KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS KARIŲ ŠEIMŲ DRAUGIJAI ATGYJANT
Po vienuolikos metų pertraukos, š. m. spalio 21 d. Chicagoje įvyko Kunigaikštienes Birutės D-jos visuotinis susirinkimas. Susirinkimą atidarė paskutinioji šios draugijos Valdytos pirmininkė p. M. Tumienė, labai išsamiai apžvelgė draugijos paskutinio dešimtmečio veiklą.
Draugija su savo 22 skyriais išvarė gilią vagą tautinės kultūros ir socialinėje srityje. Per nuolat organizuojamas žymiųjų profesorių ir vi-suomeninkų iš įvairių sričių, per rengiamus meno ir literatūros vakarus, siekdavo ugdyti lietuviškąją sąmonę ir žengti pirmyn su vis kylančiu Tėvynės kultūriniu gyvenimu. Draugija įsteigė priešmokyklinio amžiaus vaikams darželius, ruošdavo mūsų mažiesiems Kalėdų eglutes, su programomis ir dovanėlėmis, Velykų pramogas. Išleido Dr. Ambraziejūtės-Steponaitienės pasakų knygą VELYKŲ BOBUTE, jautriai reaguodavo į kiekvieną Tėvynėje aktualų įvykį, pvz., rėmė Ginklų Fondą, nemaža birutininkų paskutiniais Nepriklausomybės metais dirbo savanoriais ginklų dirbtuvėse. Atgavus Vilnių, susiartinimo tikslu pasikvietė keliolika lietuvių vilniečių moksleivių Kalėdų atostogoms, apgyvendino juos šeimose, surengė jiems gražų priėmimą Ramovėje ir apdovanoję išlydėjo.
Draugijos buvo pravesta plati propoganda tautinių drabužių srityje. Jei 1923 m. lapkričio 23 d., atidarant Ramovę, tik 7 moterys dėvėjo tautinius drabužius, tai po 12 metų, švenčiant D-jos dešimtmetį, per iškilmes Valstybės Teatras žėrėte žėrėjo puošniais tautiniais drabužiais. Gili birutininkių padėka priklauso mūsų menininkams p. p. Anastazijai ir Antanui Tamošaičiams, kurie su dideliu pasišventimu, per keletą Ramovėje suruoštų paskaitų, supažindino su jų stilizuotais, pagal mūsų senųjų motučių kraitį, tautiniais drabužiais.
Referatą apie D-jos įsikūrimą ir jos pirmojo dešimtmečio veiklą paruošė Sofija Oželienė. 1921 m. pabaigoje, paragintos Karo Sanitarijos Viršininko gen. Nagevičiaus, susiorganizavo Karo gydytojų žmonos ir įsteigė kariams ligoniams globoti Komitetą, kuriam pirmininkavo S. Oželienė. Jo veikla buvo sėkminga. Per trejetą mėnesių turėta per 10.000 litų pajamų. Po keleto savaičių gyvavime, suruošė Kalėdų švenčių proga ligonių lankymą Kauno Įgulos ribose ir per 1000 ligonių apdovanojo. Ta pačia proga Karo Ligoninėje suruošė koncertą, kuris vėliau liko tradiciniu kiekvienų metų Kalėdų pirmosios dienos koncertų šioje ligoninėje. Čia turiu paminėti mūsų Operos dainininkų didelį pasišventimą p. p. Grigaitienės, Zaunienės, Rakauskaitės, Sodeikos, Kutkaus ir Brolių Hofmeklerių, kurie per eilę metų tą dieną pašvęsdavo kariams ligoniams.
Surengė Kūčias karo invalidams ir vasario mėn. jau buvo pajėgi duoti per 2000 litų Karo Ligoninei, radijo ir knygynui įrengti asignavo 500 litų per Dr. Matulionį. Nupirko keliems Karo Invalidams kojų ir rankų protezes. Ypač rūpinosi kariais džiovininkais, o keliems, besigydantiems Šveicarijoje, teikė nuolatinę pagalbą per eilę metų. Šelpė pagalbos reikalingas našles ir vaikus.
