Kariai ir jaunimas
MŪSŲ TARPE
Balandžio 28—29 d. Waterburyje, Conn., įvyko rytinio JAV pakraščio skautų vadų suvažiavimas, kuriame įvairias vietoves atstovavo 44 vadovai. Į šį sąskrydį buvo iš Toronto (Kanados) atskridęs ir LSB Vyriausias Skautininkas Stp. Kairys. Sąskrydžio metu buvo išklausyti A. Saulaičio, Stp. Kairio, A. Matonio, R. Šilbajorio, V. Pileikos, Petniūno ir J. Raškio pašnekesiai bei veiklos raportai. Pranešimus iš atskirų vietovių veiklos davė tų vietovių tuntininkai — vietininkai: Bostono — A. Levinas, Worcesterio — V. Bliumfeldas, Hartfordo — Pr. Bernotas, Waterburio — R. Pakalnis, New Haveno — J. Kronkaitis, New Yorko — R. Kezys. Philadelphijos ir Elizabetho atstovai nedalyvavo, šeštadienio vakare buvo nuotaikingas laužas visuomenei, kurį pravedė R. Kezys. Sekmadienį buvo apšnekėti skautų uniformos bei patyrimo laipsnių keitimo reikalai. Šiuo metu Atlanto pakraščio rajone yra 400 skautų.
Visos lietuviško jaunimo organizacijos yra aktyviai įsitraukę į rinkimą parašų, kurie bus birželio mėn. įteikti prez. Eisenhoweriui Ne tik jaunimo, bet ir kiekvieno tauraus lietuvio pareiga yra šį darbą remti.
Bulganinui ir Chruščiovui viešint Indijoje, pastarosios skautų — skaučių s-ga jiems suteikė “garbės skautų” vardus. Dėl to įvykio griežtai protestavo Lietuvos Skautų Brolija. Buvo pasiųstas protesto laiškas indams, primta atitinkama rezoliucija Egzilinių Skautų Asociacijų Taryboj ir kreiptasi į Tarptautinį Skautų Biurą Londone. TSB pareikalavo indų pasiaiškinimo, kodėl jie tokią nepaprastą garbę suteikė asmenims, kurių dėka likviduotas skautų sąjūdis anapus geležinės uždangos ir šimtai skautų tapo žiauriai nukankinti. Indijos skautų — skaučių s-ga atsiuntė ilgoką pasiteisinimo raštą, kuriame tarp kita ko pareiškia:
“Indijos skautų — skaučių s-ga neturėjo ir neturi jokios intencijos laikyti Sovietų S-gos pareigūnų “garbės skautais”. Įvyko nesusipratimas — skautams nesupratus vadovybės instrukcijų buvo užrišti kaklaraiščiai Bulganinui ir Chruščiovui, ko nebuvo norėta padaryti.”
Gegužės 19—20 d. J. Bačiūno vasarvietėje netoli Sodus, Mich., įvyko skautininkų ir skautų — skaučių vadovų suvažiavimas, kuriame buvo aptarti įvairūs skautiškąją ideologiją ir veiklos principus liečia reikalai.
Lietuvos Skautų Brolija ir Lietuvos Skaučių Seserija į lietuvių sąskrydį, įvyksiantį Washingtone birželio mėn., siųs vieną skautų ir vieną skaučių reprezentacinę draugovę. Skautams ir studentams yra pramatyta speciali programa.
Gegužės 13 d. Elizabetho, N. J., skautės ir skautai surengė viešą Motinos Dienos minėjimą su įdomia programa ir pasilinksminimu.
Liet. Stud. S-gos rinkimai šiuo metu eina prie galo. Pilną kandidatų sąrašą į centrinius organus yra išstatę tik studentai skautai. Santariečiai iš viso sąrašo nestatė, o at-kai išstatė nepilną sąrašą. Skautų sąraše kandidatuoja: įCentrinę Valdybą K. Ječius (Urbana, Ill.), J. Karklys (Čikaga), R. Kliorytė (Urbana), J. Liubinskas (Čikaga), T. Remeikis (Urbana), D. Tallat-Kelpšaitė (Čikaga), J. Ulėnas (New York). Į Revizijos Komisiją: R. Bajoraitis (Cleveland), V. Kamantas (Cleveland), R. Minkūnas (Cleveland). Į Garbės Teismą: A. Avižienis (Pasadena, Calif.), R. Kezys (New York), R. Šilbajoris (New York).
