KARIŲ GYVENIMAS
LIETUVIAI KARIAI KOVOJA IR ŽŪSTA
Rašo Bal. Brazdžionis
Nedaugei mūsų, išblaškytų po platų pasaulį. Kitose šalyse patekę Lietuvos jauni vyrai sau be baimės dar gėrisi civiliniu gyvenimu, bet į šią šalį atvykę turi be kompromisų stoti į karių gretas ir žygiuoti darniose JAV karių gretose ten, kur tik Amerikos karys saugo tautas nuo komunizmo.
Iš lietuvių karių atvyksta atostogų pas tėvelius ar gimines, kiti baigę tarnybas grįžta dar nepalūžę į civilinį gyvenimą, štai teko išsikalbėti su ką tik grįžusiais iš Korėjos karo lauko Jonu Biliūnu ir Rutkausku. Jie pasakoja:
— Pergyvenome visko fronte. Per 19 mėn. vargo, duodant patrankoms, tikrai tenka daug kantrybės pakelti, vygdant žygius ir uždavinius. Aš, — pareiškė Rutkauskas,— buvau fronte sužeistas kelis kartus, bet dabar vėl viskas laimingai susiklostė, tad galiu džiaugtis esąs sveikas ir vėl matyti lietuvišką Chicagos gyvenimą.
Jonas Biliūnas pažymėjo, kad lietuviai kariai JAV kariuomenėje amerikiečių karių yra gerbiami ir su jais labai draugiškai santykiaujama, vieni už kitus pasiryžę aukotis. Jis sako, kad armijoje esą kariai yra geriausiai aprūpinti. Kovos lauke jie veržiasi pirmyn ir būna nepatenkinti, kai jiems to neleidžia daryti. Fronte maistas — daugiausia sausas davinys, todėl kartais pabosta. Labai išsiilgsta savų žmonių ir kalbos.
Korėjoje jau žuvo ne vienas mūsų tremties brolių, štai neseniai iš karo lauko grįžo juodas karstas į Pittsburghą su Vinco Laurinaičio kūnu, vos 22 metų amžiaus slenkstyje. Velionis tebuvo tik pusantro mėnesio fronto linijose. Einant žvalgo pareigas, buvo iš pasalų priešo nušautas. Gaila šio malonaus būdo jaunuolio!
PVT. JONAS VASILIŪNAS,
esąs Korėjoe ir mokinąs JAV karius sporto dalykų.
Kaip žinoma, po II-jo pasaulinio karo lietuviai kariai, prievarta patekę į vokiečių dalinius ir pakliuvę prancūzų nelaisvėn, bijodami, kad jų neišduotų rusams, savanoriais ėjo į Svetimšalių Legioną, kur ir šiandieną kiti bevargsta. Svet. Legionas dabar kovoja Indokinijoje su komunistais ir ten žūsta lietuviai kariai. Paskutiniu laiku atėjo žinios, kad kovose žuvo šeši lietuviai: Jonas Mickevičius, Vladas Levickas (jį gerai pažinau iš Lietuvos, mano mokyklos draugas), Antanas Tomkus, Jonas Nemeika, Andrius Vasiliauskas (iš Biržų apskrit.), Jonas Preisas. Gi kiti 17 lietuvių yra patekę į komunistų nelaisvę.
Sgt. Gylys, buvęs Korėjoje, neseniai grįžo į netoli Wise, esančias kareivines, netrukus baigs karo tarnybą ir vėl pradės civilinį gyvenimą. Ramutis Povilaitis, tremtinis, neseniai atvykęs iš Vak. Vokietijos, vėl ten grįžo jau kario uniformoje.
Chicagoje senųjų lietuvių ateivių yra daug sūnų, kurie dabar tarnauja kariuomenėje. Vienos našlės lietuvės net penki sūnūs buvo kariai. Tai garbingosios Wiltrakienes sūnūs. Jie dabar užima aukštas pareigas JAV gyvenime. Jauniausias sūnus Leonas buvo karininkas, kariavo Naujoje Gvinėjoje, Filipinuose.
Iš Kewanee, Ill., lietuvių Bikučių šeimos jau keturi sūnūs tarnauja kariuomenėje, vienas jų kovoja Korėjoje. Užklausti tėvai, ar nėra perdaug nusiminę, išleisdami šiais neramiais laikais į kariuomenę net keturius sūnus, atsakė: “Visiškai ne. Džiaugiamės, kad turėjome laimės pabėgti nuo Stalino ir jo baisios vergijos. Jeigu jiems ir galvas tektų paguldyti, mes žinome, kad jie gynė laisvę ir gelbėjo pasaulį nuo baisaus komunizmo”. Lietuviai tremtiniai visada yra pasiryžę, kol bus gyvi, kovoti prieš barbarišką komunizmą.
Pasinaudodami atostogomis svečiavosi lietuviai kariai: Vincas Baziliauskas, Juozas Mickūnas, Zenonas Giržaitis, džiaugiasi apsilankę pas savo namiškius. Corp. Povilas Maracinskas, du kartu buvęs sužeistas Korėjoje, iš jos grįžo ir dabar apsistojęs Indiana valstybėje, prašo lietuviškos spaudos ir lietuvių, kad jam parašytų laiškų. Jo adresas yra: Cpl. Paul Maracinskas, Co. C. 106th Engineer Bn., 31st Infantry Div., Camp, Atterbury, Ind. Kovos lauke jis buvo apdovanotas Purple Heart ir Bronzo žvaigždėmis.
Kas mėnuo vėl pašaukiami nauji kariai į JAV armiją. Studijavęs Chicagoje ekonominius mokslus Zigmas Toliušis išvyko, palikdamas savo našlę motutę. Jo tėvas žuvo nuo okupantų kulkų Lietuvoje.
Vytautas Kamentavičius, patekęs į parašiutininkų dalinį, aprašo spaudoje savo išgyvenimus ir vargus kariuomenėje, bet džiaugiasi jos mokslu ir patirtimi.
Karys Julius Levanas V. Vokietijoj, JAV sargybų kuopų stovykloje
