Veteranų veikla
RAMOVĖNŲ VEIKLA CHICAGOJE
Chicagos Ramovės skyrius kasmet atlieka naudingų darbų bei žygių. Paskutiniame visuotiniame narių susirinkime, kuris įvyko sausio 16 d. Lietuvių Auditorijoj, iš pirmininko p. Buliko ir kitų valdybos narių pranešimų paaiškėjo, kad praėjusiais metais buvo surengta įvairių minėjimų, susirinkimų ir pobūvių. Daug suaukota laisvinimo reikalams, viso virš 400 dol.: Lietuvos Laisvės Kovotojams 189 dol., Chicagos ALTo reikalams 25 dol., sušelpta gen. Grigaliūnas-Glovackis, kovotojai kariai Kreivys ir Karčaitis, esantieji V. Vokietijoj. Naujų Metų sutikimas davė gražaus pelno, kurio dalis paskirta “Kariui” — 144 dol. Be to 7 nariai iš Chicagos skyriaus per valdybą parėmė “Karį su 10 dol. auka. Buvo sėkmingai paminėta Kariuomenės šventė, ir gautos aukos pasiųstos Lietuvos karo invalidams. Sueita arčiau su jaunimo organizacijomis. Ramovės skyrius globoja vieną skautų vienetą, kuriam nupirktas mažo kalibro šautuvėlis. Skyrius nusistatęs globoti ir daugiau jaunimo organizacijjų, kuri tik kreiptųsi, nežiūrint jų politinių įsitikinimų.
Tiesa, prieš valdybos pranešimą buvo klaipėdiečio Martyno Purvino paskaita, 32 m. Klaipėdos krašto atvadavimo proga. Paskaitininkas kruoščiai, aiškiais faktais bei skaičiais nušvietė klaipėdiečių lietuvių gyvenimą ir jų meilę Lietuvai. Baigdamas žodį, jis ragino visus susirūpinti Klaipėdos kraštu ir jo uostu, leisti savo vaikus į jūrininkų mokyklas, parengiant juos būsimos Lietuvos laivininkystės inžinieriais, kad nereikėtų samdyti svetimtaučių savo laivams.
Dabar skyriuje yra 132 nariai. Kai kurie nariai neužsimoka nario mokesčių, arba nesilanko į skyriaus susirinkimus ir nedalyvauja veikloje. Tokius “šiaudinius” narius susirinkimas nutarė pašalinti iš ramovėnų tarpo. Susirinkimas pasisakė ir politinėmis temomis. Pirmininkaujantis plk. A. Rėklaitis patarė ramovėnams nesikišti į Vliko ir Dš santykius, o sav. P. Dirkys pažymėjo, kad lietuviai kariai ėjo kovoti ir ginti Tėvynės nežiūrėda-mi ir nei neklausdami kas esi, grūmėsi su priešais ir kovą laimėjo. Tūkstančiai galvas paguldė už vieną tikslą — už Laisvę ir Nepriklausomybę. Todėl ir ramovėnai turi toleruoti visų žmonių įsitikinimus ir gerbti tuos, kurie dirba Lietuvai.
Atskiru dienotvarkės punktu buvo svarstyta “Kario” rėmimo reikalas. Valdybos pirm. p. Bulika paskaitė “Kario” redakcijos atsiųstą tuo reikalu laišką ir pranešė, kad senasis skyriaus atstovas Balys Brazdžionis ir toliau sutiko dirbti šį darbą. Jo pastangomis buvo surengtas, skyriui padedant, “Kario” vakaras ir yra renkamos prenumeratos. Visi nariai jam pareiškė padėką plojimu ir savo nuolatiniu “Kario” korespondentu perrinko tą patį Bal. Brazdžionį.
Valdyba 1955 metams išrinkta iš šių ramovėnų: Jonas Tapulionis, Jonas Petrulionis, Antanas Boleišis, Povilas Dirkys ir Vincas Abramikas; kandidatai liko Balys Brazdžionis ir Ant. Avižienis. Kontrolės komisija liko ta pati: pik. Repšys, p. Ličkus ir A. Avižienis.
NAUJA RAMOVĖNŲ VALDYBA NEWARKE, N. J.
Lietuvių Sąjungos “Ramovė” Ne-warko skyrius šių metų sausio mėn. 16 d. turėjo savo metinį susirinkimą. Susirinkime išrinkta 1955 metams tokia valdyba: Kostas Liaudanskas, pirm., Leonas Morkūnas, sekr., Vincas Tiknius, ižd., Kontrolės komisijon išrinkta: Vincas Ambraziejus, Kazys Trečiokas ir Kristupas Vec-Zemelis. “Karį” Newarke atstovauti sutiko Kazys Trečiokas, kuris iki dabar jo atstovu buvo. Korespondentu sutiko būti Petras Mačiulaitis.
Lietuvių Sąjungos “Ramovė” Ne-warko skyrius yra viena iš veiklesniųjų vietos lietuvių organizacijų Newarke.
LIETUVIU SARGYBŲ IR DARBO KUOPOSE
Miesau besikuriančioje prie amerikiečių armijos lietuvių sargybų kuopoje buvo paminėta Lietuvos kariuomenės šventė.
Kuopos vadas ats. mjr. Bliumchinas, apibūdinęs Lietuvos kariuomenės atliktus uždavinius, kreipėsi į kuopos vyrus, prašydamas ir toliau būti gerais, pavyzdingais, kad ir pagelbinės kariuomenės, kareiviais, visur ir visada išlaikyti gerą lietuvio ir Lietuvos kario vardą, ypač dabar, kada esame svetimųjų tarpe ir jų atidžiai stebimi.
