VEIKSMINGESNIS UŽ PENICILINĄ
Švarut švarutėliam fabrike, stovinčiame prie Pearl River, N. Y., lėtai sukasi 1,5X3 m dydžio būgnas, džiovindamas keistai atrodančią, bet nuostabiai veikiančią tešlą.
“Kiekvienas būgno apsisukimas grąžina sveikatą šimtui žmonių”, sako vienas fabriko technikų. Iš tos tešlos gaunamas aureomycinas, nuostabiausias vaistas iš visų, pasirodžiusių po penicilino.
Jis veikia prieš daugelį ligų, pvz., gripą ir skarlatiną, kurias sukelia mikroskopinės, į virusus panašios bakterijos, kurių penicilinas nepajėgia įveikti. Tačiau toje pačioje tešloje pastebėta ir kita įdomi substancija. Sušerta gyvuliui, ji paskatina nuostabiai greitą to gyvulio augimą; pvz., kiaulės, į kurių pašarą įmaišoma šios substancijos, per tam tikrą laiką priauga 50% daugiau, negu normaliai.
Brangesnis už auksą
Aureomycinas (aureus =, auksinis), dažnai vadinamas tiesiog “aukso dulkėmis” (gold dust), leidžiamas rinkon kapsulių pavidale, ir spalva yra labai panašus į taurųjį metalą. Tačiau iš tikrųjų šis vaistas yra tris kartus brangesnis už auksą. Viena jo uncija detalinėje prekyboje kaštuoja apie 107 dolerius, o aukso uncijos kaina JAV vyriausybės yra nustatyta 35 dol.
Į rinką aureomyciną maždaug prieš pustrečių metų išleido Lederle Laboratories, Inc., vienas iš American Cyanamid Co. skyrių. Kaip ir penicilinas, jis yra vienas iš tų antibiotinių vaistų, kurie pastaraisiais metais medicinoje sukėlė tikrą revoliuciją. Jie gaminami iš grybelių, kurie auginami dideliuose, specialiuose kubiluose. Dar prieš aštuonetą metų tų pelėsių paslaptis tebuvo žinoma tik keliems mikrobiologams, o šiandien rinkoje jau yra apie pustuzinis šios rūšies vaistų. Vien tik amerikiečiai seniausio šios grupės vaisto penicilino per metus suvartoja apie 75 tonas.
Yra vilčių, kad ir “aukso dulkių” kaina ateity kris, kaip jau nukrito penicilino kaina. 1943 metais, penicilinui pasirodžius rinkoje, jo urmo kaina siekė 20 dolerių, šiandien, suradus pigesnius gamybos metodus ir padidėjus produkcijai, tas pats kiekis tekaštuoja tik keturis centus.
Gamintojas slepia, kiek dabar pagaminama aureomycino, tačiau iš gerai informuotos pusės patiriama, kad produkcija siekianti 2-3 tonas per mėnesį. Pačios Lederle firmos pareiškimu, aureomycino gamybą norima kiek galint greičiau padidinti.
Nepaprastai didelė paklausa
“Kiekvieną mėnesį mums reikia vis daugiau ir daugiau aureomycino gripui ir plaučių uždegimams gydyti”, sako vienas didžiausios New Yorko ligoninės gydytojas. “Daugeliu atvejų, kur anksčiau buvom visai bejėgiai, dabar, panaudojus šį vaistą, sulaukiam netikėtai gerų rezultatų. Net ir provincijos, kaimų gydytojai šio vaisto kaskart reikalauja vis daugiau.”
Viena iš svarbiųjų aureomycino savybių yra jo nepaprastai plati veikimo skalė prieš įvairiausias ligas. Miestų didžiosios ligoninės normaliai turi visus laboratorinius įrengimus, reikalingus ligoms ištirt, tačiau mažai privačiai praktikai tai nėra įmanoma. Aureomycinu gi galima neklystant pacientus gydyti, net nežinant tikroje ligos sukėlėjo, nes jis juk veiksmingas prieš daugumą bakterijų.
Pirmieji laimėjimai
Pirmą kartą aureomycinas buvo panaudotas mažam berniukui, kuris gyveno netoli Lederle laboratorijos ir buvo susirgęs vadinamąja “Rocky-Mountain” dėmėtąja šiltine. Ši liga, kurią sukelia maža “Rikettsien” grupės bacila, dažniausiai baigdavosi mirtimi, nes jai nugalėti neturėta jokių vaistų. Tačiau aureomycino dėka vaikas per keletą dienų pasveiko.
Vėliau vienas Cyanamid Co. tarnautojas susirgo vadinamu friedlandiniu plaučių uždegimu, kurio 95% atvejų būdavo mirtini. Nieko negelbėdavo nė penicilinas, nė kiti vaistai. Buvo išbandytas aureomycinas, ir tarnautojas pasveiko.
Nuo tada aureomycino nugalėtų ligų sąrašas pradėjo labai staigiai ilgėti. Jame minimos įvairios smegenų plėvės uždegimo (meningitis) rūšys, į gripą panaši virusinė liga, vadinama “Q-šiltine”, Bango liga, kuria per metus suserga apie 30.000 žmonių, užsikrėsdami nuo sergančių karvių, amebinė dezinterija, įvairios odos ir lytinės ligos, įskaitant net penicilinui atsparią gonorėją. Taip pat yra vilčių, kad juo bus galima gydyti eilę tropinių ligų, jų tarpe ir pietų Afrikos “erkių šiltinę”.