Gegužės 30 d. New Yorke įvyks egzilų skautų vadovų suvažiavimas. Šiam tarptautiniam skautų junginiui šiuo metu vadovauja dr. V. Čepas iš Bostono.
Paskutiniu metu yra padaryta konkrečių žygių įsteigti naują akademikų skautų - filisterių junginį. Jis vadinsis “Akademikų Skautų Ramovė” ir apjungs akad. skautus, baigusius mokslą.
Detroite įsisteigė oro skautų draugovė, kuriai vadovauja Dūlaitis ir A. Plečkaitis. Ten pat naujai suorganizuotas ir jūrų skautų laivas, kuriam vadovauja A. Zaikauskas ir A. Atkočaitis.
Bal. 28 d. Philadelphijoj įvyko sėkmingas “Šešupės” skaučių tunto vakaras. Jame meninę dalį išpildė New Yorko skautų vyčių oktetas.
New Yorko skautų dramos sekcija gegužės 19 d Hartforde vaidino šeštąjį kartą Vyt. Alanto 3-jų veiksmų komediją “Buhalterijos klaida”.
Tautinėje Skautų Stovykloje 1928 m. Šiaulių R. Tunto stalo Gedimino pilis.
PROFESORIUS MYKOLAS BIRŽIŠKA APDOVANOTAS AUGŠČIAUSIU SKAUTIŠKU ORDINU
Šių metų balandžio 29 diena buvo viena didžiausių švenčių Los Angeles visuomenei, o ypač skautams! Tai buvo diena, kada PLSS-gos Tarybos Piranijos nutarimu Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras, lietuvių tautosakos tyrinėtojas, mūsų literatūros istorikas ir visų didžiai gerbiamas profesorius Mykolas Biržiška už nuopelnus skautybės labui tapo apdovanotas skautų augščiausiu Gedimino Vilko ordinu. Šis ordinas buvo įsteigtas 1928 metais ir skiriamas pagerbti Lietuvai nusipelniusiems asmenims, kurie yra pasižymėję, uoliai ir sąžiningai atlikdami valstybinę ar visuomeninę tarnybą.
Gedimino Vilko ordino įteikimo momentas buvo labai jaudinantis ir įspūdingas. Jį užkabinti turėjo garbės P. Stančikas, talkininkaujant Los Angeles skautų-čių vietininkams S. Makarevičiui ir D. Pulkaunikaitei. Prof. M. Biržiška buvo giliai sujaudintas ir pilna dėkingumo širdimi skautų vadovybei bei atsilankiusiai visuomenei, tarė žodį šios iškilmingos šventės proga.
Savo kalboje Profesorius pareiškė, kad lietuvių jaunimas jam visuomet buvo arti širdies taip kaip ir dabar. Dirbdamas su jaunimu Vilniuje, Aušros berniukų gimnazijoje, o vėliau, būdamas Vilniaus universiteto rektorium, prof. M. Biržiška, nuolatos rūpinosi, kad Lietuvių Jaunimas aktyviai reikštųsi tautos darbuose ir užimtų savo vietą istorijos puslapiuose. Jis jau tada puikiai suprato, kad, jeigu mūsų jaunimas išaugs suglebęs, tai ir mūsų tautos ateitis bus paskirta pražūčiai. Toliau savo kalboje, prof. M. Biržiška pareiškė, kad jis turėjo progos artimiau bendradarbiauti su skautais' 1918 m., kada Petras Jurgėla pasiūlė įkurti skautus Vilniaus gimnazijoje, kurios direktorium tuo laiku buvo pats Profesorius. Nors dėl to laiko politinių aplinkybių profesorius rizikavo savo pozicija ir gyvybe, bet jis nieko nebojo ir davė leidimą įkurti skautų organizaciją, kuri per trumpą laiką ten subūrė net 120 narių — vieną trečdalį gimnazijos mokinių.
Prof. M. Biržiška ragino tada skautus, kaip ir dabar, kovoti už savo poziciją visuomenės tarpe, padrįsti pasireikšti savaip, jei toks pasireiškimas yra gerodyti savo gerą elgesį, pareigų supratimą ir jų vykdymą. Jis siūlė ne tik derintis prie kitų, bet taip pat ras konstruktyvus darbas.
