Vasario 16 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai apie 1947—1948 m. Centre — Albinas Milčiukas-Tigras. Stovi iš kairės: Aleksas Velanis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Antanas Karvelis-Vachmistras, Jonas Darela-Dieduška, Liudvikas Bajoriūnas-Kilbukas, Butageidžio kuopos vadas Antanas Jogėla-Ąžuolas, Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Petras Sakėnas-Šauksmas, Jonas Butkus-Karklas, Pranas Taujanskas-Pakalnis-Beržas, Anicetas Simanonis-Sigitas (VŽM)

TAUJANSKAS-PAKALNIS Pranas, Stasio-Beržas, gim. Troškūnų mstl. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Šarūno būrio partizanas. Žuvo 1950 m. vasario 16 d.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Plieno rinktinės Aluntos apylinkių partizanai.
Iš kairės: Pranas Kiaušinis-Kiaunė, Steponas Satkevičius-Gintvytis ir Steponas Sabaliauskas-Šarkis. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus

Plieno rinktinės partizanai, veikę Aluntos ir Balninkų apylinkėse.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Jonas Žygelis-Ilgūnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikelevičius-Bijūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodžiūnas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-Šarkis,
neatpažintas ir Juozas Šmigelskas-Smidras. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus)

 

Satkevičius Steponas-Gintvytis gimė netoli Skiemonių, Janonių kaime. 1944 m. Vietinės rinktinės kariūnas. Tų pačių metų pabaigoje įstojo į Didžiosios Kovos apygardos partizanų gretas. Dalyvavo Trakinių miško kautynėse. Po jų, išsklaidžius Aro būrį, prisijungė prie J. Petrausko-Laimučio būrio. Žuvo 1949 m. vasario 16 d. kartu su bendražygiu K. Šmigelsku-Smidru ir S. Roku-Stumbru Saldutiškio apylinkėse.

Šmigelskas Juozas-Smidras gimė 1913 m. Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus Paberžių kaime. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Žuvo 1949 m. vasario 16 d. Saldutiškio apylinkėse kartu su bendražygiais, Didžiosios Kovos apygardos partizanais S. Satkevičiumi-Gintvyčiu ir S. Roku-Stumbru

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

1947 m. vasario 16 d. Šiaulių aps. Padubysio vis. Dūkto miške (dabar - Šiaulių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo aptiktas ir apsuptas partizanų bunkeris. Per kautynes žuvo Jungtinės Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo rinktinės vadas Jonas Beloglovas-Algis, rinktinės štabo narys Bronislovas Vitautas Šikšnys-Vytautas, partizanai Jonas Daukša-Genys, Dunda (slapyv.), Juozas Jurgutavičius-Rūta, Stasys Jurgutavičius-Aidas ir Antanas Vincas Tamošaitis-Beržeiis.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010,1. 42.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Šiaulių aps. Padubysio vis. Pakapės k., vėliau užkasti Bazilionių mstl. prie Deglės pelkės. 1990 m. rugpjūčio mėn. vykusių kasinėjimų metu palaikai rasti ir palaidoti Šiaulių r. Bubių šen. Bazilionių mstl. kapinėse.

JONAS BELOGLOVAS-ŽYDRŪNAS, ALGIS 
1912-1947 02 16

Jonas Beloglovas, Prano, gimė 1912 m. Šiaulių aps. Pašiaušio vis. Pakapės k. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Turėjo puskarininkio laipsnį.

Partizanas nuo 1944 m. rudens. Nuo 1945 m. Vytauto Didžiojo rinktinės, veikusios Šiaulių aps. Šiaulių ir Padubysio valsčiuose, rytinėje Radviliškio ir šiaurinėje Šiaulėnų valsčių dalyse, taip pat Raseinių aps. šiaurinėje Tytuvėnų dalyje, vadas. 1946 m. rugsėjo 12 d. įkūrus Jungtinę Kęstučio apygardą, rinktinė tapo jos dalimi ir tarpininke tarp šios apygardos ir Vidurio Lietuvoje veikusių Žaliosios ir Genio partizanų rinktinių. Vytauto Didžiojo rinktinės centras buvo Dūkto miške. Ją sudarė partizanų būriai, vadovaujami Diemedžio, Kardo ir Dominyko Kraujelio-Nemuno.
1997 m. kovo 1 d. J. Beloglovui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

JONAS DAUKŠA-GENYS
?-1947 02 16

Jonas Daukša gimė Šiaulių aps. Radviliškio vis. Pušiniškių k.
Jungtinės Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo rinktinės partizanas.

