiųjų veto. Jei vakariečiai, kurie atstovauja teisę ir teisingumą ir ką vieningai sutaria, tai Sovietų “niet” tą numarina ir sudarko. Pati didžioji klaida ir JT nesėkmingumas, kuriant organizaciją, yra veto teisės suteikimas.
Tačiau negeriau yra ir su pilnaties susirinkimais, kur dalyvauja visos valstybės. Daug ir gražiai kalbama, bet jokių nutarimų nepasiekiama. Vengrijos pavyzdys yra geriausias įrodymas. Maskva. Ji turi dvi politines linijas. Vieną laisvo pasaulio mulkinimui, kitą vidaus drausmei palaikyti. Vengrijos Nagi panorėjo panaudoti savistovumą. Jo likimas žinomas.
Ne Lenkija ir Vengrija pirmosios pakėlė balsą ir pareikalavo kartu su duona ir laisvės. Nuopelnas priklauso Rytų Vokietijos žmonėms. Jie sukėlė riaušes, stojo į kovą su tankais lazdomis. Jungtinės Tautos net simpatijos jiems neparodė. Gi laisvasis pasaulis, kuris siekia taikos, kovoja prieš diktatūras ir vergiją, pasitenkino pagyrimais, užuojautomis. Be Lenkijos, kuri šį tą laimėjo, bet nelaimėjo pilno savarankiškumo ir šiandieną tebėra pilna prasme satelitas, Vengrijai tenka didžiausia garbė, nes ji nors matydama Vakarų pasyvumą, tačiau drįso, pareikalavo ir stojo į kovą su Maskva. Jungtinės Tautos su Vengrija ir jos byla savo istorijon įsirašė juodžiausią ir niekingiausią puslapį.
JT metraščiai pilni pasigyrimų susikūrusioms “naujoms valstybėms” Amerikoje. Ar čia JT nuopelnai? Ne. Nuopelnai yra tų valstybių, kaip Anglijos ir Prancūzijos, kurios tas nepriklausomybes suteikė. Nepriklausomybes gavo ir gauna tos valstybės, kurios nežino ką su laisve daryti. Čia Jungtinės Tautos tikrai rodo savo “rūpestį”, bet nemato ir negirdi pavergtųjų valstybių, kurios įrodė pasauliui, jog jos pilnai pribrendusios laisvei.
MELAS VIDUJE — TAIKA IR TEISINGUMAS UŽ DURŲ
Viso pasaulio valstybės statė Jungtinių Tautų rūmus. Oficialiai JT rūmai New Yorke skaitomi taikos ir teisingumo rūmais. Tačiau per trylika metų matėsi, kad JT rūmų durys atdaros tik melui ir apgaulei. Taika, ramybė, teisingumas ir teisė į vidų negali įsisprausti. Iš pasakytų tūkstančių atstovų kalbų, nerasime daug vilčių, kurios leistų teisingumui įsigalėti. Jei kuris atstovas pasako tiesos žodį, primena neteisybę, tai toks laikomas sugyvenimo šaldytojas, neramumų kėlėjas ir daromos pastangos, kad tokių kalbų ateityje visai nebūtų. Vienintelis “didysis”, kuriam tinka žodis kabutėse, Nacionalistinės Kinijos atstovas, turi drąsos dažniau pakartoti tiesos ir teisingumo žodžius. Deja, būklę žinome, jo žodžio svorį suprantame. Ir jam ruošiamas skaudus likimas.
Žinau, kad J. Tautos pavergtos Lietuvos — mano tėviškės ir gimtinės — neišlaisvins. Žinau, kad mažai atsiras drąsuolių, kurie “atsimintų” Rytų Europos pavergtas tautas. Suprantu, kad nesenai sukurta Jungtinių Tautų policinė kariuomenė tegali kovoti tik su maža piemenų valstybėle, esančia netoli Iatalijos. Mano Tėvynę pavergęs priešas, nors jis yra didžiausias pasaulio genocidininkas, iš Jungtinių Tautų malonės nepaleis savo aukos, nesustos žudęs taikaus lietuvio. Mat, jis turi jėgą, jis turi balsą, kurio ir melas laikomas teisingumu. Rašau tik tam, kad paminėčiau Jungtinių Tautų sukaktį, kuri apvylė pasaulį ir išblaškė garbinguosius pasirašytos Chartos teisingumo ir laisvo apsisprendimo dėsnius.
VATIKANAS...
Dėl uždarymo Lietuvos Atstovybės Vatikane Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramovė” Centro Valdyba 1958 m. gruodžio 29 d. pasiuntė Vatikano užsienio Sekretoriui Kardinolui Tardini šią telegramą:
Lithuanian Veterans Association Ramovė with branches in United States of America, Great Britain, Canada, Australia and West Germany apprised that Vatican is about to abolish Legation of Independent Republic of Lithuania to Holy See, expresses most profound concern regarding this incomprehensible procedure. Abrogation of Lithuanian Legation would aid communism in its godless fight against Catholic faith and inflict painful moral blow to faithful Lithuanian Catholics, dimming our Nations hopes of shaking of communist yoke and regaining freedom. We pray, implore and beseech You not to betray Lithuanian interests to atheistic communism and to retain Lithuanian Legation to Holy See.
Povilas Plechavičius President
