Rugsėjo 2 d. žuvę partizanai
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanas Vaclovas Rudnickas-Birštonas. Apie 1951 m.
(Šiaulių „Aušros" muziejus)
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanas Juozas Rimeika-Tautietis. Apie 1951 m.
(Šiaulių .Aušros" muziejus)
Rudnickas Vaclovas-Birštonas gimė 1932 m. Šiaulių apskrities Žagarės valsčiaus Juodeikių kaime (?). Nuo 1950 m. - Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būrio partizanas. Žuvo 1952 m. rugsėjo 2 d. Žagarės rajono Mantoriškių miške kartu su dar trimis bendražygiais - J. Rimeika-Tautiečiu, E. Trinka-Briedžiu ir A. Virbicku-Bijūnu
Rimeika Juozas-Tautietis gimė 1914 m. Šiaulių apskrities Skaistgirio valsčiaus Alsių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Genio rinktinės Klevo būriui. 1946 m. vasario mėn. kautynėse prie Milvydžių kaimo buvo sužeistas. Gyveno nelegaliai. Nuo 1950 m. birželio — Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo būrio štabo organizacinio skyriaus viršininkas. Žuvo 1952 m. rugsėjo 2 d. Žagarės rajono Mantoriškių miške kartu su dar trimis bendražygiais — E. Trinka-Briedžiu, V. Rudnicku-Birštonu ir A. Verbicku-Bijūnu.
Verbickas Antanas-Bijūnas gimė 1927 m. Šiaulių apskrityje, Žagarėje. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanas, Ąžuolo būrio skyriaus vadas. Žuvo 1952 m. rugsėjo 2 d. Žagarės rajono Mantoriškių miške kartu su dar trimis bendražygiais — J. Rimeika-Tautiečiu, E. Trinka-Briedžiu ir V. Rudnicku-Birštonu
Trinka Edmundas-Briedis gimė 1931 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Valdomų kaime. Partizanas nuo 1947 m. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos štabo narys. Žuvo 1952 m. rugsėjo 2 d. Žagarės rajono Mantoriš-kių miške kartu su dar trimis bendražygiais — J. Rimeika-Tautiečiu, V. Rudnicku-Birštonu ir A. Verbicku-Bijūnu
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Ąžuolo būrio partizanai.
Guli kairėje - Konstantinas Liuberskis-Žvainys, dešinėje -Stasys Ramanauskas-Linksmulis.
Antroje eilėje (sėdi) iš kairės: Kazys Vaišnoras-Pocius, Antanas Verbickas-Bijūnas, Algirdas Trinka-Algis,
Rokas Ramanauskas-Žvejys, Steponas Erstikis-Patašonas, Edmundas Trinka-Briedis.
Trečioje eilėje (stovi) iš kairės: Vaclovas Rudnickas-Birštonas, Pranciškus Rudnickas-Skydas,
Antanas Rudnickas-Žirnis, Mečislovas Rudnickas-Birutis, Antanas Satkus-Starkus, Steponas Lozdauskas-Žydas, Ernestas Putnevičius-Adomas. Kiti neatpažinti.
Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai švenčia Antanines. Iš kairės: Mečislovas Rudnickas-Birutis,
Juozas Kumpis-Arnas, Juozas Padervinskas-Šermukšnis, Edmundas Trinka-Briedis,
Antanas Satkus-Starkus, Algirdas Trinka-Algis, neatpažintas, Vaclovas Rudnickas-Birštonas, Antanas Verbickas-Biįūnas, Steponas Erstikis-Patašonas, Ernestas Putnevičius-Adomas, neatpažintas Antanas, Rokas Ramanauskas-Žvejys ir Pranciškus Rudnickas-Skydas.
1951 m. birželis. Tyrelio miškas. (Šiaulių .Aušros" muziejus)
Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai. Iš kairės:
Pranas Vitkauskas-Granitas, Klemensas Grikainis-Gintaras (guli), kiti du guli neatpažinti,
Klevas, Kazys Vaišnoras-Pocius, Antanas Verbickas-Bijūnas, toliau stovi ir kitas sėdi -neatpažinti,
Vaclovas Rudnickas-Birštonas, Steponas Erstikis-Patašonas ir Algirdas Trinka-Algis. 1950-1951 m
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Baltuškevičius (Baltuška) Vladas - Špokas. G. Trakiškių k. 1924-1946.09.02. Žuvo Trakiškiuose pas Mykolaičius, Mykolaičiai pabėgo. Užkastas Marijampolėje, žvyrduobėse. Dailydienė iš Gedimino g. pabrėžė, kad jis ne Baltuškevičius, o Baltuška.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Vladas Baltuškevičius - Špokas gimė Marijampolės valsčiuje Trakiškių kaime. Kaip ir daugelis Lietuvos sūnų neapkęsdamas okupanto išėjo į partizanus. Tapo Geležinio Vilko Sakalo būrio kovotoju.
1946 m. rugsėjo 2 d. Trakiškiuose pas Mykolaitį buvo kūlimo talka. Pavakary atėjo keli partizanai. Pavymui partizanų pasirodė “istrebiteliai”. Prasidėjo susišaudymas. Vladą Baltuškevičių sunkiai sužeidė. Kiti partizanai sėkmingai pasitraukė.
Špokas buvo nuvežtas į Marijampolės ligoninę ir ten tardomas. Seselė girdėjusi, kaip jis atkirto tardytojui:
- Mes žūstame už Tėvynę, o už ką tu, azijate, žūsi?..
Špokas ligoninėje mirė.
Apie ligoninėje esantį brolį seseriai Marijai pranešė ligoninės virėja Budreikaitė.
Mirusį kagėbistai užkasė žvyrduobėje už Marijampolės miesto kapinių. Kai jį į ten vežė, sesuo sekė iš paskos ir užkasimo vietoje įsmeigė kryželį. Iškasti tais laikais, betgi, neišdrįso, dabar kapo neranda.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Baltuškevičius (Baltuška) Vladas – Špokas gimė 1924m. Trakiškių k. Marijampolės vls. Kaip ir daugelis Lietuvos sūnų neapkęsdamas okupanto išėjo į partizanus. Tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Sakalo būrio kovotoju. Vienas iš pirmųjų partizanų būrių kūrėjų. Dalyvavo Žuvinto – Palių kautynėse.
1946m. rugsėjo 2dieną. Špokas su keleta partizanų užsuko pas Trakiškių kaimo ūkininką Mykolaitį, ten vyko kūlimo talka. Pavymui partizanų pasirodė stribai. Įvyko susišaudymas Vladą Baltuškevičių sunkiai sužeidė. Sužeistąjį atvežė į Marijampolės ligoninę ir čia pat pradėjo tardyti. Seselė girdėjusi, kaip jis, kankinamas ir kęsdamas didžiausius skausmus tardytojui atkirto-„ Mes žūstame už Tėvynę, o už ką tu, azijate, žūsi?“ Špokas ligoninėje mirė.
Apie ligoninėje esantį brolį seseriai Marijai pranešė ligoninės virėja Budreikaitė.
Mirusį partizaną kagėbistai užkasė žvyrduobėse už senų Marijampolės kapinių. Kai jį ten vežė, sesuo slapčia sekė iš paskos ir po kiek laiko užkasimo vietoje įsmeigė kryželį, tačiau kapo surasti nepavyko Dabar ten Ramybės laukas, kuriame ilsisi keli šimtai kagėbistų užkastų žuvusių mūšiuose ir nukankintų per tardymus.
Nuotraukoje Ramybės lauke žuvusiųjų atminimui vietos meistrų pastatytos skulptūros.
Aldona Vilutienė
Čepulionis Alfonsas, Jono, sl. Dobilas, Petro-Sakalo brolis, g. 1925 Kairiškių k., Žiežmarių vlsč. A rinktinės 3-o bataliono Narsuolio būrio partizanas. Žuvo 1949 09 02 Kairiškių miške.
šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
GLADUTIS JONAS, Jono, g. 1928 m. Pasalių k., Užpalių vls. Žuvo 1947 09 2 Trumpalių kaimo Pušaloto miškelyje.
JUOZELSKIS JONAS, Jono, g.1916 m. Šventupyje, Vyžuonų vls. Turėjo 7 ha žemės. Slapstėsi Daugailių vls., Latviškiu k. miške įrengtoje slėptuvėje. 1946 09 02 slėptuvę užtiko Daugailių skrebai su kareiviais. Žuvo Jonas Juozelskis, Antanas Norkūnas ir Kazimieras Juodėnas. Buvo numesti Daugailių miestelyje
šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
LIATUKAS Pranas, g. 1876 Padievaityje, Kvėdarnos v. Generolas leitenantas. LLA karys. Nukankintas Lukiškių kalėjime 1945 09 02.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Viena iš pirmųjų majoro Sokolovo “operacijų”, įvykdyta 1946 09 02 Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Grendavės km. iškvietę į susitikimą partizaną Joną Dambrauską-Siaubą, Stasį Legatavičlų-Aušrą, Joną Dulių - Klevą ir Vaclovą Budrevičių-Lietų, smogikai, vaizduodami pabėgusius nuo siautimo Ukmergės krašto partizanus, patelkia Siaubui ir jo vyrams paskaityti MVD sufabrikuotą Žaliojo Velnio įsakymą. Beskaitančius vyrus iš pasalų nušauna o kad neliktų liudytojų, iššaudo šeimininkų Blažonių šeimą: Petrą Blažonį, Zofiją Blažonienę, sūnų Kazimierą Blažonį ir septyniolikmetę dukrą Moniką. Lieka vienintelė gyva liudininkė- kluone miegojusi keturiolikmetė Antanina Blažonytė. išgirdusi triukšmą ir pasislėpusi, ji tik rytą pamato kieme šeimininkaujančius stribus ir kareivius- plėšiančius turtą. Blažonių šeimą jie irgi pavadina "banditais”, net nurodo, kad tėvas virė vakarienę su šautuvu.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-11-1994.pdf
