Balandžio 6 d. partizanų žūtis

Geležinio Vilko rinktinės partizanai.
Iš kairės: Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Gegužis, Antanas Karpauskas-Kurtas ir Antanas Gudynas-Speigas.
Apie 1950-1951 m. (A. Vilutienės asmeninė kolekcija)

Gumauskas Algimantas-Balandis gimė 1924 m. Marijampolės apskrities Liepynų kaime. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo Dešinio tėvūnijos vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Igliaukoje

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai apie 1947—1948 m. Centre — Albinas Milčiukas-Tigras. Stovi iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Jonas Darela-Dieduška, Liudvikas Bajoriūnas-Kilbukas, Butageidžio kuopos vadas Antanas Jogėla-Ąžuolas, Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Petras Sakėnas-Šauksmas, Jonas Butkus-Karklas, Pranas Taujanskas-Pakalnis-Beržas, Anicetas Simanonis-Sigitas (VŽM)

BAJORIŪNAS Liudvikas, Jono-Kilbukas, gim. Margių k., Anykščių vls., gyveno Troškūnų mstl. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos Traidenio būrio, vėliau Butageidžio kuopos partizanas. Žuvo 1949 m. balandžio 6 d. Palaikai buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje. 

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1950 m. Sėdi iš kairės: Bronius Morkūnas-Diemedis, Granito rajono vadas Antanas Morkūnas-Jaunutis. Stovi iš kairės: rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė, Rambyno rajono vadas Teofilis Limba-Sakalas, Vytautas Guobužas-Viesulas (GAM)

LAPIENIS Antanas, Juozo-Pempė, Damaskas, gim. 1912 m. Galvydžių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 35 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų vls. 

LIMBA Teofilis, Juozo-Sakalas, Deimantas, gim. 1926 m. Padborkos vnk., Leliūnų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Rambyno rajono vadas. Žuvo 1951 m. balandžio 6 d. Aknystėlių k., Leliūnų apyl.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

TYLA JONAS - Vaišvilas, g.1929 m. Ivonių k., Debeikių vls. Tėvai 1944 m. pavasarį mirė. Seserys (Zosė ir Elena) rėmė partizanus. 1946 m. jų gyvenamajame name buvo įrengtas bunkeris, kuriame slapstėsi Antanas ir Bronius Morkūnai, Ferdinandas Mikėnas ir kt. 1949 m. lapkričio mėnesį bunkerį čekistai surado, tik buvo tuščias. Jonas ir seserys pradėjo slapstytis, tapo partizanu. J.Tyla su T.Limba ir A.Lapienių žuvo 1951 04 06 Antano Tumo sodyboje, Aknystėlių k.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

BILIŪNAS Albinas, Felikso - Džiugas, g. 1925 Jurbarke. LLA karys. Partizanas nuo 1944. J. Kasperavičiaus adjutantas, Kęstučio apygardos štabo spaudos darbuotojas. Žuvo 1947 04 06 štabo bunkeryje prie Batakių kartu su vadu J. Kasperavičiumi. Užkastas Tauragėje prie Šubartinės.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

1947 m. balandžio 6-ji buvo Didysis penktadienis. Kęstučio apygardos štabo apsaugos būrio 12 kovotojų, vadovaujamų kapitono V. Gužo-Mindaugo, atvyko į Paparčių kaimą pas Maselskienę atšvęsti Velykų. Enkavedistams ir stribams pavyko aptikti partizanų pėdsakus, ir jie atsekė jais iki Maselskienės sodybos. Name apsupti partizanai atkakliai ir ilgai priešinosi, tačiau viens po kito krito nuo priešo kulkų, baigėsi šoviniai. Likę gyvi partizanai nutarė aukotis ir padėti išsiveržti iš apsupimo būrio vadui Mindaugui. Jie pridengė vado atsitraukimą. Kapitonui V. Gužui-Mindaugui tik vienam pavyko išsiveržti iš apsupimo žiedo, o vienuolika jo kovos bičiulių žuvo. Tai buvo su pirmąja laisvės kovų banga į partizanų gretas stoję šio krašto vyrai, Tą dieną žuvo trys broliai Steponas-Tyras, Jonas-Juraitis ir Petras-Aras Žukauskai, paskutinysis iš keturių partizanavusių brolių Steponas Tališauskas-Staugaitis, Steponas Juškys-Kostas, Alfonsas Čekaitis-Džimas, Juozas Nausėda-Vaišnoras, Jonas Mejeris-Algimantas, Jonas Parnarauskas, Stasys Urbonas ir Kazys Valaitis.