Baigdamas savo kalbą, prof. M. Biržiška priminė mums, kad ne uniforma ir aktyvus veikimas yra skautų pagrindas, bet geri darbai ir draugiškumas. Jis linkėjo skautams grįžti atgal į Lietuvą sveikiems ir tvirtiems, ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai.
Šia proga garbės prezidiumas, kurį sudarė Los Angeles skautų-čių vadovybė bei lietuviškų organizacijų astovai, sveikino Profesorių, linkėdami jam sveikatos bei ištvermės šiose sunkiose gyvenimo sąlygose: taipogi dėkojo už jo padėtas pastangas ugdant jaunimą.
Buvo gražu matyti skautus-es išsirikiavusius garbės sargyboje su savo vėliavomis. Jų veiduose spindėjo pasididžiavimas mūsų tautos praeitimi, didvyriais ir tvirtas pasiryžimas eiti keliu, kurį praskynė mūsų broliai ginklu, tvirta valia ir savo aukomis Tėvynei.
Siga Dobkevičiūtė
LIETUVIŲ SPORTO ŠVENTĖ
EDV. ŠULAITIS
Šiuose olimpiniuose metuose ir lietuviai sportininkai, gyvenantieji Šiaurės Amerikos žemyne, susirinko savo žaidynėms, šeštoms iš eilės. Balandžio 21—22 d.d. lietuviškoji Chicaga gyveno sporto ženkle, čia suvažiavus 250 sportuojančio jaunimo, kurie atstovavo 12 sporto klubų bei vienetų.
1951 metais Toronte pradėta graži lietuvių sportininkų bendravimo tradicija, kartojama kas metai rado platų pritarimą mūsų jaunimo tarpe. Ir taip: 1952 m. — Clevelande, 1953 m. — Chicagoje, 1954 m. Toronte, 1955 m. — Clevelande ir New Yorke rinkdavosi būriai sportininkų parodyti pasiektus vaisius, pabendrauti su savo tautiečiais.
Tokios šventės buvo ir yra geras lietuviško veržlumo įrodymas: tolimi atstumai ir nuovargis yra nuveikiami mūsų užsispyrusių sportininkų. Nors ir ne-perdidžiausias jų būrelis, tačiau pats faktas byloja apie jų meilę sportui ir tautai, dėl kurių jaunų vyrų ir merginų gretos išsirikiuoja ir varžosi sporto aikštėse.
Paskutiniosios žaidynės Chicagoje, kuriose buvo varžomasi salės sporto šakose: krepšinyje, tinklinyje, stalo teniso ir šachmatuose išaiškino naujuosius Šiaurės Amerikos lietuvių sporto nugalėtojus, iki sekančių metų turėsiančius garbę nešioti šį vardą. Daugiausia pirmųjų vietų pelnė šeimininkai — Chicagos “Neries” sporto klubo atstovai, kurie vyrų bei jaunių krepšinyje, vyrų bei moterų tinklinyje ir moterų stalo tenise sugriebė pergales. Vienintelę ne chicagiečių laimėtą komandinių varžybų konkurenciją — vyrų stalo tenisą sau pasiglemžė Toronto “Vyties” sporto klubo tenisininkai.
Pačią didžiausią staigmeną šiose žaidynėse pateikė Chicagos “Neries” II komandos krepšininkai, kurie tapo vyrų krepšinio žaidynių laimėtojais. Buvę favoritai: New Yorko Atletų klubo ir Toronto “Vyties” krepšininkai iš varžybų iškrito po pirmojo susitikimo, baigmėje palikdami Detroito “Kovo” ir “Neries” II penketukus. Čia buvo parodyta puiki kova, kokios iki šiol Chicaga dar nebuvo mačiusi, ir jos laimėtojai buvo namiškiai, po dviejų pratęsimų sumušę Detroito atstovus 81:79.
Jaunių krepšinyje I vietą “Neris” pelnė, baigmėje nugalėjusi Clevelando Žaibą 57:38. Vyrų tinklinio baigminiame susitikime neriečiai nugnybo studentų Lituanicą 2:1, o moterų — Clevelando Žaibą 2:0. Moterų komandiniame stalo tenise Nerietės sutvarkė Clevelando “Žaibą” 3:0, o pas vyrus Toronto Vytis nugnybo Rochesterio “Sakalą” 5:3.
