Laiškai ir mintys
KARIAI INVALIDAI
Nesu pasišovęs ką nors garsinti ar reklamuoti, niekas neprašė ir niekas neįpareigojo mane tai daryti. Bet pats gyvenimas šaukte šaukia: žmogau nepraslink pro teisybę užmerktcmis akimis.
Turiu atvirai pasisakyti, kad esu karo invalidas. Mano kairė koja yra amputuota augščiau kelio. Pati kojos amputacija padaryta nepavydėtinai ir todėl yra labai sunku ir net vargiai įmanoma kiek geriau pritaikinti protezę. Būdamas dar Vokietijoje D. P. stovykloje sudėvėjau keletą vokiečių darytų protezių. Atvykęs į Ameriką užsakiau naują protezę, kurią jau suskubau sudėvėti. Bet, paskutiniu laiku, dėl sunkios materialinės padėties neįstengiau įsigyti naujos protezės, todėl pasitenkinau atremontuodamas Vokietijoje darytą. Senos protezės remontą atliko lietuvis ortopedistas Petras Šileikis, pagamindamas naują viršutinę protezės dalį.
Susidariusios aplinkybės ir pats gyvenimas pašykštėjęs laimės tiems žmonėms, padarė juos invalidais. Žinau, kad šiandien invalidui sunku uždirbti dolerį, pačiam pragyventi ir dar sutaupyti protezei. Nors lietuviškoji visuomenė karo invalidų neapleidžia ir yra jiems duosni, bet ir jai gyvenimas pinigus neberia rieškutėmis į kišenę, tenka juos uždirbti pūslėtom ir grubiom rankom. Tačiau ji noriai aukoja karo invalidams. Už parodytą gerą norą ir rūpestingumą aš asmeniškai tariu jai nuoširdų padėkos žodį.
Mieli broliai, kariai invalidai, kad visuomenės suaukoti ir jūsų pačių sutaupyti pinigai būtų naudingai ir racionaliai sunaudoti protezėms daryti, nuoširdžiai patariu kreiptis į anksčiau paminėtą lietuvį ortopedistą. Jis jums tikrai patarnaus sąžiningai, maloniai ir visus neaiškumus išsiaiškinsit savo gimtojoj kalboj. O pačią protezę jis pagamins iš geros medžiagos ir prieinama kaina.
Aš kalbu asmeniškai tik už save patį. Su padaryta ortopedo Petro Šileikio proteze jaučiuosiu daug geriau, kaip bet su kuria kita anksčiau dėvėta. Jūs galite mane paklausti kodėl? Mano atsakymas yra aiškus: todėl, kad lietuvio ortopedisto darbo protezė yra geriau pritaikinta prie amputuotos galūnės. Kaž-kaip pati kojos galūnė greičiau ir su mažesniais skausmais prisitaikė prie protezės. Be to, ji daug lengvesnė. Pati amputuotos kojos galūnė geriau guli protezėje, nespaudžiama, netrinama ir negadinama. Turint tokią protezę yra daug smagiau ir lengviau vaikščioti, tuo ir žmogaus savijauta darosi geresnė.
Tad, mieli kariai invalidai, neklaidžiokite po svetimtaučių ortopedų laboratorijas ir nejieškokite ten būdų kaip palengvinti savo sunkią invalidų judėjimo ar kokią kitą būklę. Kam sąlygos leidžia eikite tiesiai pas lietuvį ortopedistą Petrą Šileikį. kuris gyvena 1911 W. 59th st., Chičago36, Ill.
T. Papartis
CHICAGOSKŪRĖJAI — SAVANORIAI
Neveltui Chicaga yra vadinama pasaulio lietuvių sostinė, nes niekur kitur nėra tiek gausinga lietuvių kolonija, kaip Chicagoje. Tarp čia išeinančių dviejų lietuviškų dienraščių, įvairių biznio įmonių, įstaigų, parapijų, mokyklų ir daug kitokių lietuviškų židinių, neatsilieka savo gausumu ir susiorganizavę į sąjungą Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai. Chicagos skyriuje yra aktyvių narių per 70, nežiūrint, kad dar vis atsiranda “abejingų”, kurie naujai įstoja.