http://partizanai.org/failai/html/kestucio-partizanai.htm

Matakas Stasys, Bernardo, sl. Audra, Broniaus brolis, g. 1924 Gastilonių k., Rumšiškių vlsč. Nuo 1944 - LLA grupės narys, DKR Žvirblio būrio rėmėjas. 1948 vasarą suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. 1949 03 25 vežamas į lagerį pabėgo. Žuvo 1950 04 06 Grabučiškių miške prie Gastilonių k., nužudė Rumšiškių stribas Z. Dubosas. 

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Anzelis Jonas - Meška, Dulpė iš Sūsninkų k. Kalvarijos vlsč. 1922-1948.04.06. Vytauto rinktinės Ąžuolo kuopos partizanas. Žuvo Orijos k. pas Aleksandrą Karpavičių. Kartu žuvo J. Lukoševičius-Naras ir A. Sasnauskas-Kristupas. V. Pauliukonis-Renetas buvo suimtas, o V. Pečkys-Voverukas ištrūko. Partizanuose nuo 1945 m.

Lukaševičius Juozas - Naras iš Sūsninkų. 1928- 1948.04.06. Žuvo Orijos k. pas Karpavičių Aleksandrą.

Nizevičius. ?-1945.04.06. Žuvo prie Lazdijų, Papėčių miško pusėje. Buvęs Lietuvos pasienio viršininkas.

Sasnauskas Adolfas - Kristupas iš Jakimavičių k. Kalvarijos vlsč. 1924-1948.04.06. Kolumbo brolis. Žuvo Orijos kaime pas Aleksandrą Karpavičių. Perkūno, vėliau - Vytauto rinktinė.

Tarzanas (pavardė nežinoma). Perkūno rinktinės Mindaugo grupės partizanas. Žuvo 1947.04.06 Stankūnų k.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

1953 04 06 Latvijos pasienyje buvo likviduoti Kirvio būrio likučiai žuvo partizanai Jonas Krivickas-Kirvis ir Povilas Dagys

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-15-1995.pdf

Jonauskas Stasys-Simonas, žuvo 1953 04 06

Beinoras Antanas-Leonas, Liūtas žuvo, 1953 04 06;

Bružas Antanas, žuvo 1953 04 06

Gležeris Antanas, žuvo 1953 04 06

Visi keturi žuvo Vaineikių miške

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf

1947 m. balandžio 6 d. po naktinės operacijos pavargę Mindaugo būrio partizanai ilsėjosi Šimkaičių vls., Paparčių k. Masalskienės sodyboje.
Išdavikui pranešus, Eržvilko enkavedistai apsupo sodybą. Tuo tarpu partizanų sargybinis buvo užėjęs į trobą persiauti sušlapusias kojas. Nors partizanai apsuptį pastebėjo, stvėrė ginklus, tačiau pro geras pozicijas užėmusių enkavedistų ugnį išsiveržti pavyko tik būrio vadui kpt.V.Gužui.
Jo pasitraukimą pridengė J.Nausėda, šaudydamas nuo namo aukšto. Po mūšio kovos lauke liko gulėti 11 partizanų, tarp jų ir Eržvilko gimnazijos auklėtinių A.Čekaičio-Džiugo ir J.Nausėdos-Vaišnoro palaikai. Partizanų kūnai, atgabenti į Eržvilką, ilgai gulėjo miestelyje, vėliau buvo užkasti vadinamosiose “siratkapėse”.

Jaunuolis partizanas J.Nausėda kovoti buvo pasiryžęs tvirtai, mirties nebijojo. “... jei Tėvynei reikės mano aukos, aš tada nesusvyruosiu. Mirtis jaunystėje yra tokia graži, ypač kai pasaulyje nesi nieko bloga padaręs”, - savo dienoraštyje buvo parašęs J.Nausėda.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-31-2002.pdf