Pavienių stalo teniso susitikimų laimėtojai: vyrų vienete — 1. Pr. Gvildys (Toronto), 2. V. Grybauskas (Rochesteris), 3. J. Šoliūnas (Chicago); moterų vienete: 1. J. Rūtelionienė (Washington, D.C.), 2. S. Kasperavičiūtė (Toronto).
Šachmatuose nugalėtoju tapo Chicagoje gyvenantis šachmatų meisteris Povilas Tautvaišas, antroje vietoje palikęs detroitietį meisterį — Kazį Škėmą. Trečioji vieta atiteko jaunam chicagiečiui — Kaziui Jakštui.
Šios žaidynės praėjo su nemažu visuomenės susidomėjimu ir pakilioje nuotaikoje, žaidynių atidaryme gražų žodį tarė ALT Chicagos skyriaus pirm. Don Kuraitis, o jas uždarant kalbėjo ir dovanas įteikė savo kadenciją bebaigiantis FASK pirm. Br. Keturakis.
Lauksime ir tolimesnių panašių sporto švenčių, tikėdami, jog jos prisidės prie mūsų jaunimo auklėjimo sportinėje ir tautiškoje dvasioje.
Naujausias motorizuotas prieštankinis 90 mm pabūklas. Sveria 15,800 svarų, išvysto 30 m/v greitį, gali būti gabenamas lėktuvo.
A. A. LTN. JONAS BRAZDŽIONIS
Gegužės 16 d. sukako lygiai vieneri metai, kai negailestinga mirtis nelauktai ir staiga išplėšė iš gyvųjų tarpo Joną Brazdžionį.
Skaudu, kad svetima žemė turi priglausti jauną, savo tėvynei Lietuvai daug žadėjusį jos sūnų. Vos 40 metų peržengęs, pačiame amžiaus pajėgume jis nuėjo į amžinastį.
Velionis, gimęs 1914 m. gruodžio 1 d., Žiaunių km., Subačiaus vlsč., Panevėžio apskr., kūdikystės dienas praleido bebėgiodamas po Paliuniškio Žaliosios girios tankynes, bei Juodvadžio ir Svalios kimsynus. Ten jo tėvas buvo miško eigulis. Atlikęs piemenėlio “stažą”, buvo tėvo nuvežtas mokintis į Daujėnus, kur baigęs pradžios mokyklą, įstojo Pasvalio komercinėn mokyklon. Baigęs komercinę mokyklą kaip gabus ir darbštus mokinys 1936 m. įstojo į Karo Mokyklą Kaune. 1938 m. pakeltas į j. ltn. laipsnį, skiriamas į 4 p.p. karininku. Ten jis išbuvo iki 1940 m. Lietuvos kariuomenės dalis inkorporavus į S.S.S.R. kariuomenę, velionis sėkmingai pasitraukė ir slapta kurį laiką išbuvo pogrindyje.
Vokiečiams išgrūdus rusus iš Lietuvos, ltn. Brazdžionis nedvejodamas stojo į Lietuvos Savisaugos Batalionus, tęsti kovą su bolševikais. Su savo batalionu jis grūmėsi su rusais įvairiose vietose Rusijos gilumoje iki vokiečių kapituliacijos. Prieš pat kapituliaciją, drauge su kitais daliniais, velionis pasiekė Vokietijos sieną ir pasirinko tremtį, apsigyvendamas Merbecko stovykloje.
Nutilus karo veiksmams 1945 m., vieną dieną su UNRROS sunkvežimiu, būrys lietuvių jaunuolių nuvyko į Bonną, kad įstotų į ten veikusį universitetą studijų. Jų tarpe buvo ir visad besišypsąs Jonas, pasirinkęs studijuoti jam naujus chemijos mokslus. Tačiau emigracija sutrukdė studijų užbaigimą.
Atvykęs į J.A.V., Jonas Brazdžionis apsigyveno lietuviškoje Čikagoje, kur, dirbdamas sunkų fizinį darbą, įsijungė į organizacinį lietuvišką darbą ir reiškėsi kaip veiklus ir gabus publicistas. Jis rašė dienraščiui “Draugui”, buvo aktyvus Ramovės narys ir ėjo Lietuvių Bendruomenės Town of Lake apylinkės sekretoriaus pareigas. Be to, jis uoliai talkininkavo ir Balfo šalpos darbui.
