Karinė spauda
PEARL HARBOR
1941 m. gruodžio 7 d. japonai užpuolė Pearl Harbor laivyno bazę. Tuo prasidėjo karas tarp Japonijos ir JA Valstybių.
Tuoj po šito užpuolimo Havajų Sausumos Kariuomenės v-kas gen. Short ir Ramiojo Vandenyno Laivyno vadas adm. Kimmel — buvo atleisti iš pareigų. Jie buvo kaltinami už blogą pasiruošimą sutikti pavojų ir už didelius nuostolius to puolimo metu.
Pearl Harbor nelaimės priežastis tyrinėjo 8 komisijos; išvados buvo nevienodos. Vieni kaltino Havajų rajono karinius viršininkus, kiti kaltinimą nukreipė Washingtonui — vyr. štabo v-kui gen. Marshall Laivyno Operacijų v-kui adm. Stark ir net prez. Rooseveltui.
Šiais metais išleistos trys knygos, kurios duoda daugiau medžagos paaiškinančios Pearl Harbor įvykius.
Admirolas Theobald, knygoje “The Final Secret of Pearl Harbor”, kaltina prez. Rooseveltą, jog jis norėjo, kad japonai netikėtai pultų Pearl Harbor. Norėdamas provokuoti tokį puolimą, būk tai jis įsakęs ar įstaigojęs Vyr. štabo v-ką ir laivyno Operacijų v-ką neduoti Havajų rajono vadams tikrų žinių apie santykių vystymąsi tarp JAV ir Japonijos.
Gen. Marshall ir adm. Stark, žurnalistų užklausti, tuojau paneigė tokį kaltinimą prezidentui. Dėl jų pačių vaidmens Pearl Harbor įvykiuose, jie atsisakė duoti bent kokį pareiškimą, nurodydami, kad jie savo veiksmus pakankamai išaiškinę savo parodymuose duotuose Kongreso Tyrinėjimo Komitetui.
Laivyno istorikas kapt. T. B. Kitįredge, knygoje “The Muddle Befor Pearl Harbor’- įvykius stengiasi nušviesti iš geri. Marshall ir adm. Stark pusės. Autorius sakosi įvykius vertinąs tik kaip istorikas, niekeno neprašytas ir neturėdamas minties ką nors teisinti.
Jis remdamasis dokumentais įrodinėja, kad Havajų rajono vadai gavo pakankamai žinių apie JAV ir Japonijos santykių vystymąsi. Svarbiausia jie gavo karo pavojaus įspėjimą 1941 lapkričio 27 d. Gavę tokį įspėjimą, jie privalėjo įvesti pilnos parengties stovį savo rajone. Visas laivynas turėjo būti išvestas į jūrą. Sausumoj turėjo būti pasiruošta atremti gresiantį puolimą iš oro. Bet tai nebuvo pilnai įvykdyta.
Tokias pat žinias apie priešą ir tokį pat karo įspėjimą gavę Panamos, Filipinų, Vakarų pakraščių ir net Rytinių pakraščių rajonų vadai tinkamai padėtį įvertino ir pasiruošė pavojų sutikti. Tik Havajų rajonas padėtį įvertino neteisingai ir tik dėl to įvyko didelė katastrofa.
Karo Departamento Sekretorius plk. Stimson, savo parodyme Kongreso Komitetui, Pearl Harbor katastrofos atsakomybę nukreipia Havajų rajono vadams. Jis nurodo, kad priekinio rajono vadas yra lyg sargybinis savo poste priešo akivaizdoje. Jo pagrindinė pareiga yra aiški ir tiksli. Jis privalo prileisti, kad priešas puls tokiu laiku ir tokoje vietoje, kada ir kur yra sunkiausia jį atmušti. Ne rajono vado pareiga spėlioti ir manyti, kad priešas puls jo kaimyną, o ne jį patį. Jo pareiga yra atmušti priešą savo sektoriuj bet kuriuo laiku, panaudojant visus turimus ginklus.
Iš vykdytojų pusės įvykiai nušviečiami adm. Kimmel knygoje “Admiral Kimmel’s Story”.
Pačioje pradžioje autorius aiškina, kad Pearl Harbor uostas nėra tinkamas būti laivyno baze. Jis turi tik vieną siaurą įplaukimą, kuriuo laivai gali plaukti tik vorele. Laivynui išplaukti iš uosto užtrunką 3 valandas. Autoriaus manymu, Ramiojo Vandenyno Laivynui bazė turėjo būti kuriam nors vakarinių Amerikos pakraščių uoste.