BRONISLOVAS VITAUTAS ŠIKŠNYS- VYTAUTAS 
1926 07 20-1947 02 16

Bronislovas Vitautas Šikšnys gimė 1926 m. liepos 20 d. Šiaulių aps. Šiaulėnų vis. Notiniškių k. Juozapo Šikšnio ir Stanislavos Adomaitytės-Šikšnienės šeimoje.
Partizanas nuo 1944 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo rinktinės štabo narys.
1999 m. vasario 17 d. V. Šikšniui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

JUOZAS JURGUTAVIČIUS-RŪTA
1924-1947 02 16

Juozas Jurgutavičius, Antano, gimė 1924 m. Šiaulių aps. Pašiaušio vis. Pakapės k.
Partizanas nuo 1945 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo rinktinės partizanas. Partizano Stasio Jurgutavičiaus brolis.
1999 m. vasario 17 d. J. Jurgutavičiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

STASYS JURGUTAVIČIUS - AIDAS
1925-1947 02 16

Stasys Jurgutavičius, Antano, gimė 1925 m. Šiaulių aps. Pašiaušio vis. Pakapės k.
Partizanas nuo 1946 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo rinktinės partizanas. Partizano Juozo Jurgutavičiaus brolis.
1999 m. vasario 17 d. S. Jurgutavičiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

ANTANAS VINCAS TAMOŠAITIS-BERŽELIS (BERŽAS)
1926 09 23-1947 02 16

Antanas Tamošaitis gimė 1926 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių aps. Šiaulių vis. Margių k. Jurgio Vincento Tamošaičio ir Teofilės Brilytės-Tamo-šaitienės šeimoje.
Partizanas nuo 1945 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo rinktinės partizanas.
2002 m. gruodžio 20 d. A. Tamošaičiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201702_JKA_VDR_zutis.pdf

Čereškevičiūtė Bronė. G. 1926 m. Morkų k. Paežerėlių vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo 1948.02.16 miško slėptuvėje prie Naidynės k. Lekėčių vlsč. Kartu žuvo V. Krulikauskas-Kariūnas, D. Pypliūtė-Pypkė, J. Valaitis-Nemunėlis ir V. Litbergeris-Giliukas.

Kazlauskas Stasys - Neptūnas iš Kauno. 1927- 1948.02.16.    Žuvo Ašmintoje. Geležinio Vilko rinktinė. 

Krulikauskas Vincas - Lakūnas, Giliukas, Kariūnas. G. Pypliškės k. Lukšių vlsč. 1910-1948.02.16. Žuvo prie Naidynės k. miške. Partizanuose nuo 1944 m.

Krušinskas Jurgis - Žiedelis. G. Bučkiemio k. Kauno apskr. 1925-1946.02.16. Žuvo Kruonyje. Geležinio Vilko rinktinės Viesulo būrys.

Kulikauskas Vincas - Lakūnas, Giliukas. G. 1910 m. Gerdžių k. Lukšių vlsč. Partizanuose nuo 1947 m. Buvo Lietuvos puskarininkis. Žuvo 1948.02.16 slėptuvėje miške, prie Naidynės k. Lekėčių vlsč. Kartu žuvo Čereškevičiūtė, Pypliūtė ir V. Valaitis-Nemunėlis.

Kvedaras Rimantas - Vaidotas iš Ivoniškių k. Igliškėlių vlsč. 1928-1948.02.16. Vytauto rinktinės 42-ojo būrio partizanas nuo 1946 m. Žuvo Gulbiniškių k. prie Skardupių.

Kvederis Romualdas, Kazio s., - Vaidotas iš Gudelių vlsč. Vytauto rinktinė. Žuvo Gulbiniškių k. Liudvinavo vlsč. 1948.02.16.

Lapata Jonas, Jono s., - Giedris, Eglė(?). G. Padovinio k. 1926-1948.02.16. Žuvo prie Marijampolės, Vyšnialaukio k. Prieš tai buvo sužeistas, keldamas vėliavą į cukraus fabriko kaminą

Litbergeris Vytautas - Giliukas iš Naidynės k. Lekėčių vlsč. Žuvo tėviškėje 1948.02.16 kartu su V. Valaičiu.

Matusevičius Kazys iš Medvišių k. Balbieriškio vlsč. Žuvo 1947.02.16.

Pypliūtė Domicėlė -Pypkė. Žuvo 1948.02.16 slėptuvėje miške prie Naidynės k. Šakių raj. Kartu žuvo V. Krulikauskas, B. Čereškevičiūtė, V. Valaitis, V. Litbergeris. Žalgirio rinktinė.

Tamašauskai (Tamašai) iš Užgirėlio prie Darsūniškio. ?- 1946.02.16. Žuvo Kruonyje.

