BIRUTIETĖS NEPAMIRŠTA SAVO SIEKIŲ
Stf. Stasienė
Mokėti kentėti yra kilnu, bet dar kilniau yra suprasti kitų kančias, rašė Marija Pečkauskaitė. Šio kilnumo lietuvei niekad netrūko, ypač atgimstančios Lietuvos laikais, kada ji, kaip šviesos angelas, ėjo padėti sužeistiesiems Nepriklausomybės kovų kariams, savanoriams.
1922 metais kilnios idėjos paskatintos mūsų moterys sudarė komitetą kariams ligoniams ir invalidams globoti. Šiam komitetui vadovavo Sofija Oželienė. Karininkų šeimų moterys, suprasdamos tą uždavinį, 1925 m. kovo 25 d. susibūrė ir pasivadino Karininkų Šeimų Moterų Draugija. Tikslas buvo taikos metu rūpintis kariais ligoniais našlaičiais, o karo metu organizuoti pagalbą sužeistiesiems, teikti pagalbą į vargą patekusiems karių šeimos nariams. Narėmis galėjo būti tikrosios tarnybos ir atsargos karininkų žmonos bei suaugusios dukterys.
Dešimtmečiui sukakus, ši Draugija pasivadino Kunigaikštienės Birutės Karininkų Šeimų Moterų Draugija. Birutės vardas labai artimas kiekvienai kario žmonai. Padavimas pasakoja, kad Birutė atliekamu nuo aukuro laiku rinko gydomąsias žoleles, dygė ligonius, o tapusi kunigaikščio Kęstučio žmona buvo artima jo dvasiai ir sugebėjo išauklėti istorijoj garsų Vytautą Didįjį.
Draugija Lietuvoje turėjo 22 skyrius įgulose ir apie 500 narių. Ypač pasižymėjo Kauno ir Klaipėdos skyriai. Klaipėdoje ši draugija bendradarbiavo su Mažosios Lietuvos Moterų Taryba. Draugija stengėsi vis labiau savo veiklą išvystyti. Lietuvoje buvo įsteigusi 20 vaikų darželių.
Buvo ruošiami literatūriniai vakarai, paskaitos. 1936 metais buvo suruoštas moters ir motinos teismas. Kng. Birutės garbei buvo išleista K. Banaičio kantata. Draugija buvo įsijungusi į šalpos darbą: šelpė nukentėjusius nuo potvynio Marvelės ir Vilijampolės gyventojus. 1939 metais, atgavus Vilnių, birutietės šelpė vargšus maistu ir rūbais. P. V. Nagevičienės iniciatyva kasmet buvo surengiama karo invalidams eglutė.
Pirmoji draugijos centro valdybos pirmininkė buvo A. Ambraziejūtė-Steponaitienė. Ji paruošė draugijos įstatus. Ilgiausiai draugijos pirmininkėmis yra buvusios Irena Kubiliūnienė, V. Černienė. Paskutinioji buvo Marija Tumienė. Draugijos garbės pirmininkėmis buvo Ona Stulginskienė ir Sofija Smetonienė. Garbės nariais buvo A. Ambraziejūtė-Steponaitienė ir gen. V. Nagevičius.
Ištikus karo audroms, draugijos narės išsibarstė po visus žemynus. Čia Amerikoje šią draugiją atgaivino Sofija Oželienė, Marija Tumienė ir Morta Babickienė. Draugija rūpinasi karo invalidais ir tėvynėj ar Sibiro taigon nublokštais kariais. Draugija talkina visuomenei lietuviškame kultūriniame darbe ir artimai veikia su Lietuvių Veteranų Sąjunga Ramove. Čia labai aktyviai pasireiškia Chicagos skyrius.
P. Sofijos Oželienės paraginta, p. V. Nage vičienė, mirusio savo vyro gen. V. Nagevičiaus prisiminimui, atkūrė Birutiečių Draugijos skyrių Clevelande. Steigiamasis susirinkimas įvyko 1956 m. balandžio mėn. 22 d. Į v-bą išrinktos: P. V. Nagevičienė (pirmininkė), P. Tallat-Kelpšienė (vice-pirmininkė), p. Karosienė, p. Bliumentalienė, ir p. Jurkšienė.
Tais pačiais metais Birutietės suruošė vakarą su loterija. Vakarą globojo p. S. Smetonienė. Iš gauto pelno pasiųstas siuntinys į Sibirą ir karo invalidams į Vokietiją. Antraisiais veikimo metais draugijai pirmininkavo p. Vilkutaitienė. Suruoštas vakaras ir koncertas; iš gauto pelno pasiųstas siuntinys karo invalidams į Vokietiją. Gavėnios metu suruošta religinio turinio paskaita, kurią pravedė kun. P. Dziegoraitis.
Ir šiais metais, pirmininkaujant energingai p. V. Nagevičienei, narės suruošė vakarą. Ateityje numato suruošti pietus, pravesti turtingą loteriją. Skyrius nori stipriai papildyti kasą, kad galėtų efektingiau pagelbėti vargstantiems kariams invalidams.
Birutietės, nors šių dienų sąlygomis ir pačios darbų priblokštos, tačiau sutartinai ir vieningai visos dirba, lanko ligonius, talkininkauja spaudoje.
