Vasario 7-8-9 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanai.
I    eilėje iš kairės: Edvardas Vingrys-Justinas, Petras Sinkevičius-Ąžuolas.
II    eilėje iš kairės: Stasys Bareika-Krienas, Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Pranas Dirsė-Kraštelis, Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė, Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Vladas Jakubonis-Vermachtas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

ADOMONYTĖ-BAREIKIENĖ Vincė, Igno-Krienienė, Kunigaikštytė, gim. Sodeliškių k., Raguvos vls. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanė. Žuvo 1950 m. vasario 9 d. prie Petro Morkūno sodybos, Taujėnų vnk. 

KISIELIUS Antanas, Petro-Sakalas, gim. 1924 m. Žempučių k., Troškūnų vls., mažažemių šeimoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Traidenio būrio partizanas, vėliau Algimanto apygardos štabo viršininkas, apygardos vado A. Slučkos-Šarūno adjutantas. 1948 m. vasario 9 d. susisprogdino apsuptoje Kriaučiūnų sodyboje, Plotų vnk., netoli Andrioniškio mstl.

 

TYLA Julius, Jono-Šarkis, gim. 1916 m. Rubikių k., Anykščių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 8 ha žemės. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žaliosios rinktinės vado pavaduotojas, operatyvinio būrio vadas. Žuvo 1945 m. vasario 9 d. Meškausko sodyboje, Vajė-šių k., Anykščių vls., susidūrimo su NKVD kareiviais metu. Palaikai buvo užkasti Anykščių mst. pakraštyje, slapta perlaidoti Rubikių k. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo nariai.
Iš kairės: Juozas Ališauskas-Klaidas, Vytautas Gavėnas-Vampyras ir Stasys Ališauskas-Kalinys rengia atsišaukimus.
(Genocido aukų muziejus)

Ališauskas Stasys-Kalinys gimė 1919 m. Vilkaviškio apskrities Gižų kaime. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1950 m. vasario 9 d. Vilkaviškio apskrities Gižų valsčiaus Vižaidų kaime kartu su Vytauto rinktinės vadu V. Gavėnu-Vampyru ir štabo nariu Albinu Švedu-Radastu

 

Vyčio ir Algimanto apygardų vadų susitikimas. Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Bronius Juospaitis-Direktorius, Edvardas Daučiūnas-Jokeris, neatpažintas partizanas. Klūpo Jurgis Urbonas-Lakštutis. Stovi iš kairės: Alfonsas Smetona-Žygaudas, neatpažintas, Mykolas Šemežys-Aras, Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis, Algimanto apygardos vados Antanas Slučka-Šarūnas, Antanas Kisielius-Sakalas, Anlanas Burokas-Mokytojas, Vytautas Zakaras ir Antanas Žilys-Žaibas.
Apie 1947-1948 m. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Kisielius Antanas-Sakalas gimė 1924 m. Troškūnų valsčiaus Žem-pučių kaime. Algimanto apygardos Lakštučio, Traidenio būrių partizanas, Algimanto apygardos štabo narys, apygardos vado A. Slučkos-Šarūno adjutantas. Žuvo 1948 m. vasario 9 d. — apsupus priešams, susisprogdino Kriaučiūnų sodyboje, Plotų vienkiemyje netoli Andrioniškio

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Albinas Švedas-Radastas 1919–1950 02 09 Albinas Švedas gimė 1919 m. Marijampolės aps. Šunskų mstl. Nuo 1946 m. pavasario Kazio Degučio-Raginio vadovaujamo partizanų būrio, veikusio Prienų aps. Balbieriškio vls., partizanas. 1946 m. pabaigoje perėjo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinę ir buvo paskirtas 1-osios kuopos vadu. Tų pačių metų gruodžio 2 d. apdovanotas juostele „Už uolumą“. 1947 m. rugpjūčio 14 d. iš kuopos vado pareigų atleistas ir perkeltas į apygardos štabo apsaugos Maironio (vėliau 24-ąją) kuopą. 1948  m. balandžio 9  d. paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku. Baigus antrą karinių mokymų programą, 1948 m. lapkričio 23 d. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. 1949 m. gegužės 4 d. perkeltas į Vytauto rinktinę ir paskirtas štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, o spalio 15 d. kartu ėjo ir Visuomeninės dalies viršininko pareigas.