Urbaitis Jonas iš Naujųjų Vedegiškių k. Žalgirio rinktinės partizanas. Žuvo 1948.02.16 Naidynės k. miške.

Vaicekauskas Vincas. G. 1910 m. Stulgių k. Plokščių vlsč. Šakių apskr. Žuvo 1948.02.16. Suimtas bėgo ir buvo nušautas. Žalgirio rinktinė.

Vaitkūnas Bronius - Svyruonis iš Kybartų vlsč. Beržinių k. Žuvo 1948.02.16 Liepalotų k.

Valaitis Vitas - Nemunėlis, Vyturys. G. 1930.06.15 Šunkarių k. Lukšių vlsč. Partizanuose nuo 1947 m. Žuvo 1948.02.16 miške prie Naidynės k. Lekėčių vlsč. Antano ir Prano brolis. Žalgirio rinktinė.

Valavičius. Žalgirio rinktinės partizanas, žuvęs 1948.02.16 miške prie Naidynės k. kartu su B. Čečeryte ir kitais.

Vartavičius Jonas - Grikis. Iš Suvalkų apskr. Punsko vlsč. Trakiškių k. 1921-1949.02.16. Į partizanus išėjo po brolio dvynio Antano žūties. Būrio vadas. Žuvo Lazdijų raj. Seiliūnų k. keldamas trispalvę, buvo sužeistas ir nusišovė. Užkastas Seirijuose, pievose. Perkūno rinktinės būrio vadas.

Žukauskas - Geležinio Vilko rinktinės Viesulo būrio partizanas. 1946.02.16 žuvo Kruonyje kartu su Krušinsku ir Lekavičium. Sužeistas susisprogdino.

Žukauskas Pranas, Adomo s., - Krūmas. 1925-1946.02.16. Žuvo prie Kruonio.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Foto: Antrasis dešinėje - Jonas Lapata - “Giedrius”, kilęs iš Padovinio km. (g. 1923). Žuvo 1947 m. vasario 16 d., keldamas Trispalvę virš cukraus fabriko kamino

http://partizanai.org/failai/html/motinele-auginai.htm

 

Pasinaudama agentūros duomenimis, 10-ies kareivių grupė 1952 m. vasario mėn. 16 d. Alančių miške aptiko bunkerį. Pasiūlius bunkeryje buvusiems partizanams pasiduoti, jie pasipriešino ir buvo sunaikinti (vienas žuvo nuo granatos, kiti užduso nuo signalinių raketų dūmų).

Žuvo:

1.    Alfonsas Augulis-Balandis, Simono, g.1923 m., gyvenęs Ramygalos r. Alančių k. Būrio vadas;

2.    Petras Kartanas, Jono, g.1923 m., gyvenęs Ramygalos r. Keliugalių k. Slapyvardis nenustatytas;

3.    Jonas Krištaponis, Kazio, gyvenęs Kovarsko r. Paežerio k. Slapyvardis nenustatytas;

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

Indrešiūnas, Kelmelio b. Ž.1946 02 16.

Pakalnis-Beržas, Troškūnų vls., Traidenio b. Ž.1950 02 16.

Jonas Širvinskas, Pasvalio vls., Kelmelio b. Ž.1946 02 16.

Jonas Tamoliūnas, Meldučiai, Rugeliai, LLA b., Ž.1946 02 16.

Antanas Taujanskas, Troškūnų vls., Laukagalių k., Šarūno r. Ž.1949 02 16.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

Kisielius Boleslovas, žuvęs 1946 02 16 Ridikiškių k. miške. Kūnas rastas šulinyje prie Eržvilko mokyklos 1990 m.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

 

AUŠKALNIS Pranas - Laisvė, g. 1924 Vilkiuose, Veiviržėnų v. Pušies rinktinės būrio vadas. Žuvo 1950 02 16 Aisėnų miške, stribams apsupus bunkerį. Kartu žuvo K. Butkevičius, B. Žemgulytė ir E. Gaurilčikas.

 

Foto: BELOGLOVAS Jonas, Dominyko - Algis, Žydrūnas, g. apie 1913 Normančiuose, Pakapės apyl. Būrio vadas. Vytauto Didžiojo rinktinės vadas. Žuvo 1947 02 16 Dūkto miške, taip Šiaulių ir Radviliškio, mūšyje su ypatingos parengties čekistų daliniu. Sužeistas, paskutiniu šoviniu nusišovė pats, dar spėjęs sušukti: "Kaukitės be manęs”. 1990 palaikai palaidoti Bazilionių kapinėse.