Nors ir sunkiai dirbdamas, velionis niekad nesiskundė, jam daugiau rūpėjo Lietuvos reikalai, kaip jo paties likimas. Kur tik kildavo lietuviškas, visuomeniškas reikalas, ten atvykdavo ir šis mielas ir šaunus augštaitis, kad žodžiu ir plunksna kviestų lietuvius į vieningą darbą Lietuvai ir šiam kraštui. Jis pats buvo visada geros nuotaikos ir optimistas, mėgęs švelnų humorą.
Jis ir atsargoje buvo vis tikras Lietuvos karys. Kėlė Lietuvos ir jos karių garbę, gynė jų reikalus dar Lietuvoje “Karyje”, “Mūsų žinyne”, o čia išeivijoje “Drauge”. Jam mirus, Lietuva neteko ištikimo ir tauraus sūnaus, Katalikų Bažnyčia uolaus nario, lietuviška spauda gabaus darbuotojo, Ramovė veiklaus ir sąmoningo pareigūno. Liko žmona Ona, netekusi gero vyro, nepakeičiamo šeimos globėjo ir maitintojo, liko dukrelės Elenytė ir Viktutė, be mylimo tėvelio, brolis Balys — be garbingo brolio.
Ramybė Tavo palaikams, mielas Jonai!
P. Dirkis
ŽINIOS IŠ PAVERGTOS LIETUVOS
Šių metų kovo mėn. gautas laiškas iš pavergtos Lietuvos. Laiškas rašytas iš Augštaitijos. Laiške žmona, kuri likusi Lietuvoje, rašo savo vyrui, gyvenančiam laisvame pasaulyje, kad ji dirbanti kolchoze. Turi karvę, pieno ir mėsos valgo sočiai ir gyvena taip, kaip geraisiais laikais gyveno tos apylinkės Nikodimas. Tą Nikodimą šios žinutės autorius pažinojo gerai. Laiške minimas Nikodimas geraisiais laikais visuomet būdavo alkanas. Jo drabužiai būdavo lopas ant lopo ir tas lopas kiauras. Batų niekada neturėdavo. Vasarą basas, o žiemą skudurais kojas apvyniodavo, taip ir vaikščiodavo. Jis buvo psichiniai nevisai tvarkoje.
Šios žinios yra visiškai patikimos, tikslios. Kitaip ir būti negali, nes jie gyvena raudonajame bolševikiniame rojuje, kuris žmonėms užkaria ant sprando bado šmėklą, vargo baimę ir persekiojimą.
Dabartiniu metu, kai kas tiki ir kai kuri mūsų spauda parašo, kad Lietuvoje dabar daug kas pagerėjo. Tai yra grynas melas ir tik savęs apgaudinėjimas, bei lietuviškos visuomenes klaidinimas. Niekas ten nepasikeitė ir nieko žmonėms nepagerino. Kaip anksčiau, taip ir dabar, raudonojo bolševizmo supuvusi vyža trempia mūsų tėvų žemę, kankina ten esančius mūsų brolius ir seseris, nuolatos laikomus alkanus, apiplyšusius ir su į Sibirą ištrėmimo baime, ši žinia parodo, kad visų kolchozininkų likimas yra vienodas.
Gegužės 19 — 20 d. p. J. Bačiūno Tabor Farm sodyboje suskrido virš 100 skautų — skaučių vadovų iš Čikagos, Clevelando, Detroito ir Toronto. Jų tarpe buvo Seserijos ir Brolijos Vyriausi Skautininkai — O. Zailskienė ir Stp. Kairys. Sąskrydžio metu išklausyti keturi pašnekesiai: M. Budrienės apie tarptautinį bendradarbiavimą, Vyt. Kamanto apie tautinį jaunimo auklėjimą, Vyt. Černiaus apie drausmę ir toleranciją ir J. Vaišnio, S. J., apie religinį auklėjimą. Pašnekesius sekė įdomios diskusijos, šeštadienio vakarą vėsioje upės pakrantėje buvo sukurtas nuotaikingas laužas, o vėliau sodybos salėje smagūs šokiai ir žaidimai.
