Sausio 25 d. žuvę partizanai
1949 m. sausio 25 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. (dabar – Radviliškio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu gyventojo Antano Meškausko sodyboje aptiktas Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės štabo bunkeris. Per susišaudymą žuvo 7 jame slėpęsi kovotojai: rinktinės vadas Petras Masilaitis-Virpša, Giria, jo asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas ir partizanai Ona Brazauskaitė-Vaikutis, Juozas Montvilas-Apuokas, Petras Paluckas-Žukas, Kazimieras Venclovas-Dėdė.
Žuvusiųjų palaikai niekinti ir užkasti Šeduvoje (Radviliškio r.). Prasidėjus Atgimimui rasti ir palaidoti naujosiose Šeduvos mstl. kapinėse.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas. V., 2010, LGGRTC, p. 114, 274.
Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masilaitis-Virpša, Giria. 1948 m. lapkričio 22 d. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
PETRAS MASIULAITIS-VIRPŠA, GIRIA
1912 09 08-1949 01 25
Petras Masiulaitis gimė 1912 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Užuožerių k. Silvestro Masiulaičio ir Anelės Labanauskaitės-Masiulaitienės šeimoje. Dirbo Šiaulių aps. Radviliškio vis. veikusiose Linkaičių artilerijos dirbtuvėse. Lietuvos šaulių sąjungos narys. Mėgo staliaus darbus. Pats pasigamino smuiką ir mandoliną. Užuožerių k. krepšinio komandos kapitonas.
Antrojo pasaulinio karo metais tapo Lietuvos laisvės armijos (LLA) nariu.
Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1944 m. rudens. Nuo 1948 m. balandžio 22 d. Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas. Pasak liudininkų, buvo griežtas, tačiau partizanaudamas suorganizavo ansamblį, Užuožerių k. jaunųjų partizanų būrį.
1999 m. birželio 24 d. jam (kaip P. Masilaičiui) pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu suteiktas majoro laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. gegužės 12 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masilaitis - Virpša, Giria su ryšininke Gene Žvigaityte (pirma iš kairės) ir neatpažinta mergina. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
MEČISLOVAS BALTRAMIEJŪNAS-TADAS
1910 (1913)-1949 01 25
Mečislovas Baltramiejūnas, Tomo, gimė 1910 (1913) m. Panevėžio aps. Smilgių vis. Di-dmiškio k. Ūkininkas.Nuo 1946 m. Žaliosios rinktinės Jono Vitauto Česnakavičiaus-Valo būrio partizanas. Vėliau - Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vado P. Masiulaičio asmens sargybinis. 2001 m. gegužės 31 d. M. Baltramiejūnui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
ANTANAS BRAZAUSKAS-ŽAIBAS
1917 07 03-1949 01 25
Antanas Brazauskas gimė 1917 m. liepos 3 d. Kėdainių aps. Pašušvio vis. Paberžių k. Vladislovo Brazausko ir Eufrozinos Buivydaitės-Brazauskienės šeimoje. 1938-1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Dalyvavo Vilniaus atgavimo žygyje. Dirbo girininko pavaduotoju.
Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1944 m. rudens. Vėliau - Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas.
Kartu žuvusios Onos Brazauskaitės- Vaikučio ir 1949 m. kovo 13 d. žuvusio Vaclovo Brazausko- Vairo brolis.
1999 m. kovo 30 d. A. Brazauskui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
ONA BRAZAUSKAITĖ- VAIKUTIS
1929 04 04-1949 01 25
Ona Brazauskaitė gimė 1929 m. balandžio 4 d. Kėdainių aps. Pašušvio vis. Paberžių k. Vladislovo Brazausko ir Eufrozinos Buivydaitės-Brazauskienės šeimoje.
Žaliosios rinktinės partizanė nuo 1947 m. Vėliau - Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės partizanė. Dažnai vykdė žvalgybines užduotis.
Kartu žuvusio Antano Brazausko-Zazfro ir 1949 m. kovo 13 d. žuvusio Vaclovo Brazausko- Vairo sesuo.
1999 m. balandžio 13 d. O. Brazauskaitei pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
JUOZAS MONTVILAS-APUOKAS
1922 02 06-1949 01 25
Juozas Montvilas gimė 1922 m. vasario 6 d. Panevėžio aps. Šeduvos vis. Šileiko-nių k. Povilo Montvilo ir Elžbietos Cibonaitės-Montvilienės šeimoje.