Laivyno aprūpinimas buvo nepakankamas. Iš 280 pažadėtų lėktuvų, kurie galėtų susekti ir sunaikinti priešo lėktuvnešius, gavo tik 12, iš kurių tik 6 buvo gerame stovyje.
Bendrai, Ramiojo Vandenyno Laivynas buvo visais atžvilgiais silpnesnis už japonų laivyną.
Degalų papildymo problema turėjo įtakos į kiekvieną sprendimą. Laivynas turėjo tik 11 tanklaivių, iš jų tik 4 buvo tinkamo greičio ir tiko tiekti degalus laivams jūroje. Taip kad noroms ar nenoroms laivynas turėdavo grįžti į Pearl Harbor pasipildyti degalus. Pasipildymas užtrukdavo 24—36 vai.
Iš Washingtono gautos žinios apie Japonijos tikslus ir veiksmus Ramiajame Vandenyne būdavo tik bendro pobūdžio.
Amerikiečiai surado japonų slapto šifro “Magic” raktą ir pagaudavo visus pasikalbėjimus tarp Tokio ir ambasadų užsienyje. Tarp jų buvo liečiančių ir Pearl Harbor bazę. Japonijos konsulas Havajuose buvo įpareigotas rinkti smulkias žinias apie laivus uoste, nurodydamas laivo tipą, tikslią stovėjimo vietą ir pan. Konsulo siųsti pranešimai buvo pagauti Washing-tone, bet tai nebuvo pranešta Havajų rajono vadams.
Vasario mėn. 1941 m. JAV ambasadorius Japonijoje gavo pranešimą iš Peru diplomato, kad japonai ruošiasi pulti Pearl Harbor bazę. Laivyno Operacijų v-kas informuodamas apie tai adm. Kimmel rašė, kad Washingtone į tai netikima ir ten turimomis žiniomis japonai nesiruošia pulti Pearl Harbor ir tokia galimybė artimoj ateityje negalima. Ta pat proga patariama daugiau dėmesio kreipti į mokymą.
Iš vėliau gautų pranešimų iš Washingtono apie padėtį Ramiajame Vandenyne adm. Kimmel susidarė nuomonę, jog, jei japonai išeis karan, tai jų puolimo kryptis bus piet. Azija, Indonezija, gal Filipinai, tik ne jo Pearl Harbor.
Lapkričio 27 iš Washingtono gautas karo pavojaus įspėjimas, kuriame nurodoma, kad pasitarimai su japonais yra beveik nutrūkę ir japonai gali pradėti karą keletos dienų bėgyje. Jų kariuomenės sutelkimas rodąs galimo puolimo kryptis: Filipinai, Thailand, arba Kra pusiausalis, gal Borneo. Reikia pasiruošti viskam galimam.
Adm. Kimmel aiškina, kad minėtas karo įspėjimas Havajų rajono nelietė, nes jame nebuvo nurodyta pabrėžtinai, kad japonai gali pulti Pearl Harbor kryptimi.
Be to, įvykiai nuo XI. 27 iki XII. o rodę. jog japonų judėjimas vyksta Washingtono minėtose kryptyse. Taigi Havajuose, sustiprinus apsaugą prieš sabotažo galimybes, buvo tęsiamas intensyvus laivyno mokymas.
Tolimoji oro žvalgyba nebuvo vykdoma, nes neturėta pakankamai lėktuvų.
Taip ramiai besijaučiančius Havajų gynėjus 1941 gruodžio 7 ryte netikėtai užpuolė pakilę japonų lėktuvai nuo lėktuvnešių.
Adm. Kimmel įrodinėja, jog jis visai kitaip būtų tvarkęsis, jei būtų gavęs žinias tiesioginiai liečiančias Havajų rajoną, kurios Wa-shingtone buvo laiku žinomos.
Autorius kaltina, kad tos žinios jam nebuvo atsiųstos tyčiomis, kad nesukeltų jo budrumą, kad japonai susimąsintų lengvu kąsniu. Tai patvirtina ir neobjektyviai vesti Pearl Harbor įvykių tyrinėjimai. Jis buvo kaltinamas, bet jam nebuvo leista teisintis, neleista pristatyti savo liudininkų, neleista pasinaudoti dokumentais. Kada po ilgų pastangų jis sužinojo, kur galima surasti dokumentus, kurie galėtų nušviesti tikrą Pearl Harbor įvykių priežastį ir faktinus kaltininkus dėl jų, tai Senate tuojau buvo įneštas ir paskubomis priimtas įstatymas, kuriuo uždraudžiama tokiais dokumentais bent kam pasinaudoti.
