Liepos 2-4 d. žuvę Partizanai

1952 m. liepos 4 d. žuvę Vytautas Baranauskas-Dantė ir Antanas Kvedaras-Vytenis, Tautvydas

Birželio 5 d. agento “Nieman” pranešime apie pokalbį su Zose Kondrotaite pasakojama, kad Tautvydas labai liūdnai įsivaizdavo savo ateitį, kad "... gal teks paleisti sau kulką į kaktą ir baigti tokį gyvenimą...” Lygiai po mėnesio - 1952 m. liepos 4 d. per kautynes Pilsupių kaime žuvo Vytautas Baranauskas-Dantė, Vytautas Ulickas ir Alfonsas Urbonas atsišaudydami laimingai pasitraukė, o sužeistas Antanas Kvedaras-Tautvydas traukėsi į Šmotiškių-Pajieslio pusę. Atsiplėšęs nuo persekiotojų ir nubėgęs apie 2 kilometrus, matyt, išsekus jėgoms, suklupo netoli tėviškės laukų, Pašušvio-Pajieslio kaimo ribose... Liudininkų pasakojimu, lyg kažką šaukė runkelių lauke dirbusioms moterims, degino dokumentus. Niekas nedrįso jam suteikti pagalbos, nes netoliese girdėjosi šaudymas. (Vijosi Ulicką ir Urboną.) Babičaitės pasakojimu po kurio laiko pasigirdo šūvis ar keli šūviai ir Antanas Kvedaras-Tautvydas, Birutės tėvūnijos būrio vadas, nutilo amžiams...

Tautvydo būrį išdavė artimas A.Kvedaro giminė - dėdė, pas kurį tą dieną, kaip sakė ag.”Aldona”, atėjo į svečius.

Tautvydo kūną čekistai surado tik kitą dieną. Šalia jo atitempė žuvusį Vytautą Baranauską. Ant žuvusių partizanų kūnų padėjo jų ginklus ir nufotografavo.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-28-t-2000/3770-birutes-burio-vadas-antanas-kvedaras-tautvydas-ir-jo-partizanai

 

BARANAUSKAS Vytautas, Juozo (Edvardo brolis) - Dantė, g. 1926 Juodžiuose, Pernaravos v. Partizanas. Žuvo 1952 07 04 Pilsupiuose. Kartu žuvo A. Kvedaras

DAMANSKIS Vytautas, Jono - Adomas, g. 1922 Balniuose, Eržvilko v. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio kartu su K. Ambrozaičiu, V. Paršeliu ir V. Riabovu. Palaikai buvo išniekinti Eržvilko aikštėje.

GUDAVIČIUS Juozas, Jono, kilęs iš Ropynės - Klevinės k., Eržvilko v. Varlaukio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 04 kartu su kitais Varlaukio būrio vyrais Pagiriuose, Varlaukio apyl. Užkastas Balandinėje. 

JUKNA Kazimieras, Kazio, g. 1923 Šveisčiuose, Skaudvilės v. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v. Kapas Varlaukyje.

KVEDARAS Antanas, Antano - Tautvydas, g. 1928 Šmotiškiuose, Krakių v. Birutės būrio vadas. Žuvo 1952 07 04 Pilsupiuose kartu su V. Baranausku

MACIJAUSKAS Pranas, g. 1919 Šveisčiuose, Eržvilko v. Varlaukio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Varlaukio apyl., kartu su kitais būrio partizanais.

MOCKUS Antanas, g. 1931 Jerubiškiuose, Eržvilko v., mažažemių šeimoje. Ryšininkas. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v., kartu su Varlaukio būrio partizanais. Palaikai buvo užkasti Balandinės miške.

PARŠELIS VladasJūra, g. 1924 Utenoje. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje. 1940 suimtas už antitarybinę veiklą. Kalintas Raseinių kalėjime. Kilus karui, 1941 06 23 iš kalėjimo pabėgo kartu su kitais kaliniais. LLA karys. Nuo 1944 Girdžių būrio partizanas. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio kartu su K. Ambrozaičiu, V. Damanskiu ir V. Riabovu.

RIABOVAS Viktoras - Vytka, kilęs iš Peterburgo. Rusas. Kovojo Girdžių būryje, Telviako skyriuje. Žuvo 1946 07 04 Balniuose prie Trumpės upelio

PREILAUSKAITĖ Onutė, Stasio, g. 1929 Pagiriuose, Eržvilko v. Gimnazistė. 1945 07 04 nukankinta enkavedistų betardant Eržvilke (viršininkas — Mačalov J.A.). Kūnas rastas tvenkinyje po 4 dienų.

ŠAULYS Vladas, g. 1924 Karklotės k. netoli Varlaukio. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v.

ZINKUS Petras, g. 1925 Šveisčiuose, Skaudvilės v. Partizanavo Varlaukio apylinkėse. Žuvo 1945 07 04 Čepaičiuose, Eržvilko v.

BAUŽA Izidorius, Kazio, g. 1918 Globiuose, Jurbarko v. Žuvo 1945 07 02 Globiuose kartu su broliu Pranu.

BAUŽA Pranas, Kazio, g. 1917 Globiuose, Jurbarko v. Žuvo 1945 07 02 Globiuose kartu su broliu Izidoriumi.

JOCIUS Aleksas, Vinco, g. 1923 Pagynėvyje, Betygalos v. Žuvo 1945 07 02 Marijonavos miškelyje, Ariogalos apylinkėse.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Vosylius Jonas - Strazdas gimė Nedėlberžio k. 1923 - 1946 07 02. Žuvo prie Budupio k.

Lenkas Pranas iš Gražiškių vlsč. 1916 - 1947 07 03. Žuvo Vidgirių k. pas Bobiną

Raguckas, Abramavičiaus-Spyglio būrio partizanas, žuvo 1946 07 04.

Stačiokas Jonas - Kovas iš Kampininkų k. Veiverių vlsč. 1925 - 1950 07 04.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Vytauto apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas (kairėje) ir Mykolas Urbonas-Liepa, ginkluoti 1940 m. modelio Tokarevo automatiniais šautuvais, ant kurių pritvirtinta vokiška optinė įranga. 

1951 m. vasara. (Genocido aukų muziejus)

Urbonas Mykolas-Liepa gimė 1919 m. Molėtų valsčiaus Daroniš-kio kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vytauto apygardos Viesulo būrio, vėliau Perlo rajono vadas. Suimtas 1951 m. gruodžio 20 d. (kartu su B. Kalyčiu) ir 1953 m. liepos 4 d. 

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1952 m. liepos 11d. buvo sulaikytas Lukšio būrio vadas A. Stoškus-Dainotas. Pirmas keturias dienas jis atlaikė kankinimus ir nieko neišdavė. Bet čekistai buvo „patyrę" tardytojai, tad jis galop prasitarė apie Nemuno būrio partizanų stovyklą Raseinių rajone, Aleknaičių miškuose. Nors A. Stoškus vedė kareivius į kitą pusę, tačiau jie užtiko partizanus. Žuvo Alfonsas Ožakauskas, Aleksas Šniukšta, Kazys Šniukšta. Susikrimtęs A. Stoškus ieškojo būdų nusižudyti: išgėrė kalkių su cukrumi, bet tik sugadino skrandį, visai nebegalėjo valgyti karšto maisto109. Rudeniop pradėjo duoti parodymus apie ryšininkus, rėmėjus, spalio mėn. parodė čekistams Dotnuvos rajone, Martinaičių miške skruzdėlyne paslėptą Nemuno būrio archyvą. Archyve buvo jo dienoraštis, kurį rašė, kad „pakliūtų į mano sūnaus rankas, kuris dabar ištremtas į Sibirą, kad jis perskaitęs sužinotų, koks buvo jo tėvas"110. Nors ketvirtą tardymo dieną pasakė apie bunkerį S. Sajaus namuose, tačiau partizanai, sužinoję apie A. Stoškaus suėmimą, iš ten jau buvo pasitraukę. A. Stoškus buvo sušaudytas 1953 m. liepos 4 d. Maskvoje.

 
 

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: Petras Gadliauskas-Bijūnėlis, Vytautas Meškuotis-Lazdynas ir Jonas Mockevičius-Vygaudas. Antroje eilėje (stovi) iš kairės: Juozas Benešas-Dešimtukas, neatpažintas partizanas, Stasys Satkus-Šarūnas ir Albertas Stoškus-Dainotas. Užrašas kitoje nuotraukos pusėje: „1950 met. Rugpjūčio mėn., MI-NEM dalinio vadas su visais D. Kovotojais. Rytas“.

Šaltinis: http://8diena.lt/2018/03/15/partizanu-fotografijos-laisves-ir-gyvenimo-liudijimas/

Karpavičius Juozas. ?-1945.07.02. Žalgirio rinktinė.

Liaukus Kazys - Tigras. Partizanas nuo 1945.03.04 iki 1945.07.02. Žalgirio rinktinė.

Paulauskas Antanas iš Skuigės k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.07.02.

Skėrys Vaclovas. Partizanas nuo 1945.04.23. Žuvo 1945.07.02. Žalgirio rinktinė.

Škėrys Vaclovas - Labutis, Varmutis. G. 1921 m. Krūvelių k. Kazlų Rūdos vlsč. Žuvo 1945.07.02 Pužiškių k. prie  Plutiškių pas ūkininką Kanclerių.

Stačiokas Jonas - Kovas iš Kampinių k. Veiverių vlsč. 1925-1950.07.03. 1945 m. rudenį buvo suimtas už bendradarbiavimą su partizanais ir išvežtas į Uralą. Į Lietuvą grįžo 1946.03 ir įstojo į Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno kuopą. 1948.06 pakeltas į jaunesniuosius puskarininkius, 1949.06 paskirtas Dariaus ir Girėno tėvonijos grandies vadu. Žuvo, patekęs į pasalą Agurkiškės k. Kazlų Rūdos vlsč. Žiogo ir Klemenso brolis.

Baltramonaitis Antanas, Jono s. G. Boblaukio k. Alvito vlsč. 1910-1945.07.04. 1944 m. vasarą susisiekė su J. Ilgūnu-Šarūnu ir išėjo į mišką. Žuvo Ėglupio k. prie Skučiškės, Kazlų Rūdos vlsč. Kartu žuvo broliai Krapavičiai. Palaidotas Griešių k. kapinėse. Stirnos rinktinė.

Bardzilauskas Vladas, Antano s. Žuvo 1950.07.04 Atesnykų k. Simno raj.

Černiauskas Juozas, Motiejaus s., iš Obelijos k. Simno raj. 1915-1950.07.04. Žuvo Atesnykų k. Simno raj.

Janulevičius, Vinco s. Žuvo 1950.07.04 Atesnykų k. Simno raj.

Kavaliauskas Stasys iš Senaūčio k. Šilavoto vlsč. Marijampolės apskr. Žuvo 1945.07.04.

Krapavičius Jonas iš Skučiškės k. 1918-1946.07.04. Žuvo Ėglupio k. Žilvičio būrio partizanas. Kartu žuvo brolis Juozas ir A. Baltramonaitis.

Krapavičius Juozas iš Skučiškės k. 1915(1916)— 1946.07.04. Žuvo Ėglupio k. Jono brolis. Žilvičio būrio partizanas.

Laibinis Albinas, Antano s., iš Budninkų k. Naujosios Otos vlsč. Žuvo 1950.07.04 Atesnykų k. Simno raj.

Raguckas Juozas. Abramavičiaus-Spyglio būrio partizanas. 1918-1946.07.04. Žuvo.

Ruseckas Petras - Liucipierius. ?-1952.07.04.

Sederavičius Vytautas - Bijūnas, Povas, Jonas, Jonukas iš Švarplių k. Šakių vlsč. 1929(1930.07.04)-1950.07.04. Runo kuopa. Partizanuose nuo 1948 m. Būrio vadas. Sužeistas susisprogdino Agurkiškės k. Kazlų Rūdos vlsč. Kartu žuvo J. Stačiokas-Kovas.

Vaivoda Aleksandras. 1927-1950.07.04. Žuvo Simno raj. Atesnykų k.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Aukštakojis Vladas, sl. Briedis, g. 1921 Butkiškių k., Giedraičių vlsč. B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1946 07 02. Užkastas Giedraičių žvyrduobėse.

Novikas Stasys, sl. Tigras, Gylys, B rinktinės, Vyčio apygardos DKR Skirmanto būrio partizanas. Žuvo 1952 07 03 Smėlių k, nužudytas smogikų

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

JAKŠYS POVILAS, gimęs Galinių k., Užpalių vls. Vokiečių okupacijos metais įstojo į policijos mokyklą, bet nepanoro  tarnauti vokiečiams, suiminėt žmones ir pabėgo. Praėjus frontui, slapstėsi Galinių k., Masiulio klojime. Kartu slapstėsi dar Antanas Kubiliūnas. Pro šalį jojęs rusų kareivis pamatė prie klojimo P.Jakšį ir nušovė (1945 07 02).

Foto: PALIUKAITIS VINCAS - Šiaurys, g.1907 m. kažkur apie Kauną. Mokytojas (dirbo Belazariškių, Velaičių, Girsteitiškio, Suginčių pradžios mokyklose), atsargos leitenantas. 1945 m. pavasarį išėjo į partizanus. Buvo Sakalo rinktinės štabo narys. Žuvo per čekistų siautimus Pakalnių miške 1945 07 02. Palaidotas Pakalnių piliakalny.

ZIZAS JONAS, gimęs Gečionių k., Leliūnų vls. Slapstėsi ir buvo 1945 07 02 nušautas. Buvo numestas Leliūnų paplentėj su Štasiu Rėza. Spėjama, kad ten buvo ir užkasti, bet palaikų 1989 m. surasti nepavyko.

DEVEIKIS ANDRIUS, Andriaus, g.1867 m. Ignalinos vnk., Daugailių vls. 1945 07 03 per čekistų operaciją nušautas. Palaidotas Daugailių kapinėse.

Foto: IVONIS STASYS, Juozo - Kovas, g. 1929 m. Šmuiliškio vnk. (Ignotiškio k.), Tauragnų vls. Buvo Vytauto  apygardos štabo ryšininkas, platino laikraštėlį „Aukštaičių kova”. Partizanais persirengusių KGB smogikų užrištomis  akimis buvo nuvestas į bunkerį ir tardomas kaip saugumo informatorius. Manydamas, kad tai tikri (tik ne vietiniai) partizanai, raštu surašė savo darbus, pagalbą partizanams. Po to miške S.Ivonį su tariamais partizanais „užpuolė, enkavedistai, suėmė ir varėsi mišku. Smogikas Lobovas trenkė kulkosvaidžiu į galvą ir užmušė 1946 07 03. Kur buvo užkastas, nežinia. 1950 09 10 nužudytas ir tėvas - Juozapas Ivonis.

RĖZA STASYS, g.1900 m. apie Pakalnius. Kaip Lietuvos savanoris, Meldučių kaime, Leliūnų vls. gavo žemės. Šaulys. 

Praėjus frontui, palaikė ryšius su Pakalnių miške įsikūrusiais partizanais. Po miško „šukavimo,, ėjo pas partizanus,  buvo sugautas ir 1945 07 03 varant nukankintas kaip ryšininkas. Jo ir Jono Zizo lavonai buvo numesti į paplentės  griovį Leliūnuose ir kažkur prie Dieninio užkasti. 1989 m. vasarą palaikų ieškota, bet rasti nepavyko.

PAKALNIS BRONIUS, gimęs Norvaišių k., Utenos vls. Partizanas, priklausė J.Sargūno būriui. Žuvo su Jonu Sargūnu  1945 07 04 Vaikutėnų miške. Palaidotas Sudeikiuose.

SARGŪNAS JONAS, gimęs Norvaišių k., Utenos vls.. Partizanų būrio vadas Žuvo 1945 07 04 Vaikutėnų miške kartu su Br. Pakalniu.

SARGŪNAS VYTAUTAS, g. 1916 m. Pauolio k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo Vaikutėnų miškely 1945 07 04 kartu su Br. Pakalniu. Palaidotas Sudeikių kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

Juozas Ališauskas-Beržas, Skiemonių vls., Spirčiūnų k., Algirdo b. Ž.1946 07 03.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Foto: Rėza Stasys, Antano, g. 1900 m., gyv. Meldučių k., Leliūnų vls., savanoris, šaulys, Sakalo rinktinės ryšininkas,  suimtas ir, vedant į daboklę, 1945 07 03 nukankintas.

http://partizanai.org/failai/html/zadejom-laisve-parnesti.htm

Savytis Anicetas, Feliciono 1951 07 03

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-13-1995.pdf

1945m. liepos 4d. stribams ir baudėjams šukuojant Lūžų mišką, ties Antaliepte žuvo patyrę kovotojai Jonas Masiulis iš Zabičiūnų km. ir Jonas Venclovas iš Baibių km., o šeši pateko į nelaisvę, iš kurių Petras Miškinis-Slėnis (1920-1945), kilęs iš Drobų km.,  karinio tribunolo nuteisiamas mirties bausme

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-14-1995.pdf