Besiplečiant darbui, kilo sumanymas išeiti į platesnę veikimo sritį ir pritraukti visas karių šeimų moteris. Tuo tikslu 1925 m. balandžio mėn. pradžioje Ramovėje įvyko įteigiamasis Karių Šeimų Moterų D-jos susirinkimas. Išrinkta komisija iš pirm. Dr. Ambraziejūtės-Steponaitienės ir kelių narių, Įstatams sudaryti.
Pirmąją Valdybą sudarė: pirm.:Dr. Ambr. Steponaitienė, vicepirm. S. Oželienė, kasininkė O. Balsienė, sekr. Žalekevičienė ir nar. Litvinienė. Kariams ligoniams globoti Komitetas įėjo į D-ją kaip Ligoniams globoti Sekcija. Nuo tos dienos jis veikė drauge su draugija. Buvo dar dvi sekcijos — pedagogikos ir švietimo ir kultūros. Sekcijų pirmininkės įėjo į Valdybą sprendžiamuoju balsu.
1933 m. Kariams Ligoniams Globoti Sekcija suorganizavo savo narėms samaritiečių kursus su praktika Karo ligoninėje. Šių kursų buvo kelios laidos ir dar šiandien nemaža samaritiečių pragyvena kaip samaritietės-seserys. 1934 m. suorganizavo priešcheminės apsaugos kursus, kuriuos lankė per 300 narių. Kursus vedė mūsų žymieji profesoriai specialistai.
Besiartinant didžiajai katastrofai, II Pas. karui, Karo Ligoninės vyr. chirurgo plk. Žemgulio paragintos, Birutininkės ėmėsi iniciatyvos suorganizuoti didesnį kiekį tvarstomosios medžiagos. Buvo kreiptasi į visuomenę paaukoti drebės. Per trumpą laiką darbas sparčiai vyko. Per ištisus 3 mėn. intensyviai dirbdamos, birutininkės sudarė 19 didelių dėžių tvarstomosios medžiagos, kurią iškilmingai įteikė mūsų karinei Vadovybei.
1940 m. birželio 15 d., bolševikams okupavus Lietuvą, Draugija nustojo veikusi ir tik dabar, po ilgų siaubingų metų, po visą pasaulį išblaškytos birutininkės ryžosi atgaivinti savo garbingą Draugiją ir pagal galimybę eiti Draugijos įstatuose nužymėtu keliu, o ypač įsijungti į Tėvynės vadavimo darbą.
Susirinkimas nutarė pirmiausia rūpintis Laisvės Kovų invalidais, esančiais emigracijoje ir likusiais tremtyje. Pagal išgales šelpti į vargą įpuolusius D-jos narius ir tautai nusipelnusius asmenis. Nutarta daugiau dėmesio kreipti į mūsų atžalyną, stiprinant jį dvasiškai ir tautiškai. Nutarta švenčių proga pasveikinti ir apdovanoti Lietuvius karius Korėjos fronte.
Nutarta pasveikinti Draugijos Garbės Pirmininkę Sofiją Smetonienę, per visą Draugijos gyvavimą mus nuoširdžiai globojusią. Jos dėka 1935 m. kovo mėn. D-jos dešimtmetis buvo labai iškilmingai atšvęstas. Tuo pačiu pasiųsti sveikinimai D-jos iniciatoriui gen. Nagevičiui ir Ramovės pirm. gen. Plechavičiui. Karo Invalidų Sąjungai narės šia proga suaukojo $30 ir su sveikinimu pasiuntė S-gos pirm. Tvarkūnui. Susirinkimo pirm. S. Oželienei pasiūlius, susikaupimu pagerbtos žuvusios karo audroje ir bolševikų nukankintos bei mirusios narės.
Naujai atsikūrusios D-jos Chicagos skyriaus Valdybą sudaro: S. Oželienė, vicepirm. M. Tumienė, ižd. V. Genienė, sekr. Babickienė ir nar. Z. Toliušienė.
Sofija Oželienė
P. S. Informacijai prašome kreiptis į V-bos sekretorę: p. Babickienę, 4135 S. Cambell St., Chicago, Ill. Tel. Virginia 7-4723.
