Kariai ir jaunimas
AKADEMINIS JAUNIMAS VEIKIA
Čikaga įvairaus pobūdžio minėjimais yra paplūdus. Sausio mėn. turėjome 35 m. Klaipėdos krašto prijungimo minėjimą prie D. Lietuvos. Tame minėjime žymiai pasireiškė Čikagos akademinis jaunimas — skautai.
O štai vasario 23 d. Jaunimo Namuose suruošė Lietuvos Nepriklausomybės 40 m. paskelbimo minėjimą Lietuvių Studentų Sąjunga, Akademiniai Skautai, Ateitininkai Studentai ir Studentų Santara Čikagos skyriai.
Minėjimo programa buvo sudaryta trumpa, graži ir įdomi. Ji susidėjo iš dviejų dalių: iš oficialios ir meninės. Pats jaunimas išpildė visą programą: sakė entuziastiškas, patriotines kalbas, pats vaidino, pats šoko ir dainavo. Žinoma, išskyrus kvartetą “Gintaras”, kuris pasišovė talkininkauti tik už honorarą.
Minėjimas skyrėsi nuo kitų minėjimų dar ir tuo, kad nebuvo jokio prezidiumo bei ilgų kalbų. Scena buvo papuošta daugybe įvairių organizacijų vėliavų ir gražiu raudoname fone baltu Lietuvos Vyčiu.
Minėjime oficialią dalį vedė organizacinio komiteto pirmininkas, Čikagos Studentų skyriaus p-kas, studentas Kęstutis Dirkis. Lietuvos ir Amerikos himnus giedojo jaunimas ir visa auditorija. Invokaciją, tikrai tai dienai ir jaunimui pritaikytą, skaitė tėvas Kubilius, Jaunimo Namų direktorius. Lietuvos Neprikl. 1918 m. vasario 16 d. aktą skaitė santarietis L. Šmulkštys. Taip pat buvo pagerbti ir kovotojai, žuvę kovose už Lietuvos laisvę.
Lietuvos konsulas Čikagoje Dr. Daužvardis savo kalboje pasigrožėjo nepaprastu lietuvių akademinio jaunimo pasiryžimu dirbti ir veikti Lietuvos labui. Jis priminė, kad prieš pora savaičių mūsų akademinis jaunimas savo ryžtu atliko ypatingai reikšmingą žygį. Jis savo sumanumu, energingumu ir ryžtingumu paruošė memorandumą ir įteikė ii New Yorke Jungt. Tautų atstovybėms ir Vašingtone Baltuosiuose rūmuose, Kongreso ir Senato žymesniems pareigūnams.
Po to, istorinio pobūdžio paskaitą skaitė pedagogė Ald. Augustinavičienė, atvykusi iš Clevelando. Paskaitos tema: “Maironio kūryba ir mūsų jaunimas”. Paskaitininke tikrai buvo įdomi ir nepaprastai sudomino minėjimo dalyvius. Už tai, padėkos ženklan, dalyviai ir jaunimas poniai Augustinavičienei nepasigailėjo gausių plojimų.
Meninę dalį vedė ateitininkas studentas Vitolis Litvinas. Augšt. lituanistinės mokyklos mokinių kolektyvas suvaidino Česlovo Grincevičiaus montažą “Tremtiniai”, vadovaujant Faustui Stroliai. Tos pat mokyklos šokių grupė pašoko keletą tautinių šokių ir kvartetas “Gintaras” sudainavo keletą gyvų įdomių dainelių.
Pagaliau minėjimas buvo baigtas pirmininkaujančio Kęstučio Dirkio kalba, kuri praskambėjo lyg kokia deklaracija. Jis priminė, kad jaunimas šiandien atšventė vieną iš didžiausių lietuvių tautos vardadienių, kurio vyriausias kaltininkas yra Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. Vasario 16 d. simbolingas aktas, suteikę galimybę mūsų tėvų žemei, Lietuvai, ne tik atgimti, bet ir davęs progos jai išbūti 22 m. gyvai. Tas vardadieninkas, t.y., Aktas, ypatingos reikšmės ir didelio svorio turi mūsų tėvams, kurių mūsų tarpe dar daugelis yra ir kurių mintyse dar gyvi prikėlę tautą aušrininkai, varpininkai, apgynę aktą ginklu kariai savanoriai ir pagaliau, amžini jo sargai — partizanai. Tačiau jaunimui aktas nėra taip gerai pažįstamas, o tuo labiau mūsų jaunesniesiems broliams, gi mūsų paaugliui jis visai nežinomas. Už tat jaunimo vyresnieji ir suruošė šį vardadienį, kad supažindintų jaunesniuosius brolius ir seses su jų lietuviška prigimtimi.