1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1944 m. gen. Povilo Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės karys.
Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1946 m. Vėliau - Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės partizanas.
PETRAS PALUCKAS - ŽUKAS
1924-1949 01 25
Petras Paluckas, Antano, gimė 1924 m. Panevėžio aps. Šeduvos vis. Šnikonių k.
Nuo 1944 m. Žaliosios rinktinės partizanas. 1947 m. spalio 30-osios naktį Panevėžio aps. Šeduvos vis. Birutės k. dalyvavo kautynėse su MGB Rozalimo vis. poskyrio operatyvine grupe. Jose žuvo Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas.
KAZIMIERAS VENCLOVAS (VENSLOVAS) - DĖDĖ
1915 (1918)—1949 01 25
Kazimieras Venclovas (Venslovas), Kazio, gimė 1915 (1918) m. Panevėžio aps. Šeduvos vis. Raginėnų k.
Mokėsi Šeduvos progimnazijoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1944 m. Vėliau - Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės partizanas.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/01/2014_prisikelimo_apygarda.pdf
Vyšniauskas Juozas. ?-1946.01.25. Balbieriškio apylinkių partizanas. Sunkiai sužeistas buvo nuvilktas į Balbieriškį, kur, pamestas aikštėje, 3 paras kovojo su mirtimi. Buvo užkastas miestelio sąšlavyne.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
IVANAUSKAS VLADAS, Antano, g. 1924 m. Strazdų k., Tauragnų vls. nušautas savam kaime 1945 01 25. Palaidotas Vyžių k. kapinėse.
KURKIS LIONGINAS, Prano - Butleris, g.1926 m. Žibėčių k. Skudutiškio apyl. Kai pašaukė į sovietų kariuomenę, L.Kurkis išėjo į partizanus. Priklausė Liūto būriui. 1951 m. išvežė šeimą į Sibirą. 1951 01 25 L.Kurkis su D. Vildžiūnu Vaikšniūnų k. žuvo. Palaidotas Alantoje.
LAUCIUS ANTANAS - Tigras, g.1924 m. Grybelių k., Utenos vls., ūkininko šeimoje. 1944 m. pavasarį buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Tėvus ir brolį ištrėmė į Sibirą, brolis Juozas žuvo partizanaudamas. A.Laucius priklausė Aitvaro būriui, partizanavo apie Antalgę. Žuvo 1952 01 25 netoli Antalgės kartu su Vl.Bražeika.
VILDŽIŪNAS VILIUS - Dainius, g.1929 m. Vaikšniūnų k., Alantos vls., netoli Skudutiškio bažnytkaimio. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Liūto (H.Ruškulio), paskui Aukštaičio (V.Patumsio) būriui. Žuvo 1951 01 25, su L.Kurkiu Vaikšniūnuose patekę į pasalą. Nukentėjo ir šeima: žuvo brolis Danius, tėvas buvo nuteistas, motina ir sesuo ištremtos. V.Vildžiūnas buvo užkastas Alantos ligoninės kieme, 1991 m. palaikai perkelti į kapines.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
BARKAUSKAS Kazys, g. 1928 Seredžiuje. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 01 25 prie Armenos (Padubysyje) kartu su broliu Vaclovu (nusišovė).
BARKAUSKAS Vaclovas, Kazimiero, g. 1925 Seredžiuje. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 01 25 prie Armenos (Padubysyje) kartu su broliu Kaziu. Palaikai buvo išniekinti ir užkasti Seredžiaus "griovynėje”.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Ožys - Vitas Pauža. Gimė 1924 m. Rokelių k., Aukštosios Panemunės vls., Kauno aps. Geležinio Vilko rinktinės Žiedo kuopos I būrio partizanas nuo 1946 m. balandžio mėn. 1947 m. pabaigoje sužeistas. Žuvo 1948 m. sausio mėn. iš 25 į 26 d. Piliuonos ar Tūrsono k., Aukštosios Panemunės vls., pas A.Mažeiką, nuo ten nakvojusių MGB operatyvininkų.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-22-1997.pdf