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/20150209_zutis.pdf

 

Kęstučio apygardos partizanas Vladas Mišeikis, žuvęs 1951.02.09 bunkeryje Ančios krante, Gryblaukinės miške, tarp Skaudvilės ir Batakių. Kartu žuvo jo žmona ir partizanų ryšininkas, buvęs Jurbarko girininkijos buhalteris (pavardė nežinoma). Fotografuota 1950.03.07. Ant nuotraukos paties partizano užrašyta:

„Be tėviškės dangaus.

Be melsvo šilo

Širdis mums plakt sustos.

Išdžiūvo kūnas ir burna suskilo

Be tėviškės rasos”.

 Jurbarko girininkijos buhalteris, žuvęs kartu su partizanu V. Mišeikiu ir jo žmona 1951.02.09. Pavardė nežinoma

http://partizanai.org/failai/html/partizanu-kovos.htm

 

1945 m. vasario 9 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Juodgirio miške NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 2-osios kuopos kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Tikslaus Šarūno rinktinės partizanų skaičiaus ir jų stovyklos vietos enkavėdistai nežinojo, todėl buvo apsuptas visas miškas nuo Ukmergės–Panevėžio plento į rytus. Ypač stipria kulkosvaidžių ugnimi atkirsti sparnai šiaurėje ir pietuose. Kareiviai stengėsi partizanus išstumti į pamiškėje esančias pelkes, kur apkasuose jų laukė pasala. Mūšyje dalyvavo apie 400 kareivių. Juodgirio puolimas prasidėjo 8 val. ir truko 3 val. be aiškios kurios nors pusės persvaros. Partizanai traukėsi prisidengdami Ukmergės aps. Traupio vls. Klaibūnų ir Mickūniškių kaimuose buvusiomis sodybomis. Kareiviai jas sudegino (12 pastatų). Antano Slučkos-Šarūno ir Antano Žilio-Žaibo vadovaujami partizanų būriai pralaužė kareivių apsupties žiedą ir per šiaurinį sparną pasitraukė į Troškūnų mišką. Kautynėse žuvo 22 partizanai. Iš jų žinomi: Šarūno būrio partizanai Stasys Kilda-Savanoris, Bronius Stalnionis-Arimantas, Stasys Stalnionis-Žalvaris, Povilas Šakėnas-Bijūnas ir Albinas Valeika-Utenis; Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanai Alfonsas Grimža-Gluosnis ir Kazimieras Grimža-Kulka; Antano Jagėlos-Ąžuolo būrio partizanai Edvardas Augulis, Kostas Butėnas, Karolis Kadžionis, Antanas Mackevičius, Anicetas Paurazas ir Napalys Žemaitis; Žaibo būrio partizanas Stasys Jurkevičius. Tai pat partizanai Albinas Rutkauskas-Perkūnas ir Augustinas Šablevičius-Jovaras. Mūšyje žuvo ir 20 enkavėdistų.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201502_juodgirio.pdf

 

Gudynas Vytautas- Petras - Spindulys (?) iš Jiestrakio k. 1929 - 1952 02 07. Žuvo Šiauliškių k.

Ramanauskas Leonas - Kalavijas iš Mergutrakio k. 1912 - 1951 02 07. Žuvo Pakruopiškių k.

Gavėnas Vytautas - Vampyras, Granitas gimė Ožkasvilių k. 1922 - 1950 02 09. Žuvo Vyžaidų k. Vytauto rinktinės vadas.

Iršius Vladas - Skroblas gimė Padovinio k. 1916 - 1948    02 09. Žuvo Narvestavo k. Lietuvos vokietis. Žuvo kartu su J. Zaliecku. Kėkšto brolis.

Radzevičius iš Šilavoto vlsč. ? - 1946 02 09. Geležinio Vilko rinkt.

Zalieckas Jonas iš Želsvos k. 1912 - 1948 02 09 Žuvo Narvestavo k. Vytauto rinkt. 44 kuopos partizanas.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Barštys Kazimieras - Stumbras iš Mačiūnų k. 1929- 1952.02.07. Susisprogdino Šiauliškių k. Prienų raj. Kartu žuvo J. Lisajus ir V. Gudynas.

Gudynas Vytautas Petras - Spindulys iš Jiestrakio k. 1929-1952.02.07. Žuvo Šiauliškių k. Išlaužo vlsč. 