Tarp narių yra buvę Nepriklausomos Lietuvos ministerial, generolai, pulkininkai, daktarai, inžinieriai, teisininkai, pedagogai, valstybinių bei savivaldybinių įstaigų įvairūs pareigūnai ir daug kitokių intelektualų.
Šio skyriaus valdyba (iš pirmininko Jono Švedo, kasininko Povilo Dirkio ir sekretoriaus Mato Kliknos) stengiasi narius sujungti į dar glaudesnį organizuotą vienetą. Šiomis dienomis valdyba išsiuntinėjo nariams bendraraštį 2 nr., kuriame nariai prašomi talkininkauti L. S. Ramovei išleisti nepriklausomybės karų istoriją, siunčiant jai savo atsiminimus iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio. Tame pat rašte nariai prašomi atsiųsti skyriaus valdybai savo foto nuotraukas į ruošiamą Chicagos savanorių kūrėjų fotovinjetę. Taippat primenama nariams pereitų metų bendraraščio 1 nr., šeštame punkte prašomas biografines žinias paskubinti valdybai atsiųsti.
Šio skyriaus sudėtyje yra ir centro valdybos nariai, kurie šiuo metu intensyviai ruošia sąjungos įstatus. šio darbo didžioji dalis tenka centro valdybos sekretoriui A. Juodkai. Įstatų projekte yra viena naujenybė tai, kad savanorių kūrėjų vaikai, sūnūs ir dukros, skaitysis pilnateisiais sąjungos nariais.
Iš Chicagos yra užmegsti glaudūs ryšiai su atskiruose kraštuose veikiančiais skyriais bei atskirais asmenimis, o jų yra Kanadoje, Vokietijoje, Australijoje, Anglijoje, N. Zelandijoje, Kolumbijoje, Argentinoje ir visuose didesniuose JAV centruose. Nežiūrint atstumų ir skirtingų gyvenimo sąlygų, visus jungia gili Tėvynės meilė, pasiilgimas gimtojo krašto ir tvirtas tikėjimas į atgimstančią Tėvynės laisvę. Būdami metų naštos apsunkinti, savo judrumu bei veiksmais neprasikiša pro kitas organizacijas, bet kur liečia lietuviškieji reikalai, savanoriai kūrėjai eina drauge su pirmutiniais.
Nuo pat šio skyriaus veikimo pradžios — 1950 metų, iš gyvųjų tarpo jau yra atsiskyrę šie savanoriai kūrėjai: 1. pulkininkas Jurgis Bobelis, vienas pirmųjų išsisklaidžiusių po pasaulį savanorių kūrėjų organizatorius ir pirmutinis atsteigtos sąjungos centro valdybos pirmininkas; 2. karo invalidas ir Vyčio Kryžiaus kavalierius Bronius Gediminas; 3. Vytautas Juodvalkis ir 4. pulkininkas Mikalojus Grigaliūnas, kurių kūnai ilsisi Chicagos lietuviškose Šv. Kazimiero kapinėse. Matas K.
John Yakas, 14621 S. La Salle St., Dalton, Ill., užsisakė “Karį” dvejiems metams ir pilnai užsimokėjo prenumeratą. Nors J. Yakas iš Lietuvos išvyko dar tada, kai ji buvo “ir tamsi ir juoda”, bet Lietuva jam visada liko brangiausia, o kas tik riša su ja — kaip relikvija: ar tai būtų dar iš Lietuvos atsivežta maldaknygė ar pirštinės ar jį žavinčios, nors ir niekada jo nematytos, Lietuvos kariuomenės žurnalas “Karys”.
J. Gradinskas