Jis priminė, kad jaunimas veikia ne savo malonumui, bet, kovodamas už savo tautos, savo krašto laisvę; be to, jis pridūrė, kad tais veiksmais, jie vyresnieji, duoda pajusti senesniems ir jaunesniems, kad akademiniam jaunimui lygiai taip pat yra brangi mūsų tėvų žemė Lietuva dėl kurios išlaisvinimo jie nerimsta ir nerims.
Savo kalbą jis užbaigė žodžiais: “Tegul pasilieka mūsų vargstančios Lietuvos žemės balsas visų mūsų jaunųjų širdyse!”
Minėjime dalyvavo daugiau kaip 500 lietuvių.
P. Vilkapievis
ŠV. KAZIMIERO 500 METU SUKAKTIES MINĖJIMAS PARYŽIUJ
š. m. kovo 1 d. įvyko gražus ir skaitlingas minėjimas Katalikų Instituto salėje, į kurią 16 val. susirinko nemažai publikos: lietuvių ir prancūzų. Mūsų jaunojo ir energingo klebono kun. Petrošiaus pakviestųjų augštųjų pareigūnų atsilankė — buvęs prancūzų ministeris pirmininkas Schumanas. kardinolas Feltin (Paryžiaus arkivyskupas), vyskupas Rudp, Lietuvos atstovas min. dr. Bačkis ir daug kitų.
Minėjimą atidarė ministeris Schumanas, po jo tarė žodį kun.
Petrošius, paaiškindamas dalyviams (prancūzų kalba) priežastį ir tikslą šio minėjimo. Dar kalbėjo min. dr. Bačkis ir paskaitą, ypač gražią, dėstė simpatiškasis vyskupas Rupp (jis yra buvęs 1939 m. Lietuvoje). Jis apibūdino garbingą lietuvių praeitį, Lietuvos kovas už laisvę, katalikybę ir šventąjį karalaitį Kazimierą. Užtikrino, kad lietuvių tauta neturinti pražūti, bet dar atgims ir Vilniuje pasimatysime Gedimino kalne ir Katedroje prie Šv. Kazimeiro. Taip pat ir ministeris Schumanas užtikrino lietuviams, esantiems Prancūzijoje, laisvę, globą ir simpatijas. Pabaigoje Instituto choras, vedamas Grimbert’o, padainavo kelias dainas: Selig Timor, psalmes prancūzų kalba ir lietuviškai, Oi, kas sodai.
Sekmadienį 11 val. įvyko pamaldos lietuvių koplyčioje, kur buvo ir tautinė vėliava. Buvo pešventinta dešimties metų minėjimo lenta Liet. Katalikų Misijos gyvavimo proga Paryžiuje.
B. Vrublevičius
Didž. Gerb. p. Redaktoriau:
LITUANUS Žurnalui Remti Komitetas šiais metais buvo sudarytas iš Clevelande gyvenančio lietuviško jaunimo ir visuomenės narių tarpo. Perimdami šias pareigas. mes norime, gerb. p. Redaktoriau, Jums prisistatyti.
Visų pirma, leiskite mums išreikšti nuoširdžią padėką už ta malonų dėmesį ir supratimą, kurį Jūsų redaguojamas žurnalas praeitų metų bėgyje skyrė LITUANUS žurnalo reikalams.
Mes giliai vertiname Jūsų dirbamą lietuviškos spaudos darbą, kurio pagrindinis tikslas visada buvo ir bus — skelbti lietuvišką žodį, išlaikyti lietuvybę gyvą kad ir sunkiausiose aplinkybėse, ir savo lietuvišku atkaklumu dar kartą įrodyti, jog “lietuvio siela nemari”.
Ir lietuviai studentai, norėdami nors maža dalimi prie šio didingo darbo prisidėti, pasirinko kelią kalbėti į svetimuosius apie savąjį kraštą per vien tik jiems skirto žurnalo puslapius. Mes, šio komiteto nariai, šiandien stengiamės sukelti taip labai reikalingų lėšų, kurios užtikrintų šio žurnalo tolimesnį leidimą ir įgalintų jį bujoti, tobulėti.
Prisimindami Jūsų ir Jūsų redaguojamo žurnalo didi darbą lietuviškos spaudos baruose, mes kreipiamės į Jus ir maloniai prašome neatsisakyti ateinančių mėnesių laikotarpyje Jūsų žurnale atspausdinti žinių bei straipsnių apie LITUANUS žurnalą ir mūsų vedamą jo leidimui paremti vajų.
Mes tikime, kad LITUANUS žurnalo rūpesčiai bei reikalai Jūsų žurnalo skiltyse suras sau užuovėją, paramą ir supratimą.