Gyvuliui ir žmogui
Kaip aiškėja, aureomycinas yra veiksmingas ir prieš gyvulių ligas, nors veterinarinės medicinos rinkoje jis dar nepasirodė. Jis gerai veikia prieš du mirtinuosius paukštijos priešus — coccidiosis ir papūgų šiltinę. Jis gydo tam tikrą rūšį šiltinės, kuri apninka kailių pramonei vertingus šinšilus. Šunims padeda nugalėti antrines infekcijas, sekančias šunų marą ir dažniausiai pasibaigiančias mirtimi. Aureomycinas taip pat yra geriausias ligi šiol žinomas vaistas prieš karvių tešmenų infekcijas.
Prieš rentgeno ligą
Viena įdomiausių aureomycino savybių yra ta, kad jis gerai veikia prieš susirgimus, kylančius nuo rentgeno sužalojimų. Šią liga sukelia perstiprus rentgeno spindulių arba radioaktyvių substancijų veikimas. Šunes, į kuriuos buvo sušvitinta šiaip jau mirtinė spindulių dozė ir vėliau duota jiems aureomycino, parodė maža ligos simptomų. Pasisekė sustabdyti net kraujavimus, kurie prasidėdavo, regeneruojantis rentgeno spindulių sužalotoms ląstelėms. Joks antibiotikas ligi šiol tuo atveju nebuvo veiksmingas. Tik mokslininkams dar nėra aišku, kokiu būdu aureomycino gydomoji galia šiuo atveju pasireiškia.
Ir vaistas serga
Pelėsius, iš kurių gaunamas aureomycinas, yra labai sunku auginti, kaip ir kokią retą orchidėją. Gamybos pradžioje pas Lederle vos neįvyko katastrofa. Aureomyciną produkuojąs grybelis susirgo kažkokia sava virusine liga. Infekcija apniko ir tas grybelio kolonijas, kurios jau buvo fermentacijos aparatuose. Reikėjo kuo skubiausiai suorganizuoti mikrobiologų štabą, kad jie išaugintų virusams atsparią grybelio rūšį ir surastų būdus ateity grybelių kolonijoms nuo ligų apsaugoti.
Iš aureomycininio grybelio dar gaunamas vienas šalutinis produktas, būtent svarbus gyvulių pašaras, vadinamas APF (animal protein factor). Šitas APF gaunamas ir iš kitų antibiotiškai veikiančių grybelių, pz., iš tų, iš kurių gaminamas streptomycinas ir chloromytecinas, tačiau pirmasis turi vieną svarbią savybę, kurios antrieji neturi.
“Aukso dulkių” APF gydo kiaulių ligas ir padidina kiaulių bei paukščių svorį. Viena žemės ūkio bandymų stotis buvo nustebinta netikėtai padidėjusiu svoriu tų paukščių, kurie, gydant coccidiosis, buvo lesinami aureomycino liekalais. Po devynių savaičių šiais liekalais lesintos vištos svėrė apie 40% daugiau, negu tos, kurios gavo normalų lesalą.
Panašiai patirta ir su kiaulėmis. Jos neretai suserga liga, kuri vadinama Necro (tam tikros rūšies dezinterija); ligi šiol apie 10—12% šia liga susirgusių kiaulių dvėsdavo. Aureomycino liekalais šertos ir šią ligą persirgusios kiaulės normaliai priauga 40—100 svarų.
Taigi, bandymai Illinois ir Iowos valstybėse parodė, kad aureomycino šalutinis produktas įveikia gyvulių ligas ir padidina jų svorį. Net užskurdę gyvuliai paauga, įmaišius į pašarą APF. Tik mokslininkams dar nėra galutinai aišku, kas svorio padidėjimą paskatina; tuo tarpu jiems jau žinoma, kad APF turi daug neseniai atrastų vitaminų B-12 ir B-12b. Šie vitaminai pasirodė labai reikalingi, gydant žmonių mažakraujystę.,
Naujieji antibiotikai
Nors aureomycinas, kaip atrodo, jau grasina išstumti peniciliną, tačiau jis tėra tik vienas iš naujųjų daug žadančių vaistų, iš kurių medicininis pasaulis laukia didelių dalykų.
Pats naujasis iš visų antibiotikų yra terramycinas, kurį gamina Chas. Pfizer & Co. Jis dar neseniai rinkoje pasirodė ir nėra labai plačiai išbandytas. Tačiau pirmieji pranešimai kalba apie laimėjimus, prilygstančius aureomycinui.
Mažiau sensacingas už aureomyciną, tačiau gydytojų labai vertinamas yra kitas naujas produktas, vadinamas chlorometycinu. Ypač naudingas jis yra kovoje su šiltinėmis.
Streptomycinas, kurį 1946 m. rin-kon paleido Merck & Co., praplečia penicilino veiklos plotą, nes jis nugali į virusus panašius mokroorganizmus. Pastaraisiais metais jo parduota 88 tonos apie 50 mil. dolerių vertės. Ypač pažymėtini jo daliniai laimėjimai kovoje su tuberkulioze, nors šiaip jau jo pritaikymo galimybės gana ribotos.
Bacitracinas, kurį gamina Commercial Solvents Corp. ir kurio gramas kaštuoja apie dolerį, vaidina svarbų vaidmenį, gydant amebinę dezinteriją (ypač pasireiškiančią Amerikos pietuose), toliau furunkulus, odos ir akių uždegimus. Taip pat jis naudingas gydant persišaldymus, nes jis sumažina antrines infekcijas, kurias sukelia peršalimo pažadintas virusas.
Science Digest
AKIRAČIO REDAKCIJA:
Jon. Pr. Palukaitis, 4319 So. Greenwood Ave., Chicago 15, Ill. Telef.: KEnwood 8-3464