Lisajus Juozas - Šarūnas iš Giniūnų k. 1930-1952.02.07. Žuvo Šiauliškių k. Prienų raj. (susisprogdino). Kartu žuvo K. Barštys ir V. Gudynas-Spindulys.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

1952m. vasario 7d. dėl agento išdavystės Druskininkų raj. miške prie Randamonių kaimo MGB aptiko Kazimieraičio antrą bunkerį, kuriame besipriešindami žuvo Gardino tėvūnijos vadas Povilas Damulevičius-Danielius, Daugirdas (partizanavęs nuo 1944m.),

http://partizanai.org/failai/html/lietuvos_partizanai.htm

 

Vaclovas Kabikas-Lazdynas, Anykščių vls., Pašvenčių k., Perkūno b. Ž.1948 02 07.

Juozas Semėnas-Stiklas, Kavarsko vls., Perlių k., Butageidžio b. Ž.1948 02 07.

Liudas Sudeikis-Klajūnas, Kavarsko vls., Leskeliškių k., Butageidžio b. Ž.1948 02 07.

Antanas Vanagas-Antonas, Šarūno b. Ž.1947 02 07.

Petras Viksva-Laisvo oro direktorius, Vabalninko vls., Buožių k., Šarūno b. Ž.1947 02 07.

Antanas Kisielius-Sakalas, Troškūnų vls., Žempučių k., Šarūno b. Ž.1948 02 08 prie Šventosios upės.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

Jonas MINCĖ. G. 1913 m. Kraupėnų k., Kavarsko vls. Ąžuolo būrio partizanas. Žuvo 1945 m. vasario 7 d. prie Degionių k., Traupio vls. Palaidotas Kraupėnų kapinėse.

Kazys MINCĖ. G. Kraupėnų k., Kavarsko vls. Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 m. vasario 7 d. prie Degionių k., Kavarsko vls. Palaidotas Traupio kapinėse.

Alfonsas ŠEŠTOKAS. G. 1926 m. Degionių k., Traupio vls. Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas. Žuvo 1945 m. vasario 7 d. prie Degionių k., Traupio vls. Palaidotas Traupio kapinėse.

Edvardas AUGULIS. G. Pusbačkių k., Kavarsko vls. Partizanas, žuvo 1945 02 09 Klaibūnų k.

Antanas BAGOČIŪNAS. G. Repšėnų dvare. Partizanas, žuvo 1945 02 09 Klaibūnų kautynėse.

Kostas BUTĖNAS. G. Pusbačkių k. Partizanas. Žuvo 1945 02 09 Klaibūnų k.

 

Foto: Partizanas Anicetas Paurazas iš Pusbačkių k. Žuvo 1945 m. vasario 9 d. Raguvos valsčiaus Klaibūnų k.

 

Foto: Partizanas Karolis Kadžionis, g. 1923 m. Piktagalio k. Žuvo 1945 m. vasario 9 d. Raguvos valsčiaus Klaibūnų k.

 

Stasys JURKEVIČIUS. G. 1921 m. Jusiškių k., Kavarsko vls. Partizanas. Žuvo 1945 m. vasario 9 d. Palaidotas Laužų miške.

Karolis KADŽIONIS. G. 1923 m. Piktagalio k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 6 ha žemės. Ąžuolo būrio partizanas. Žuvo 1945 m. vasario 9 d. Juodgirio miške. Palaikai iš Piktagalio k. perlaidoti Kavarsko kapinėse.

http://partizanai.org/kaip-nepamirsti

 

Leonas Čėsna (g. 1917 m.) gyveno Mikalajūnų k., Gelvonų vlsč., už paramą partizanams jau 1944 10 16 buvo suimtas ir 1945 01 18 nuteistas mirties bausme. Sušaudė 1945 02 07 Vilniuje.

Prie pastato stribai, buvę jame iki 1953 m., niekindavo Šešuolių apylinkėse žuvusių partizanų palaikus, kurios vėliau užkasdavo šalia pastato buvusiuose apkasuose. Žinoma, kad čia buvo užkasti partizanų būrio vadas Jonas Pažūsis-Dagys ir partizanas Stasys Zaremba-Beržas, žuvę 1947 02 07 H. Šmigelskienės sodyboje Beržalotos k.

Pažūsis Jonas, Bronislovo, sl. Dagys, g. 1925 Mišniūnų k., Šešuolių vlsč. Nuo 1944 09 -vietinio partizanų skyriaus vadas, Vanago grupės, Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1947 02 07 Beržalotos k., Honoratos Šmigelskienės sodyboje įrengtoje slėptuvėje kartu su S. Zaremba-Beržu, išduoti ag. „Valstiečio". Palaikai išniekinti Šešuoliuose, užkasti apkasuose prie MVD poskyrio pastato. 1993 perlaidoti į Šešuolių kapines.

Stanilionis Alfonsas, g. 1914 Trakų aps. A rinktinės partizanas. Žuvo 1947 02 07 Kaugonių k.

Zaremba Stasys, sl. Beržas, g. Jonelių k., Pabaisko vlsč. Nuo 1944 09 - Vanago grupės, Žalgirio būrio partizanas, būrio vadas. Žuvo 1947 02 07 Beržalotos k., Honoratos Smigelskienės sodyboje įrengtoje slėptuvėje kartu su J. Pažūsiu-Dagiu, išduoti ag. „Valstiečio". Palaikai išniekinti Šešuoliuose, užkasti apkasuose prie MVD poskyrio pastato. 1993 perlaidoti į Šešuolių kapines.

1946 02 08 žuvo Jono Kudopkos sodyboje žiemojantis Andrius Kazlauskas-Kurmis, Alfonsas Kazlauskas (g. 1918 m.) nušautas prie savo namų.

EUGENIJUS SVILAS-SLYVA

Eugenijaus tėvelis Benediktas (g. 1898 m.) Vilniaus okupacijos metais buvo Lietuvos pasienio baro nuo Giedraičių iki Kernavės viršininkas. Viršiuliškių k. buvo nusipirkę ūkį. Deja, 1941 m. birželio 14—tą jis su žmona Bronislava (g. 1902 m.)ir jauniausiuoju sūnumi Jurgiu (g. 1927 m.) buvo išvežti į Sibirą. Atskirtas nuo šeimos, Benediktas Svilas 1942 m. mirė Rešiotų lageriuose.

Sūnūs Eugenijus (g. 1920 m.) ir Henrikas tuo metu studijavo, namuose nebuvo, todėl liko neišvežti. Eugenijus vokiečių okupacijos metais dirbo Musninkų policijoje, tai jau nuo 1944 m. liepos mėn. prisidėjo prie Žalio Velnio kuriamos rinktinės, buvo paskirtas būrio vadu. Sako, nuėjo kariauti su ta pačia policininko uniforma. 1945 01 01 jau buvo rinktinės štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas. Aukštas, lieknas, šviesiaplaukis, partizanaudamas dėvėjo Lietuvos karininko uniformą. 1945 m. gegužę pradėjo organizuoti laikraštėlio „Nepriklausoma Lietuva" leidimą, jo išėjo keturi ar penki numeriai. Redagavo A. Leščius-Šaltekšnis, leido Jono Žemaičio sodyboje Burniškių k. Iš pradžių jo būryje buvo apie 40 partizanų, tačiau po netekčių, perėjimo į kitus junginius jam sumažėjus, prisidėjo prie Dobilo būrio. 1949 02 09 žuvo nuo NKVD kareivių Vareikonių miške, kitais partizanais bandydamas iš slėptuvės išsiveržti.

1945 02 09 d. buvo žuvęs rinktinės vado pavaduotojas Julius Tyla-Šarkis. Pastarojo kūnas pirmasis iš šio krašto partizanų išniekintas Anykščiuose.

Bartaška (dar minimas kaip Bartašius Petras) Kazimieras, sl. Krūmas, g. Gelvonų vlsč. A, B rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške, Čiobiškio vlsč./Vareikių girioje. 

Lisauskas Martynas, sl. Žaibas, g. 1905 Labūnavos k., Gelvonų vlsč. DKR, A rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške. Slapta palaidotas Juknių kapinėse.

Matačiūnas Simas, sl. Vėjas, g. Aleksandravos k., Žaslių vlsč. A rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške. Slapta palaidotas Juknių kapinėse. 

Pabedinskas Vytautas, Jono, sl. Dūmas, g. 1926 Vepriuose. Baigė Veprių žemės ūkio mokylą mokėsi Gruzdžiuose. Nuo 1947 05 - B rinktinės Kardžio būrio partizanas. Žuvo 1948 02 09 Lobanosų k., patekęs į pasalą prie Vinco Razumo namų. Palaikai išniekinti Vepriuose. Ištremtas į Sibirą tėvas mirė.

Raišys Pranas, sl. Žilvitis, g. 1905. LK grandinis. Dalyvavo LAF ir antinacinio pogrindžio veikloje. Dirbo Žeimiuose miško sandėlio sandėlininku. Nuo 1945 - DKR Pelėdos ir Šarūno būrių ryšininkas, 1945 - Pelėdos būrio partizanas, 1946 09 29 - Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinės 5-o rajono viršininkas ir būrio vadas, 1948 - DKA A rinktinės būrio, bataliono vadas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške.

Svilas Eugenijus, Benedikto, sl. Slyva, g. 1920 Viršuliškių k., Musninkų vlsč. 1941 06 14 ištremti tėvai Benediktas (1898-1942, Rešotų lageryje), Bronislava (g. 1902) ir jauniausias brolis Jurgis (g. 1927). 1942-1944 tarnavo Musninkų policijoje. Nuo 1944 08 - DKR partizanas, būrio vadas, 1945 01 01 - štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, 02 - 1 -o bataliono veikiančios kuopos, B rinktinės kuopos vadas. DKA štabo narys, 1946 08 25 - bataliono vadas. Suteiktas partizano jaun. leitenanto laipsnis. DKA štabo Apmokymų ir propagandos bei Finansų skyrių viršininkas. Žuvo 1949 02 09 Vareikių girioje, Gelvonų vlsč., kartu su Kardžiu, Titnagu ir Gintaru besiverždami iš apsuptos slėptuvės. Manoma, kad palaikai atvežti į Jonavą ir užkasti Neries pakrantėje.

Trakimas Andrejus (Andrius), Ipolito, sl. Uogienojas, g. Ruklos k., Jonavos vlsč. Nuo 1945 - DKR 2-o bataliono Svyrūnėlio būrio, B rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške. Slapta palaidotas Juknių kapinėse.

Vinckus Vladas, Jurgio, sl. Kardys, Kardis, Stasio brolis, g. 1910 Laibiškių k., Deltuvos vlsč. Nuo 1945 01 - DKR partizanas, vietinio būrio, A, B rinktinės Slyvos kuopos būrio vadas. Žuvo 1949 02 09 Vareikių girioje, Gelvonų vlsč. kartu su Slyva, Titnagu ir Gintaru besiverždami iš apsuptos slėptuvės. Manoma, kad palaikai atvežti į Jonavą ir užkasti Neries pakrantėje.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

 

LEKAVIČIUS BRONIUS, g.1917 m. Gimžiškių k., Kuktiškių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. 1944 09 23 rusų kareiviai nušovė 18 m. seserį Teklę, o 1945 02 07 nušovė ir Br.Lekavičių.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

Ramanauskas Kostas, Jono s., nukautas 1952 m. vasario 8 d.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

 

Jaloveckas Stasys - Kiškis, Mindaugas. G. 1926 m. Jūrės k. Kazlų Rūdos vlsč. Nuo 1945.04 Arlausko kuopos IV būrio partizanas. 1946 m. pavasarį paskirtas Arlausko kuopos vadu. 1948.05 pakeltas į jaunesniuosius puskarininkius, o gruodžio mėn. paskirtas Birutės rinktinės vadu. Žuvo išduotas 1949.02.08 Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč. Jurgio Naudžiaus sodyboje. Kartu žuvo J. Skučas ir broliai Naudžiai.

Ramanauskas Leonas - Kalavijas, Varnas iš Šilėnų k. Kalvarijos vlsč. 1924-1952.02.08. Žuvo Mockavos k. pas E. Tarutienę. Būrio vadas. Iš pradžių vaikščiojo su Rudelės (Krieno) vyrais, vėliau perėjo į Žilvičio grupę. Vytauto rinktinė.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

JAGMINAS Zigmas, Jono - Saulius, g. 1928 Dargiuose, Jurbarko v. Nuo 1947 Pavidaujo būrio partizanas. Žuvo 1952 02 08 Butkaičiuose, bunkeryje prie Šaltuonos. Kūnas buvo išniekintas Jurbarke. Kapas nežinomas.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

ANTANAS KISIELIUS-Sakalas

Gimė 1924 m. Troškūnų miestelyje. Kovojo kaip Traidenio būrio partizanas, nuo 1947 m. gegužės buvo Algimanto apygardos vado Antano Slučkos-Šarūno adjutantas. Žuvo 1948 m. vasario 9 d.

http://partizanai.org/failai/html/algimanto-apygarda.htm