Tas viskas įrodo, kad Pearl Harbor vaidinimas būk tai buvo suplanuotas Washingtone — Baltuose Rūmuose ir Pantagone. Gi adm. Kimmel ir gen. Short padaryti atpirkimo ožiais, pridengiančiais tikrus kaltininkus. J. L.
The Army Combat Journal,
January 1955.
Orinės Gynybos Atžvilgiu Geografija yra mūsų Pusėje, Brig. gen. T. R. Phillips. JAV padėtis ginantis nuo orinio puolimo yra geresnė už Sov. Sąjungos. Iš amerikiečių bazių Turkijoj į Maskvą yra 1100 mylių, iš Anglijos 1600, iš Thule — 2700 mylių. Didžiausias atstumas vra 3000 mylių. Tuo tarpu iš Rusijos pasiekti JAV, mažiausias atstumas yra didesnis kaip 3000 mylių, išskyrus vienintelį tašką Uelen prie Beringo sąsiaurio.
10.000 mylių atstumą perskristi reikia nuo 24 iki 48 valandų laiko, žiūrint lėktuvo tpo. Atstumo faktorius gali mūsų oro jėgų veiksmingumą padvigubinti, arba sovietų dvigubai sumažinti. Be to, JAV dengia Alaska, Grenlandija ir Kanada, kur yra orinės gynybos priekiniai postai. Tokių priekinių postų Sov. Rusija dėl geografinių sąlygų negali turėti. Iš Lietuvos ar Čekoslovakijos į New Yorką oro keliu yra 4500 mylių. Tačiau JAV būtų laiku įspėtos, nes iš ten pakilę lėktuvai turėtų skristi per neitralius ar draugiškus Skandinavijos ir Vokietijos kraštus.
Kol kas sovietų tolimo veikimo bombonešiai yra menkesnės rūšies amerikiečių bombonešių kopijos. Tačiau šiuo metu sovietai pradėjo gamintis naujus TU-37 ir TU-39 bombonešius, kurie yra beveik lygūs savo pajėgumu JAV bombonešiams B-52 ir B-47. Kai sovietų aviacija bus visa perginkluota tokiais lėktuvais, kas gali trukti nuo 3 iki 5 metų, tada orinės gynybos problema JAV taps tikrai labai rimta.
Besikeičiantis Karo Veidas, Field Marshal Montgomery. Užpuolimo atveju vakarų sąjungininkai panaudos atominius ir termonuklearinius ginklus. Ateities karo dominuojantis faktorius bus orinės jėgos. Sausumos kariuomenę turės remti gerai apmokytos orinės jėgos. Sėkmingam karui sausumoje yra reikalinga: pirmarūšės paruoštos jėgos, gerai organizuoti rezervai, gera tiekimo ir transporto organizacija ir gera civilinės apsaugos organizacija. Sausumos jėgos turi būti strategiškai ir taktiškai judrios ir jų ginklavimo sistema paprasta. Kilnoti divizijas oru turi būti išvystytas tinkamas lėktuvo tipas. Armijoms reikia paprastos tiekimo linijos pagrįstos oriniu transportu. Visos ginklų rūšys turi išvystyti gyvesnius ir savarankesnius vadus. Ateitis pareikalaus iš mūsų: didesnų orinių jėgų: mažesnių, bet nuolat parengties stovyje budinčių judrių armijų; mažesnių jūrinių laivynų ir, pagaliau, karinės organizacijos, paremtos didesne atomine jėga ir mažesniu žmonių kiekiu.
Šautuvas, Kuris Būtų Galėjęs Laimėti.1866 metais ties Koeniggratzu prūsai sumušė austrus ir gavo iš jų 30 mil. florinų kontribucijos. “Dėl ekonominių sumetimų” Austrijos valdžia laiku nepaskyrė reikalingų sumų perginkluoti austrų kariuomenę naujais-adatinio dūžiklio šautuvais, kokiais prūsai jau senokai buvo apginklavę savąją. Austrų seno tipo per vamzdžio priekį užtaisomas šautuvas pralaimėjo mūšį ir karą. Tik mažos kontribucijai išmokėtos sumos dalies būtų užtekę perginkluoti austrų kariuomenę ir sutaupyti “ekonomines sumas,” išmokėtas prūsams.
Jie Važiuoja į Darbą, kpt. B. T. Bashore. Šarvuotą diviziją sudaro 4 šarvuoti pėstininkų batalionai, 4 tankų, 5 artilerijos, 1 inžinerijos ir 1 žvalgomasis batalionas. Kautynėse ji gali judėti iki 30 mylių per valandą. Jos pėstininkai kautynių lauke važiuoja šarvuotais autovežimais ir yra apsaugoti nuo smulkiųjų pėst. ginklų ir sviedinių skeveldrų ugnies.
Šarv. pėst. skyrius yra beveik toks pat kaip normalus pėst. skyrius ir yra sudėtas iš automatinio šautuvo aptarnaujamo dviejų žmonių, 5 šaulių, skyrininko, padėjėjo ir šoferio. Visas skyrius sutelpa į vikšrini šarvuotą autovežimį (APC), kuris be to dar ginkluotas dviem kulkosvaidžiais: vienu A6—.30 kalibro ir kitu—.50 cal.
Šarv. pėst. būrys sudėtas iš tokių 3 skvrių ir iš vieno kulkosvaidžių skvriaus iš 2 kulkosvaidžių grandžių po 5 vyrus, vieno šoferio, skv-rininko ir padėjėjo. Kuopą sudaro 3 tokie būriai ir 1 minosvaidžių būrys iš 3 skvrių ginkluotų 81 mm minosvaidžiais. Kiekvienas skyrius vežamas vieno autovežimio. Priedo yra 1 auto taisymu skvrius ir 1 radio sk. Kuopa viso turi 17 vikšrinių autovežimių, 2 sunkvežimius 21/2 to. ir keletą kitos paskirties autovežimių: 14 radio aparatų autovežimiuose ir 18 kilnojamų.
Šarv. pėst. batalionas yra savarankus vienetas administraciniu atžvilgiu. Jis sudėtas iš 4 kuopų, 1 būrio 4.2 colių minosvaidžių ir 1 žvalgų būrio. Be to jis turi savo sanitarijos, štabo, taisymo ir tiekimo būrius.
Šarvuoti pėstininkai gali būti vartojami remti tankus, arba tankai gali remti juos. Jų derinys ypač tinka judriai gynybai su tankais rezerve. Šarvuotas auto nėra kautynių priemonė, bet tik transporto, leidžianti pėstininkams judėti tanku. greičiu. Jis gali judėti ir vandeniu, persikeldamas per upę.
Raudonasis Lygiagretumas, Ho ir Mao taktika.Plk. ltn. R. B. Rigg.
Raudonosios taktikos tapatumas ryškiai matomas iš raudonųjų kiniečių ir Viet Minh karinių veiksmų. Partizaniniais veiksmais pradėję, abi kariuomenės baigė veiksmus divizijų manevrais. Vadovaujantį jų linija vra didelis atsargumas ir kantrybė. Abiejų kraštų raudonųjų kariniai veiksmai buvo vykdomi vadovaujantis Dešimčia Mao Tse-tungo Karinių Dėsnių: 1. pulk išblaškytus ir atskirus priešo jėgų taškus ir tik vėliau stipriąsias jo jėgas; 2 pirma imk mažus ir tik vėliau didelius miestus; 3. naikink priešo karines jėgas, bet nesilaikyk įsikibęs į užimtus miestus; 4. kiekvienam mūšiui sutelk aiškiai didesnes jėgas už priešo; 5. nesikauk nepasiruošęs ir nebūdamas tikras, jog laimėsi; 6. nebijok aukų ir vargo, treniruokis; 7. stenkis sunaikinti priešą kai jis juda; 8. imk pirma tuos miestus, kurie silpnai ginami ir lauk patogių sąlygų užimti gerai ginamus;
9. savo atstovus prie diplomatų stalo remk kariniais laimėjimais;
10. neduok priešui atsikvėpti; ne ilsėk perilgai, nuolatos ruoškis.
... Su Kavalerija yra tas Vargas... Plk. Shillelagh, straipsnis kritikuoja armijos aviacijos atskyrimą nuo armijos ir jos sujungimą su strategine aviacija į bendrą vadovybę.
Slidinėjimo Mokykla.Saalfeldene Austrijos Alpėse slidinėti mokosi apie 600 JAV karininkų ir kareivių.
Pratęsiant Atstumą,kpt. J. A. Wallace, Jr. Valdomieji sviediniai ir raketos iš žemės į žemę ir iš žemės į orą nėra skirti pakeisti kurį nors iš dabar vartojamų ginklų, bet tik juos papildyti, pratęsiant lauko artilerijos šaudymo atstumą, jį padvigubinant ar patrigubinant.
Karinių Administratorių Kursai.
Fort Belveir, Virginijoj atidaryta Comand Management School. Jos tikslas per 3 savaites išmokinti vyr. karininkus ir pagr. civilinius tarnautojus karinio administravimo. Programoje: Bendroji administracija; Planavimas ir programų sudarymas; Žmonių administravimas ir Finansų administravimas. Z. R.