Su dėkingumu ir gilia pagarba, Jūsų
LITUANUS Žurnalui Remti K-tas
Vytautas Kamantas
Pirmininkas
Nijolė Kersnauskaitė
Narė informacijai
MŪSŲ AKADEMINIS JAUNIMAS
Labai dažnai mes matome tamsius šešėlius tremtyje ir emigracijoje. Tačiau tarp tų tamsių šešėlių yra ir šviesių pragiedrulių, štai mūsų akademinis jaunimas, kuris Lietuvą paliko dar vaiku, išėjo vėl į vieną reikšmingą žygį, prieš kurį nublanksta ir graudžių oratorių kalbos, ir įvairios iškilmės, kad ir prie iškeltų vėliavų. Būtent: mūsų akademinis jaunimas ėmėsi iniciatyvos paruošti atitinkamą memorandumą Tautų Sąjungai ir JAV vyriausybei proga 40 m. Nepriklausomos Lietuvos sukakties paskelbimo. Dėl to akademinio jaunimo organizacijos vieningai susibūrusios į Jubilėjinį Jaunimo Akcijos Komitetą paruošė memorandumą. To komiteto du nariai: Valdas Adomkavičius ir Kęstutis Dirkis, iš Čikagos su memorandumu nuvyko į New Yorką, kur suorganizavo iš vietos jaunimo organizacijų atstovų delegacijas, nes reikėjo kelių, kurios š.m. vasario 10 d. įteikė memorandumą New Yorke Jungtinių Tautų sekretoriatui ir kitų tautų prie JT delegacijoms, būtent: Švedijos, Kanados, Šveicarijos, Korėjos, Norvegijos, Kolumbijos, Naujos Zelandijos, Nacionalinės Kinijos, Irano, Australijos, Venecuelos, Prancūzijos, Filipinų, JAV, Italijos, Britų, Vak. Vokietijos, o vasario 11 d. Washingtone Baltųjų Rūmų, Kongreso ir Senato augštiems pareigūnams. Tą pačią dieną delegacija aplankė ir Lietuvos atstovybę Washingtone bei per Amerikos Balsą kalbėjo į pavergtos Lietuvos gyventojus.
Delegacijų sąstate įteikiant memorandumus buvo: V. Adamkavičius, K. Dirkis, R. Kezys, J. Ulė-nas, Sabaliūnas, L. Ulėnaitė, D. Pu-relytė, G. Purelytė, D. Statkutė, V. Maurukaitė, J. Tysliava, jr., A. Smetona, L. Gečiauskas.
Išreikšdamas karštą lietuvių troškimą ir tikėjimą gyventi laisvai ir nepriklausomai, lietuvių jaunimas prašė šią tarptautinę organizaciją ir jos narius:
1. Atkreipti dėmesį į dabartinę beteisišką ir pasibaisėtiną padėtį Lietuvoje.
2. Kelti ir svarstyti laisvės ir suverenumo grąžinimo klausimą.
3. Kviesti Sovietų S-gą, kad ji darbais, bet ne žodžiais, įrodytų savo taikingas intencijas, pagerbdama savo taikos ir nepuolimo sutartis, kurias ji yra pasirašiusi ir vėliau sulaužiusi su Lietuva, Latvija ir Estija.
Be to, tuo pačiu metu sudaryta delegacija Chicagoje iš jaunimo organizacijų atstovų, būtent: Rasos Betkauskaitės, Vitos Kriaučiūnaitės, Adomo Mickevičiaus ir Juliaus Šmulkščio, aplankė visų didžiųjų Chicagos laikraščių redakcijas. The Chicago Tribune, The Sun-Times, The Daily News, The Chicago American ir gyvu žodžiu papasakojo apie Lietuvos Neprikl. šventę, Lietuvos užgrobimą ir lietuvių jaunimo akciją Jungtinėse Tautose ir Washingtone, D.C. Delegacijos atstovės buvo puošniais tautiniais rūbais. Jos buvo visur fotografuojamos. šios akcijos pasėkoje minėtuose laikraščiuose tilpo straipsniai apie Lietuvą, apie Vasario 16 d. sukaktį ir apie lietuvių jaunimą.
Tai graži reklama apie savo tautą, apie buvusią valstybę.
Pov. Dirkis
NAUJAS LAIKRAŠTIS JAUNIMUI
Chicagoje pradėjo eiti naujas laikraštis jaunimui, kuris yra skiriamas sporto reikalams — “Sporto Žinios”. Jį leidžia Fizinio Auklėjimo ir Sporto Komitetas šiaurės Amerikai, o redaguoja Edvardas Šulaitis.
Laikraščio apimtis — 8 žurnalinio formato puslapiai, spausdinamas kreidiniame popieriuje; yra gausiai iliustruotas. Išeina kartą į mėnesį.
“Sporto Žinių” metinė prenumeratos kaina — $2.50, Faske registruotiems sportininkams — $2.00. Prenumeratos reikalais reikia kreiptis administracijon — 1247 Bender Ave., East Cleveland 12, Ohio. Laikraščio redakcijos adresas: 1330 So. 51st Ave., Cicero 50, Ill.
