Partizanai: Istorija ir dabartis

1952m. vasario 7d. dėl agento išdavystės Druskininkų raj. miške prie Randamonių kaimo MGB aptiko Kazimieraičio antrą bunkerį, kuriame besipriešindami žuvo Gardino tėvūnijos vadas Povilas Damulevičius-Danielius, Daugirdas (partizanavęs nuo 1944m.),

https://partizanai.org/failai/html/lietuvos_partizanai.htm

Leonas Čėsna (g. 1917 m.) gyveno Mikalajūnų k., Gelvonų vlsč., už paramą partizanams jau 1944 10 16 buvo suimtas ir 1945 01 18 nuteistas mirties bausme. Sušaudė 1945 02 07 Vilniuje.

Prie pastato stribai, buvę jame iki 1953 m., niekindavo Šešuolių apylinkėse žuvusių partizanų palaikus, kurios vėliau užkasdavo šalia pastato buvusiuose apkasuose. Žinoma, kad čia buvo užkasti partizanų būrio vadas Jonas Pažūsis-Dagys ir partizanas Stasys Zaremba-Beržas, žuvę 1947 02 07 H. Šmigelskienės sodyboje Beržalotos k.

Pažūsis Jonas, Bronislovo, sl. Dagys, g. 1925 Mišniūnų k., Šešuolių vlsč. Nuo 1944 09 -vietinio partizanų skyriaus vadas, Vanago grupės, Žalgirio būrio partizanas. Žuvo 1947 02 07 Beržalotos k., Honoratos Šmigelskienės sodyboje įrengtoje slėptuvėje kartu su S. Zaremba-Beržu, išduoti ag. „Valstiečio". Palaikai išniekinti Šešuoliuose, užkasti apkasuose prie MVD poskyrio pastato. 1993 perlaidoti į Šešuolių kapines.

Stanilionis Alfonsas, g. 1914 Trakų aps. A rinktinės partizanas. Žuvo 1947 02 07 Kaugonių k.

Zaremba Stasys, sl. Beržas, g. Jonelių k., Pabaisko vlsč. Nuo 1944 09 - Vanago grupės, Žalgirio būrio partizanas, būrio vadas. Žuvo 1947 02 07 Beržalotos k., Honoratos Smigelskienės sodyboje įrengtoje slėptuvėje kartu su J. Pažūsiu-Dagiu, išduoti ag. „Valstiečio". Palaikai išniekinti Šešuoliuose, užkasti apkasuose prie MVD poskyrio pastato. 1993 perlaidoti į Šešuolių kapines.

1946 02 08 žuvo Jono Kudopkos sodyboje žiemojantis Andrius Kazlauskas-Kurmis, Alfonsas Kazlauskas (g. 1918 m.) nušautas prie savo namų.

EUGENIJUS SVILAS-SLYVA

Eugenijaus tėvelis Benediktas (g. 1898 m.) Vilniaus okupacijos metais buvo Lietuvos pasienio baro nuo Giedraičių iki Kernavės viršininkas. Viršiuliškių k. buvo nusipirkę ūkį. Deja, 1941 m. birželio 14—tą jis su žmona Bronislava (g. 1902 m.)ir jauniausiuoju sūnumi Jurgiu (g. 1927 m.) buvo išvežti į Sibirą. Atskirtas nuo šeimos, Benediktas Svilas 1942 m. mirė Rešiotų lageriuose.

Sūnūs Eugenijus (g. 1920 m.) ir Henrikas tuo metu studijavo, namuose nebuvo, todėl liko neišvežti. Eugenijus vokiečių okupacijos metais dirbo Musninkų policijoje, tai jau nuo 1944 m. liepos mėn. prisidėjo prie Žalio Velnio kuriamos rinktinės, buvo paskirtas būrio vadu. Sako, nuėjo kariauti su ta pačia policininko uniforma. 1945 01 01 jau buvo rinktinės štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas. Aukštas, lieknas, šviesiaplaukis, partizanaudamas dėvėjo Lietuvos karininko uniformą. 1945 m. gegužę pradėjo organizuoti laikraštėlio „Nepriklausoma Lietuva" leidimą, jo išėjo keturi ar penki numeriai. Redagavo A. Leščius-Šaltekšnis, leido Jono Žemaičio sodyboje Burniškių k. Iš pradžių jo būryje buvo apie 40 partizanų, tačiau po netekčių, perėjimo į kitus junginius jam sumažėjus, prisidėjo prie Dobilo būrio. 1949 02 09 žuvo nuo NKVD kareivių Vareikonių miške, kitais partizanais bandydamas iš slėptuvės išsiveržti.