 

BUTKEVIČIUS Konstantinas - Lyras, kilęs iš Sauslaukio, Kvėdarnos v. Pušies rinktinės partizanas. Dirbo Pušies rinktinės štabe. Žuvo 1950 02 16 Aisėnų miške, apsupus bunkerį. Kartu žuvo P. Auškalnis, E. Gaurilčikas ir B. Žemgulytė.

JURGUTAVIČIUS Juozas, žuvo 1947 02 16 Dūkto miške, netoli Radviliškio, mūšyje su ypatingos parengties čekistų daliniu. Mūšiui vadovavo J. Beloglovas, kuris taip pat žuvo.

JURGUTAVIČIUS Stasys, žuvo 1947 02 16 Dūkto miške, netoli Radviliškio, mūšyje su ypatingos parengties čekistų daliniu. Mūšiui vadovavo J. Beloglovas, kuris taip pat žuvo.

KAIRYS Pranas, g. 1917 Antegluonyje, Batakių v. Apygardos štabo ryšininkas. Žuvo 1949 02 16. Palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.

 

Foto: KOSTYRA Jonas, Antano, g. 1917 Grajauskuose, Ariogalos v. LLA karininkas. Vadovavo 1944 12 16 Grajauskų mūšiui, bet tą kartą išvengė mirties. Suimtas, žuvo 1949 02 16 lageryje.

ŽEMGULYTĖ Bronislava - Lietuvaitė, g. 1925. Pušies rinktinės partizanė. Žuvo 1950 02 16 Aisėnų miške, enkavedistams apsupus bunkerį. Kartu žuvo P.Auškalnis, K. Butkevičius ir E. Gaurilčikas.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

...Buvo naktis į 1946 m. vasario 16-ąją, kai, persikėlę per Nemuną, trys kovotojai Pranas Žukauskas-Šalmas (g. 1927 m. Darsūniškio k.), Stasys Lekavičius-Gulbinas (1926 m. Rūčkakiemio k.) ir Jurgis Krušinskas-Žiedelis (g. 1926 m. Prienų vlsč.) pakliuvo į NKVD ir stribų pasalą. Sako, mums brangios šventės išvakarėse jie ėjo kabinti vėliavos į Kruonio miestelį. Žukauskas, sužeistas į koją nematydamas išeities, susisprogdino granata. Kiti du žuvo vietoje. Tai vyko Astragų k., ties Lapainios upeliu, prie Nemuno, šaltą speiguotą naktį. Besiginantys spėjo nušauti tik čekistų šunį. Atvežė tada visus keturis ir numetė Kruonio aikštėje. 

LEKAVIČIUS STASYS-GULBINAS, 1946 02 16 žuvęs prie Lapainios upelio, Kruonio vsl. 1989 11 11, Saulės būrio partizanas, perlaidotas į Garliavą,

ŽUKAUSKAS PRANAS-ŠALMAS, 1946 02 16 žuvęs prie Lapainios upelio, Kruonio vsl., Saulės būrio partizanas,

Alkanas (Stalnionis) Bronius, Viktoro, sl. Dobilas, Dobilius, g. 1917 Geliogalių k., Balninkų vlsč. Šaulys. Nuo 1944 09 - B rinktinės Žaibo būrio, 1-o, 2-o bataliono Tigro būrio partizanas, 2-os kuopos 1-o būrio vadas. Žuvo 1949 02 16 kartu su J. Šmigelsku-Smidru. 

Darulis Viktoras, Kazio, sl. Libardas, Viktoras, g. 1921 Juodžiūnų k., Žemaitkiemio vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Plieno būrio partizanas. Žuvo 1948 02 16 Paškonių k. 1989 perlaidotas [Ukmergės Dukstynos kapines.

Kojala Juozas, sl. Ugnis, g. Žiūriu k., Šešuolių vlsč. Nuo 1944 - DKR Vanago būrio partizanas, vado pavaduotojas. Žuvo 1948 02 16 prie Šešuolėlių. Palaikai išniekinti Širvintose, užkasti prie kalvės.

Mečkauskas Juozas, sl. Didžiulis, g. 1918. B rinktinės partizanas. Žuvo 1946 02 16 Skrebulių k., Molėtų vlsč. Užkastas Giedraičių žvyrduobėse

Šmigelskas (Lazukas) Juozas, Povilo, sl. Smidras, Jono ir Kazio Lazukų brolis, g. 1913 Paberžės k., Balninkų vlsč. Nuo 1944 08 - B rinktinės Diemedžio, Žaibo būrio partizanas, 1-o (2-o?) bataliono 2-os kuopos vadas. Žuvo 1949 02 16 kartu su B. Alkūnu (Stalnioniu)-Dobilu.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm