Kuprinės pabiros
1. Greit sulauksime, vaikučiai,
Mes linksmų Velykų:
Pakentėkit — nedaug laiko
Ligi jų beliko!
Nesidžiaugia, nesišypso
Tremtinė Kuodienė —
Stinga maisto ir drabužių
Šiandien jai vargdienei.
2. Sumanus karys Kruoputis
Turi gerą širdį: —
žino vargą jis našlaičių,
Jųjų šauksmą girdi.
Atostogas išnaudoja
Jis aukų rinkimui,
Nes negal palikt našlaičius
Jų žiauriam likimui.
3. Bus Velykes linksmos, šviesios,
Džiaugsmo bus vargdieniams —
Neša sviesto ir kiaušinių
Jiems Juzė Juodienė.
Atiduoda gražią auką
Ji per mus Kruoputį.
Ačiū jai — ir vargdienėliams
Švies skaisti saulutė.
4. Turi krautuvę Dūdienė,
Neblogai jai einas —
Pavaišins ji vargdienėlius
Cukrum ir saldainiais.
Nebekarčios bus Velykos
Vargšų ir našlaičių —
Bus margučių ant jų stalo,
Bus ir pyragaičių.
5. Rinkdamas aukas Kruoputis
Nemažai sugaišo,
Bet pririnko dovanėlių
Jis net kelis maišus.
Kad suskubtų jis našlaičiams
Nuvežti lauktuvių,
Dūmė greitai aerodroman,
Sėdo į lėktuvą. —
Šypsosi našlė Kuodienė
Dovanų sulaukus —
Nebereiks vaikams badauti
Pilvelius sutraukus!
Tremtinius gausiai sušelpia
Geraširdžiai žmonės —
Bus Velykos vargdienėlių
Linksmos ir malonios!
“SAULEI” NUSILEIDUS...
“Saulutė” nusileido,
“Mėnulis” užtekėjo,
Pro Kremliaus langužėlį
Malenkovas žiūrėjo. ..
Liaudies daina
*
Žemė sukasi šauniai,
Krypsta veidu Saulėn,
Jau pavasario šaukliai
Skrenda per pasaulį.
Didis mažas nor gyvuot
Laisvai ir patogiai,
Tik negali suvaldyt
Maskvos žvėrį — žmogų.
Apie taiką čiulba šis
Dieną, naktį, rytą,
O čia — karas pas duris
Kiek aukų praryta...
Štai, perkūnas giedroje!. .. —
Kraugerys ūsorius
Jau bejėgis Maskvoje
Guli “pas graborių”. . .
Ten — nuo Elbės lig šiaurės
Rauda milijonai
Savo žemės ir vaikų,
Tik ne to tirono!
Nesinori net tikėt,
Kad jau nėr “tėvelio”. . .
Gal gi laisve sužydės
Pavergtųjų kelias ?. ..
Neturėkime vilčių
Kad velniai pabaltų,
Reik jiems atomo kirčių, —
Tai visus sumaltų.
Jie sau ruoš naujus karus,
Šaudys mūs lakūnus,
Kol sugriaudės Maskvoje
Kitokis perkūnas.
Velnio išperų netrūkst’
Plačiame pasvietyj,
Bet gi Kremliaus duobėje
Jų lizdai sudėti.
Tik ugnies audroj išnyks
Komunizmo rūkas,
Tremtiniai tėvynėn vyks —
Jūsų Dagiliukas
Pavykusi medžioklė
Susirinkę medžiotojai pasakoja visokias būtas ir nebūtas istorijas. Vienas jų riečia:
— Kartą medžiodamas pamačiau lapę. Gerai nusitaikęs iššoviau. Kulka, užkliudžiusi akmenį, užmušė lalę, o vėl atšokusi — nukovė kitą bėgančią lapę. Šautuvas man taip trenkė į petį, jog aš įkritau upėn. Krisdamas viena ranka nutvėriau laukinę antį, o antrąja — ūdrą. Išlipęs iš vandens pajutau, kad mano sušlapusios kelnės pilnos ešerių. Nuo to svorio trūko mano petnešų sagutė, o krisdamos kelnės dar užmušė dvi kurapkas. . .
Nebejaučia žemės. ..
— Kai aš su tavim, Maryte, šoku, tai stačiai žemės po kojom nebejaučiu.
— Kaip tu, brangusis, tą žemę jausi, kad nuolat man ant kojų lipi. ..
Koks skirtumas?
— Koks skirtumas tarp namo ir moters (ypač Amerikoj) ?
— Namą reikia dažyti kas keleri metai, o moteris dažosi kelis kartus per dieną.
Baisus nuotykis
— Ak, brolyti, kad tu žinotum, kokį baisų nuotykį vakar apturėjau: trys traukiniai per mane pervažiavo...
— Nuostabu, kaip tu galėjai gyvas išlikti ?
— Mat, aš su savo mergaite sėdėjome po geležinkelio tiltu.. .
Ne vien duona. . .
Švietimo pamokos metu instruktorius aiškina jauniems kareiviams apie mokslo svarbą ir reikšmę žmogaus gyvenime:
— Taigi, matote, vyrai, kad ne vien duona žmogus būna gyvas. Na, pasakyk tamsta, ko jam dar būtinai reikalinga ?
— Mėsos, sriubos, košės..., -— atsake užklaustasis jaunas kareivis.
— Nupieškite karo laivą, — sako instruktorius vienam karių. Šis greitai nupiešia banguojančią jūrą ir sako: jau nupiešiau, leitenante.
— O kur gi laivas?
— Jis yra pasinėręs, mat, povandeninis.
KARIO platintojas ir atstovas Chi-cagoje yra
Balys Brazdžionis,
2421 W. 45th St.,
Chicago 32, Ill.
Mielus čikagiečius prašome žurnalo reikalais kreiptis į jį.