Mannheime surengtame Vokietijoje prie US Armijos esančių sargybų ir darbo dalinių stalo teniso turnyre meisterio vardą iškovojo lietuvis J. Zeglys. Dvejete lietuviai Zeglys - Liepinaitis taip pat išsikovojo pirmąją vietą. Laimėtojai gavo lenkų kuopų centro sidabrines dovanas.
CLEVELANDO RAMOVĖNAI BENDRUOMENĖS NARIAI
Clevelande veikiantį L. S. “Ramovės” skyrių sudaro 66 nariai, kurie gyvai rūpinasi organizaciniais reikalais ir stengiasi pagal išgales remti Lietuvos Laisvės Kovų Invalidus bei “Karį”, šis skyrius pereitais metais iš suruoštos gegužinės pelno parėmė “Karį” 204.25 doleriais ir Kalėdų švenčių proga pasiuntė Kovų Invalidams dovanėlę — 425 dolerius, clevelandiečių geros širdies ženklą.
Skyriaus visuotinis narių susirinkimas įvyko sausio 9 d., kuriame susikaupimo minute pagerbti dabar už Lietuvos laisvę kovoja ir žūstą broliai. Į Naujus Metus žengiantį skyrių sveikino Centro Valdyba savo raštu. Skyriaus Valdybos pirmininkas K. Budrys padarė metinį pranešimą apie skyriaus veiklą. Įdomu, kad skyrius padidėjo 16 naujų narių, o taip pat tapo Lietuvių Bendruomenės nariu. Su liūdesiu prisiminti iš skyriaus tarpo mirties išskirti du garbingi nariai— generolas Vl. Nagius-Nagevičius ir mjr. Br. Bartkūnas. Gegužės mėnesi numatoma iškilmingai atidengti antkapio lentą ant gen. Vl. Nagiaus-Nagevičiaus kapo, kurioje būtų atitinkami įrašai byloj ą apie jo laikiną poilsio vietą. Iždininkas V. Pašakarnis patiekė metinę apyskaita. o Kontrolės Komisijos pirm. A. Mikoliūnas perskaitė tos komisijos aktą. Susirinkime gyvai diskutuota “Kario” reikalais ir žadėta jam parama. Svarstytas ir į Amerikos Lietuvių Legioną įsijungimo klausimas.
Susirinkimo metu išrinkta nauja skyriaus valdyba: pirmininkas Kazys Budrys, vicepirmininkas Feliksas Eidimtas, sekretorius Karolis Morkūnas, iždininkas Pranas Židonis ir kultūrinių reikalų vedėjas Gediminas Gudėnas. Naują Kontrolės Komisiją sudaro A. Mikoliūnas, P. Motiejūnas ir V. Šenbergas. Nauja valdyba žada ir toliau tęsti gražiai pradėtą darbą.
Vyt. Kamantas.
HILDESHEIMAS. Š. m. sausio mėn. 15 d. lietuvių sargybų dalinys gražiai paminėjo Klaipėdos Krašto atvadavimo 32 metų sukaktį. Minėjimas buvo pradėtas Mažosios Lietuvos Himnu “Lietuviais esame mes gimę”. Dalinio vadas, pats ištarnavęs Klaipėdos įguloje septynerius metus, plačiai nušvietė Mažosios Lietuvos praeitį, Versalio Taikos nutarimą dėl Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos po I-jo Pasaulinio karo ir priežastis, privedusias kraštą prie 1923 metų sausio mėnesio sukilimo.
Žuvę už Klaipėdos krašto išlaisvinimą sukilėliai, nukankinti nacių rėžimo kacetuose to krašto garbingieji sūnūs — patriotai, nužudyti ir tebežudomi dabartinio Azijos okupanto tautiečiai, — buvo pagerbti tylos minute, giliu susikaupimu. Apibūdinus Klaipėdos krašto reikšmę Lietuvai, apie to krašto suklestėjimą, uosto išsiplėtimą ir išaugimą, prisijungus tam kraštui prie Lietuvos, apie nacių Vokietijos sutarčių ir pasižadėjimų sulaužymą ir krašto okupaciją, o taip pat ir apie dabartinį krašto teriojimą, gyventojų persekiojimą, deportacijas ir žudymus atliekamus raudonojo įsibrovėlio, — minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu.
Minėjimo proga buvo pasiųstas sveikinimas Mažosios Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Ponui E. Simonaičiui.
-
Džiaugiuosi, kad KARYS stiprėja. Labiausiai vertinu mūsų tautos svarbesnių gyvenimo įvykių aprašymus ir vertingų asmenų paminėjimus. KARIUI kaip tik tinka rūpintis, kad visuomenei, ypač jaunimui, būtų rodomos tauriosios lietuvių tautos asmenybės iš visų luomų. Mes esame išblokšti ir svetimųjų tarpe paklydę, nedrąsūs. Jaunimo savijautą labai pablogino politinės rietenos, kada periodinėje spaudoje vieni kitus niekina ir žemina, atrodo jog visi toki, nėra nė vieno gero.
Tokiu būdu, renkant į vieną vietą paminėtinų asmenų aprašymus, jie išliktų ir nebūtų sunaikinti, kaip atsitinka su laikraščiais, kuriuose perskaičius ir išmetus, amžinai sunaikinama ir toki paminėjimai.
Dar pageidaučiau, kad būtų duodama bendros politinės išvados — bet rimtos. Taip pat gera yra skaityti vykusį jumorą ir satyrą.
U. Jauniškienė, Chicaga.
