LIETUVIŲ KARIŲ GYVENIMAS 1952 M.
Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.
Daug mūsų brolių jau tampa JAV kariais. Jų gyvenimas karių gretose yra labai įvairus ir visokių išgyvenimų pilnas. Plačiau aprašyti yra neįmanoma, tenka tik kai kuriuos paminėti. Ypač mums labai gaila tų jaunų vyrų, kurie jau paguldė savo galvas už Pasaulio Laisvę, kurie liko invalidais visam gyvenimui, kenčia nelaisvėje. Pirmiausiai pagerbsime ir tylos minute prisiminsime žuvusius:
— Kpt. Albinas Venskus, kilęs iš Chicagos, žuvo Anglijoj, bombonešio avarijoj;
— Vilimas Klimauskas, iš Detroit, Mich., nuskendo su Hobson laivu;
— Edvardas Toraitis, iš Wilkes-Barre, Pa., žuvo Korėjoje, fronte;
— Sargybų kuopos gyd. Tekorius mirė V. Vokietijoje;
— Leoanrdas Eisminas, kilęs iš Detroito, krito Korėjos karo lauke.
Tebūna jiems lengva pasaulio žemė, už kurios laisvę savo gyvybę atidavė!
Karių išgyvenimai, atostogos ir tarnyba
Karys Pr. Sutkus, esantis Vakarų centriniame fronte Korėjoje, savo išgyvenimus pažymi:
— Pirmoji naktis Korėjos fronte praėjo gana šiurpulingai. Pergyventi vaizdai keliaujant per Korėjos žemę, per jos miestus sudarė neįprastą mano vaizduotei reginį, kuris neišdils niekuomet iš atminties. Šaltos ir drėgnos naktys mane supę, bet miegamasis maišas saugojo nuo ligų. Po trijų dienų buvau paruoštas vykti į trečiosios divizijos plotus, aukščiau 38 paralelės. Čia jau artilerijos triukšmas ir lėktuvų burzgimas liejasi į vieną akordą...
Lietuvis žvalgas Korėjoje Juozas Ažukas, kilęs iš Chicagos savo įspūdžiuose sako:
— Žiemą Korėjoje turėjome šaltą, net iki 35 laipsnių, tačiau turime labai gerus šiltus drabužius, palapines šildom krosnelėm. 20 kartų buvau žvalgyti užfrontėn. Ten žymėjom, kur reikės amerikiečiams žygiuojant statyti tiltus, taisyti kelius ir kt. slaptas žinias. Laimingai grįžau į frontą.
Eskadrilės vadas Korėjoje, leit. Antanas Kulegoskis, jau virš šimto skridimų padaręs Korėjoje, štai ką pasakoja:
— Amerikoje gyvenantieji nenujaučia visos Korėjos karo reikšmės. Ten vyksta tikros ir žiaurios kautynės. Naikintuvai turi ribotis 40 tūkstančių pėdų aukštyje. Man teko išbūti ore 7 šimtus valandų. Ne kartą lėktuvą buvo pašovę raudonieji. Teko susikauti eskadrilėje iš 80 amerilkiečių lėktuvų su 58 raudonaisiais. — Leit. Kulegoskis yra kilęs iš Catawissa, Pa., ir gavo jau pora atžymėjimo ženklų.
Sužeistas Korėjos fronte karys corp. Jonas Gricius, išbuvęs pusantrų metų kautynėse karinėje policijoje, pasikalbėjime su spaudos atstovu pareiškė:
— Dirbant karinėje policijoje, labai dažnai teko sugauti komunistų, atskirų, pavienių asmenų. Daugelio jų supratimas apie komunizmą labai savotiškas. Jie mano, kad kai ateis komunizmas, bus visų bendra nuosavybė, jis galės imti, kas patinka. Korėjiečiai gana tamsūs — dauguma beraščių, todėl jie lengvai pasiduoda raudonųjų propagandai.
Karys V. Jasinevičius, šiuo metu esąs Korėjoje JAV kariuomenės daliniuose, rašo:
— Labai pasiilgau lietuviško žodžio. Grįžęs tikriausiai nebemokėsiu nei lietuviškai kalbėti. Taip pasiilgau jūsų ir įprastos civilizacijos. Korėjiečiai yra neturtingi ir jų skurdą matant, net širdis skauda...