Sekmadienį po žydriu dangaus skliautu kun. J. Vaišnys, S. J., atlaikė šv. Mišias. J. Bačiūnas su nepaprastu nuoširdumu priėmė sąskrydžio dalyvius. Atsidėkojant už tai jam buvo įteikta kuklios dovanėlės. Sąskrydžio darbus stebėjo ir Alto pirm. dr. St. Biežis. Jis džiaugėsi skautų domėjimusi lietuvybės išlaikymo problemomis ir skatino į skautų eiles įtraukti ir čia gimusį jaunimą. Uždarant sąskrydį J. Bačiūnas kvietė visus skautus gausiai dalyvauti lietuvių sąskrydyje Waśingtone.
MŪSŲ TARPE
Rinkimuose į Liet. Stud. S-gos JAV-se centrinius organus dalyvavo 370 studentų (apie 50%). Išrinkti šie kolegos bei kolegės į Centrinę Valdybą: R. Kliorytė, D Tallat-Kelpšaitė, T. Remeikis, K. Je-čius, J. Karklys, J. Liubinskas, ir V. Valaitis; į Garbės Teismą: A. Avižienis, A. Sužiedėlis ir R. Šilbajoris; į Revizijos Komisiją; V. Kamantas, A. Vedeckas ir R. Kontrimas.
Birželio 9 d. p. Devenių ūkyje Watertown, Conn., įvyko didelis konkursinis laužas, kuriame pasirodė visi Atlanto pakraščio skaučių vienetai.
New Yorko skautų dramos sekcija užbaigė šį sezoną gegužės 19 d., suvaidindama Hartforde Vyt.
Alanto 3-jų veiksmų komediją “Buhalterijos klaida”. Režisavo Vyt. Kidolis. Vaidino A. Endriukaitytė, B. Kidolienė, L. Vitkauskaitė, A. Alksninis, D. Gasiūnas, R. Kezys ir J. Ulėnas. Technikinis personalas: V. Mikalauskas, A. Grigaitis ir P. Petraitis.
Gegužės 0 d. New Yorke įvyko Egzilų Skautų Asoc. Tarybos suvažiavimas, kuriame dalyvavo septynių tautų atstovai. Lietuvius šiame suvažiavime atstovavo dr. V. Čepas, A. Banevičius ir J. Ulėnas. Šiuo metu tarybai vadovauja V. Čepas.
Balandžio 28 — 29 d. Urbanoje, Ill., įvyko rajoninis Akademinio Skautų Sąjūdžio sąskrydis, kuriame buvo aptarta ASS skyrių veikla, diskutuoti organizaciniai klausimai, suorganizuotas nuotaikingas linksmavakaris, priimta visa eilė rezoliucijų.
Clevelando Neringos skaučių tunto naujas tėvų komitetas susidaro iš Jokubaitienės, Mockaus ir Obelenio.
Čikagos skautų Lituanicos tunte gražiai veikia Dariaus ir Girėno ęro skautų draugovė. Dr-vė planuoja įsigyti sklandytuvą, kuris kainuoja 1,600 dol. Norintieji oro skautams padėti, aukas prašome siųsti E. Zigaiciui, 6643 So. Wipple St., Chicago 29, 111.
Gegužės 30 d. New Yorko akademikai skautai turėjo nuotaikingą iškylą į New Yorko apylinkėse esantį Pelhambay parką. N. Y. akademikams sumaniai vadovauja R. Šilbajoris.
Atlanto pakraštyje šią vasarą yra pramatytos dvi didelės skautų stovyklos. Vilkiukų (jaun. skautų) stovykla įvyks liepos mėn. viduryj. Jai vadovaus ps. J. Benešiūnas iš Hartfordo. Antroji — visų šakų skautams ir skautėms stovykla pramatyta rugpjūčio mėn. gale. Šios stovyklos berniukų sekcijai vadovaus v. s. A. Saulaitis.
Worcesterio, Mass., skautai ir skautės turi sudarę puikią tautinių šokių grupę, kuri dažnai atstovauja lietuvius įvairiuose tarptautiniuose pasirodymuose bei šoka lietuviškuose parengimuose. Gegužės 27 d. grupė šoko Atholio lietuvių parapijos salėje.
New Yorko vilkiukų draugovę, skautų DLK Šarūno dr-vę ir jūrų skautų “Audros” laivą yra pramatoma užregistruoti į Boy Scouts of
Čikagos Šaulių Klubo jaunimo dalis. Ketvirtas iš k. stovi V. Išganaitis, meno ir parengimų dalies vedėjas.
