KĄ "AMERIKOS BALSAS” KALBĖJO LIETUVAI 1952 METAIS?
Mielas Redaktoriau! Ne vienas skaitytojų norėtų žinoti, ką trijose skirtingose kasdieninėse transliacijose į Lietuvą kalba lietuviškasis “Amerikos Balsas”. Neseniai man pasisekė pagauti pora transliacijų, kurios duoda gana pilną vaizdą, ką praeitais metais “Am. Balsas” kalbėjo į Lietuvą. Norėdamas, kad kuo didesnis lietuvių skaičius sužinotų tai, ko ne vienas domėjosi, siunčiu šį laišką, kurį norėčiau matyti atspausdintą KARYJE.
Gavęs nemokamą “A. B.” leidinį su valandų ir bangų lentelėmis, taip pat naudodamasis neseniai ir “Karyje” išspausdinta lentele, bandžiau gaudyti “A. Balsą” “Zenith” aparatu. Kadangi programa taikoma Lietuvai, kai ten yra 7 ir 9.45 vai. vak., ar vidurnaktis, tai Amerikoje dirbančiajam žmogui paprastą dieną klausyti yra neįmanoma. Čikagoje pagaunu tik dvi programas: 10 val. ryto iš Cincinatti stoties ir 3 val. popiet iš New Jersės, o kartais 10-tą 15 m. iš Tanžyro, Afrikos. Europos transliacijų dar nepasisekė pagauti.
Pirmą sekmadienį po Naujų Metų “Amerikos Balsas” davė dvi tikrai ypatingas programas. Tai svarbesniųjų 1952 metų įvykių apžvalgas. Jose apžvalgininkas pakartojo visą eilę praeitais metais perduotų pasikalbėjimų ištraukų. Rytinėje programoje, kuri Čikagoj girdima 10 val. ryto, buvo pakartotas 3 lietuvių žvejų sutikimas New Yorko aerodrome, jų žodis Lietuvai ir juos sveikinusių — Marijonos Kižytės Am. Liet. Tarybos vardu, Simučio — Generalinio Konsulato vardu ir Sidzikausko — Patariamosios Grupės vardu — sutikimo kalbos. Toliau kaip filmoje slinko pasakojimas apie 16 Vasario minėjimus, tad pavergtasis mūsų kraštas girdėjo laisvųjų lietuvių žodžius iš visų pasaulio kraštų: — Lietuvos Ministerio Žadeikio sveikinimą iš Waśingtono, Balučio iš Londono. Lozoraičio iš Romos, Meierio iš Brazilijos, Bačkio iš Paryžiaus, Graužinio iš Urugvajaus. Ta pačia proga Lietuvą sveikino Vyr. Liet. Išlaisvinimo K-to pirm. prel. Krupavičius, Am. Lietuvių Taryba ir Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Mykolas Biržiška ir Kaz. Šaulys iš Šveicarijos.
Girdėjosi Kosto Jurgėlos reportažas iš Baltųjų Rūmų po ALT vizito pas Prezidentą Trumaną, kai L. šimutis pasakojo, kaip prezidentas juos priėmė. Priminta, kad prezidentui buvo įteiktas gintarinis laivelis, atsiųstas per Lietuvos pogrindį — padėka už “Am. Balso” programas Lietuvai metinių proga.
Paminėti arkivyskupo Skvirecko ir Kauno Vysk. Brizgio žodžiai Tėvynei Velykų švenčių metu, Literatūros premijos įteikimas Jonui Aisčiui, lietuvių dalyvavimas ištikimybės paraduose, social-demokratų New Yorke suruoštas Steigiamojo Seimo minėjimas.
Pasikalbėjime su P. Labanausku Teresė Strašinskaitė, kuriai pasiseka po keletos metų Sovietų bylinėjimosi su Amerikos teismais Vokietijoje pasiekti Ameriką, pareiškia: “Taip, grįšiu į Lietuvą, kai ten nebus rusų...”
Tai visa buvo sutalpinta keliolikos minučių rytinėje programoje. Ji baigiasi ištrauka iš Prezidento Trumano telegramos, kuri buvo perskaityta Baisiojo Birželio minėjime New Yorke. Joje Prezidentas pareiškė, kad Amerika niekada nepamirš pabaltiečių, kad jis reiškia pagarbą ryžtingoms Lietuvos ir kitų pabaltiečių atstovų pastangoms jų tėvynių labui ir kad jis tiki, jog lietuviams nepristigs patvarumo išgyventi jiems primestą tironiją ir kad jie vėl džiaugsis nepriklausomybe ir laisve.