1945 02 09 d. buvo žuvęs rinktinės vado pavaduotojas Julius Tyla-Šarkis. Pastarojo kūnas pirmasis iš šio krašto partizanų išniekintas Anykščiuose.

Bartaška (dar minimas kaip Bartašius Petras) Kazimieras, sl. Krūmas, g. Gelvonų vlsč. A, B rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške, Čiobiškio vlsč./Vareikių girioje. 

Lisauskas Martynas, sl. Žaibas, g. 1905 Labūnavos k., Gelvonų vlsč. DKR, A rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške. Slapta palaidotas Juknių kapinėse.

Matačiūnas Simas, sl. Vėjas, g. Aleksandravos k., Žaslių vlsč. A rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške. Slapta palaidotas Juknių kapinėse. 

Pabedinskas Vytautas, Jono, sl. Dūmas, g. 1926 Vepriuose. Baigė Veprių žemės ūkio mokylą mokėsi Gruzdžiuose. Nuo 1947 05 - B rinktinės Kardžio būrio partizanas. Žuvo 1948 02 09 Lobanosų k., patekęs į pasalą prie Vinco Razumo namų. Palaikai išniekinti Vepriuose. Ištremtas į Sibirą tėvas mirė.

Raišys Pranas, sl. Žilvitis, g. 1905. LK grandinis. Dalyvavo LAF ir antinacinio pogrindžio veikloje. Dirbo Žeimiuose miško sandėlio sandėlininku. Nuo 1945 - DKR Pelėdos ir Šarūno būrių ryšininkas, 1945 - Pelėdos būrio partizanas, 1946 09 29 - Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinės 5-o rajono viršininkas ir būrio vadas, 1948 - DKA A rinktinės būrio, bataliono vadas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške.

Svilas Eugenijus, Benedikto, sl. Slyva, g. 1920 Viršuliškių k., Musninkų vlsč. 1941 06 14 ištremti tėvai Benediktas (1898-1942, Rešotų lageryje), Bronislava (g. 1902) ir jauniausias brolis Jurgis (g. 1927). 1942-1944 tarnavo Musninkų policijoje. Nuo 1944 08 - DKR partizanas, būrio vadas, 1945 01 01 - štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, 02 - 1 -o bataliono veikiančios kuopos, B rinktinės kuopos vadas. DKA štabo narys, 1946 08 25 - bataliono vadas. Suteiktas partizano jaun. leitenanto laipsnis. DKA štabo Apmokymų ir propagandos bei Finansų skyrių viršininkas. Žuvo 1949 02 09 Vareikių girioje, Gelvonų vlsč., kartu su Kardžiu, Titnagu ir Gintaru besiverždami iš apsuptos slėptuvės. Manoma, kad palaikai atvežti į Jonavą ir užkasti Neries pakrantėje.

Trakimas Andrejus (Andrius), Ipolito, sl. Uogienojas, g. Ruklos k., Jonavos vlsč. Nuo 1945 - DKR 2-o bataliono Svyrūnėlio būrio, B rinktinės Dobilo būrio partizanas. Žuvo 1949 02 09 Darvydų miške. Slapta palaidotas Juknių kapinėse.

Vinckus Vladas, Jurgio, sl. Kardys, Kardis, Stasio brolis, g. 1910 Laibiškių k., Deltuvos vlsč. Nuo 1945 01 - DKR partizanas, vietinio būrio, A, B rinktinės Slyvos kuopos būrio vadas. Žuvo 1949 02 09 Vareikių girioje, Gelvonų vlsč. kartu su Slyva, Titnagu ir Gintaru besiverždami iš apsuptos slėptuvės. Manoma, kad palaikai atvežti į Jonavą ir užkasti Neries pakrantėje.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm