Partizanai Kokšta Feliksas-Rustemas ir Kazys Andruška-Linksmutis
1950 m. gegužės 22 d. Telšių aps. Telšių vls. Jomantų miške (dabar – Telšių r. sav.) per MGB Telšių aps. skyriaus surengtą karinę čekistų operaciją žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Kazys Andruška-Linksmutis.
Kokšta Feliksas-Rustemas gimė 1927 m. spalio 10 d. Raseinių apskrities Šiluvos valsčiaus Bardiškių kaime. Nuo 1946 m. — partizanų ryšininkas. 1947 m. suimtas. Pabėgęs iš areštinės, įstojo į Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanų gretas. Būrio vadas. Žuvo 1952 m. gegužės 22 d. Radviliškio rajono Ungurynės kaime verždamasis iš apsupties. Kartu žuvo ir F. Kokštos žmona Zofija Rutkauskaitė-Kokštienė-Lietutis. Kūnai buvo išniekinti Radviliškyje
Prisikėlimo apygardos vadovybė.
Iš dešinės: Maironio rinktinės vadas luozas Paliūnas-Rytas, Povilas Morkūnas-Rimantas ir Feliksas Kokšta-Rustemas.
(Genocido aukų muziejus)
Šatrijos rinktinės partizanu rikiuotė. Iš dešinės:
apygardos vados Vladas Montvydas-Žemaitis, Kazimieras Andriuška-Linksmutis,
Povilas Bagdonas-Atlantas ir Liudas Rekašius-Vėtra.
(G. Šidlausko asmeninė kolekcija)
Šatrijos rinktinės partizanai. I eilėje sėdi: Ignas Čėsna-Žentas, Kurapka(sk), Elena Bagdonaitė. II eilėje: Vytautas Vasiliauskas-Vyturys (?), neatpažintas, Stovi: trys neatpažinti, Vladas Montvydas-Žemaitis, Liudvikas Rekašius-Vėtra, Kazys Andriuška-Linksmutis, Alfonsas Urbonas-Stirna, neatpažintas (Jonas Jankauskas-Grevaldas?), Povilas Bagdonas-Atlantas.
Šatrijos rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės:
Kazimieras Andriuška-Linksmutis, Vytautas Vasiliauskas-Vyturėlis.
Antroje eilėje pirmas iš kairės (už K. Andriuškos) Alfonsas Urbonavičius-Strūna.
(G. Šidlausko asmeninė kolekcija)
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html;
Kazys Andruška gimė 1923 m. balandžio 12 d. Telšių aps. Varnių vls. Pavandenės k. Gyveno Varnių vls. Miestalio k.
Partizanas nuo 1945 m. Vėliau priklausė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopai. 1948 m. birželio 10 d. Šatrijos rinktinės vado Igno Šapkūno-Buržujaus įsakymu Nr. 9 K. Andruška-Linksmutis Kazys buvo paskirtas Džiugo rajono, kurį sudarė Luokės, Varnių ir Telšių kuopos, vadu. Nuo 1949 m. kovo 1 d. laikinai ėjo Šatrijos rinktinės vado pareigas. Pasirašinėjo Keršto slapyvardžiu. Tų pačių metų spalio 5 d., pateikdamas apygardos vadui Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės 1949 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. ūkio srities veiklos žinias, jau pasirašė kaip rinktinės vadas. Šios pareigos jam patvirtintos 1949 m. lapkričio 23 d. apygardos vado Vlado Montvydo-Etmono įsakymu Nr. 15. Tuo pačiu įsakymu K. Andruška-Kerštas už organizacinius nuopelnus ir sąžiningą pareigų atlikimą buvo apdovanotas 3-iojo laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi. Kartu ėjo ir rinktinės štabo viršininko pareigas.
Partizaniniame judėjime taip pat dalyvavo K. Andruškos sesuo Benedikta (gimusi 1930 m. liepos 27 d.) ir broliai 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai – Povilas (gimęs 1920 m. birželio 15 d.), Jonas (gimęs 1926 m. rugsėjo 24 d.) ir Vladas (gimęs 1928 m. liepos 1 d.).
1947 m. birželio 22 d. Telšių aps. Varnių Janapolės k. žuvo brolis Povilas-Ąžuolas. Sesuo Benedikta ir brolis Vladas-Sakalinis, Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Varnių kuopos partizanai, žuvo 1948 m. gegužės 31 d. kartu su bendražygiais Telšių aps. Luokės vls. Kiškelviečių k. gyventojo Povilo Andrijausko sodyboje įrengtame bunkeryje. Brolis Jonas-Smilga, Smilgelė žuvo 1948 (1949 ?)m. Telšių aps. Luokės vls.
2001 m. gegužės 7 d. K. Andruškai pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2001 m. gegužės 14 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Šaltinis: genocid.lt
1952 m. gegužės 22 d. Ungurinės vienkiemyje žuvo partizanai Feliksas Kokšta-Rustemas, Ainis ir jo žmona Zofija Kokštienė-Lietutis.
Žūties vieta (1-2 pav.) yra buvusio Ungurinės vienkiemio vietoje, apie 180 m į R nuo kelio Lenartuva-Grigalaičiai, iš visų pusių ją juosia dirbamos žemės laukai. Tako, ar keliuko, kuriuo galima būtų pasiekti šią partizanų žūties vietą, nėra. Partizanų žūties vietoje stovi tipinis betoninis kario kryželis su įrašu: „PARTIZANAI / KOKŠTAI / ZOFIJA / FELIKSAS / 1952 ŽUVO“. Šalia paminklo esančioje teritorijoje, aptvertoje metaline tvorele, įsmeigti keli metaliniai ir mediniai kryželiai, pasodinti du ąžuolai, auga pušis, berželiai (1 pav.). Partizanų žūties vietą įamžinto Koštų giminės
2 pav. Paminklas žuvusių partizanų atminimui. 2018 m. Fotografavo Laura Prascevičiūtė
1952 m. gegužės 22 d. Ungurynės vienkiemyje, verždamiesi iš apsuptos Malkaus sodybos žuvo Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos Kudirkos būrio vadas Feliksas Kokšta-Rustemas (g. 1927 m. Bardiškių k., Šiluvos vls.) (3 pav.) ir jo žmona Zofija Rutkauskaitė Kokštienė-Lietutis (g. 1929 m. Žaiginio k., Šiluvos vls.).221 Pasakojama, jog tris Ungurynės vienkiemyje buvusius partizanus išdavė sodybos šeimininkas (kitais šaltiniais-šeimininkės). Sodyba buvo apsupta. Iš apsupties išsiveržė vienas partizanas (pavardė nežinoma), F.Kokšta buvo sužeistas į koją. Z. Kokštienė, turėjusi galimybę iš apsupties išsiveržti, liko prie vyro, abu partizanai aktyviai gynėsi, Z.Kokštienė bandė sužeistą vyrą nutempti į mišką, buvo sužeista, paskutiniai šūviais nusišovė (kitais šaltiniais-nušovė ir gyvu nenorėjusį pasiduoti sunkiai sužeistą vyrą).
Šaltinis: http://www.radviliskis.lt/; LauraPrasceviciute.Partizaniniokaro.pdf