Popietinė programa, kuri čia girdėti 3 val. p. p., buvo dar įdomesnė. Ji buvo paįvairinta muzika iš Dariaus ir Girėno parado Čikagoje ir Legijono parado New Yorke.
Apžvalgininkas P. Labanauskas priminė, kad gegužės mėnesį Steigiamojo Seimo sukakties proga Europoje buvo atidarytas atskiras “Amerikos Balso” skyrius, arčiau Lietuvos (trečioji kasdieninė programa į Lietuvą). Paminėta Amerikos Vyriausybės atstovo ta proga padarytas pareiškimas, kad Amerika laikosi savo pareikšta Lietuvos okupacijos nepripažinimo. Paminėta Maironio mirties sukaktis. Walhamsburgo žmogaus teisių deklaracijos pasirašymas ir Jungtinėse Tautose vergų darbo stovyklų kalinių liudijimai, tarp jų Vaclovo Sidzikausko, Dr. Devenio ir kitų.
Ištraukose iš parado ir kalbų prie Dariaus ir Girėno paminklo Čikagoje, prisiminti senatoriaus Paul Douglas žodžiai, kad “mes tos teritorijų užgrobimo politikos nepripažįstame, — niekados, niekados, niekados!...” Kai Rusija subiręs, netik Lietuva, bet ir kitos pavergtos tautos atsiskirs, pareiškė Douglas. Kai ledas pradeda tirpti, jis tirpsta greitai.
Iš rugpiūčio mėnesio įvykių toje programoje paminėti reportažai iš Olimpiados Helsinkyje. Prano Lubino žodis Lietuvos sportininkams iš Los Angeles ir Clevelande lietuvių sporto varžybos, kur plėvesavo Lietuvos Olimpiados vėliava, kurią per kelioliką metų išsaugojo dabartinis Clevelando pašto viršininkas Venclovas. Pranešta apie pilietybės konferenciją Vašingtone ir Ministerio Žadeikio padėtą vainiką ant kapo Amerikos leit. Harris, kuris žuvo Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais. Įspūdinga buvo ištrauka iš puskarininkio Suvalkiečio žodžio Lietuvai iš Korėjos, kur kitą dieną po pasikalbėjimo jis buvo sunkiai sužeistas. Didžiausią įspūdį klausytojui darė Eisenhowerio kalbos ištraukos ir parado New Yorke įspūdžiai. Eisen-howeris pareiškė, kad Amerikos sąžinė negali būti rami, kai milijonai amerikiečių giminių ir artimųjų yra pavergt. Birutė Novickienė, pirmoji Lietuvos universitetą baigusioji moteris, priminė, kad pirmasis Lietuvos universitetas buvo įsteigtas anksčiau nei rusiškieji, Ukrainos ar kitų rytinių valstybių u-tai. Perduotas Vinco Krėvės-Mickevičiaus žodis Lietuvai jo 70 m. amžiaus sukakties proga.
Prisiminta lapkričio mėnesio prezidentiniai rinkimai, apie svarbiausiąjį Am. Liet. Tarybos suvažiavimo nutarimą — šaukti Am. Liet. Kongresą 1953 metais, apie Kariuomenės šventę, Pravieniškių ir kitų Lietuvos tragedijų vietų išryškėjimą pasaulio spaudoje, sąryšy su Katyno bylos tyrinėjimais Amerikos Kongrese, apie Lietuvos ministerio Žadeikio įteiktus memorandumus Jungtinėms Tautoms ir Višinskio pirmą kartą teisinimąsi dėl Lietuvos okupacijos.
Šios trumpos pastabos apie dvi vieno sekmadienio “Amerikos Balso” programas iš New Yorko davė klausytojui Lietuvoje gražų vaizdą, kaip gyveno 1952 m. Amerikos lietuviai, kuo sielojasi ir ką veikė. Reikia manyti, kad “A. B.” ir kitose savo programose nušvietė ar nušvies kitų kontinentų, kaip pav. Australijos, Pietų Amerikos ir k. veiklą ir gyvenimą praeitais metais.
J. Ž.