Vytautas Pačkauskas, baigęs radaro mokyklą ir gavęs radaro mechaniko laipsnį, išvažiavo į Europą. Išvykdamas jis savo šeimai ir lietuviams tarė:
— Esu laimingas, kad galiu grįžti į Europą, nes tikiu, kad netolimas laikas, kada žlugus bolševizmo sistemai, bus išlaisvintos pavergtos Europos valstybės ir jų tarpe mūsų Tėvynė Lietuva. Aš norėčiau būti vienas iš tų laimingųjų, kuris greičiausiai galėčiau pamatyti savo mylimą Tėvynę ...
Gediminas Stasiukynas, iš Brooklyno, N. Y., JAV kariuomenėje jau yra baigęs medicinos karinę mokyklą ir dirba vienoje aviacijos bazės ligoninėje.
Iš Chicagos trys Montvidai yra JAV kariuomenės karininkai, pasižymėję II-me pasauliniame kare, dabar tarnauja įvairiose srityse.
Pfc. Vitas Gruzdis, turėdamas gražų balsą, dainuoja kartais kareivių ir karininkų klubuose, tarnaująs 5 armijoj, baigęs karinę tarnybą ir grįžęs į Chicagą gilins meno studijas. Jis čia prieš karinę prievolę labai gyvai visur buvo pasireiškęs.
Sgt. Juozas Kiela iš Korėjos jau griž'.a į JAV ir čia baigs karo tarnybą.
Pfc. V. Masaitis, dabar dar esąs Korėjoje, lankėsi Japonijoje.
Karys Vytautas Pereckas iš Prancūzijos rašo, kad jis buvo nuvykęs net į Islandiją ir Grenlandiją karinės tarnybos reikalais.
Jonas Stašaitis, prieš pusantrų metų pašauktas JAV armijon, Korėjoje buvo sužeistas ir dabar randasi Pusan uoste, saugoja armijos transportus. Jis labai pasigenda lietuviškos spaudos. Džiaugiasi, kad netrukus galės grįžti į JAV.
Jonas Vasiliūnas, tarnaująs aviacijos dalinyje, jau išvyko į Korėją ir tenai gyvena karių stovykloje, mokindamas karius sporto dalykų.
Didžiuose JAV kariuomenės manevruose dalyvavo: Ged. Drabūnavičius, T. Koppas. Atominiuose bandymuose: A. Gudas, Bartkus, Vileikis ir Montvydas.
Kaz. Grubinskas, bostonietis, kuris dabar yra Korėjoje, divizijos generolo buvo apdovanotas bronzos žvaigždės medaliu už išgelbėjimą 4 karių gyvybes pirmose fronto linijose. Seržantas Vytas Povilaitis apdovanotas už pavyzdingą elgesį, gabumą ir ištikimybę. Jis tarnauja nuo 1941 m. JAV kariuomenėje. O pfc. Erikas Jasiukaitis generolo buvo dvigubai atžymėtas už gerą tvarkingumą.
Neseniai išvyko į JAV kariuomenę: iš Cihcagos Jonas Vaišvila, Algis Dumbrys ir Br. Mikėnas, iš New Yorko A. Jankauskas, iš Detroito Algis Baranauskas, iš Clevelando Vikt. Peteris ir Mintautas Sodeika, iš Cicero Zenonas Grižaitis išvyksta į Japoniją.
Grįžo iš Korėjos į Chicagą: H. Lisauskas, C. Zalnieriūnas, o Phi-ladelphijon Alg. Česonis. Aviacijos daliny tarnaująs Juozas Petraitis turėjo nelaimę, sužeistos abi kojos. Jis skraidė tarp Japonijos ir Korėjos. Dar aviacijos tarnyboje esą lt. A. Vaitekūnas iš New Yorko ir kadetas J. Pachankis.
Pvt. Vytautas Kamentavičius, dabar gyv. karių stovykloje Louisiana valstijoje, išvyksta į Europą. JAV sąžiningai eina pareigas: L. Stepulevičius, L. Moskeliūnas, Ricardas Bartašius karo laivyne. Grįžo iš tarnybos pfc. V. Yatulis, Krikštopaitis ir kt.
Čia buvo paliesti mūsų kariai, kurie apie savo išgyvenimus pasiskelbė lietuviškoje spaudoje. Būtų gera, kad tie, kurie dar nepaminėti, parašytų “Kariui”. Norėtųs, kad kariai, atvykę atostogų, susirištu suspaudos atstovais, “Kario” bendradarbiais ir pasipasakotų savo išgyvenimus, vargus ir nelaimes. Būtų gera, kad lietuviai likę ramioje pastogėje, savo kariams pasiųstų spaudos, su jais susirašinėtų. Tada gal nesimatytų ir to skundo, ir to ilgesio savųjų, tatai dažną sustiprintų dvasioje ir suteiktų paguodos.
