Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI STUDIJŲ SAVAITĖS - LIEPOS 20-24

A P I B E N D R I N I M A S

ĮLF Lietuvoje surengtoje trečiojoje studijų savaitėje dalyvavo 60-90 asmenų iš Lietums, JAV, Švedijos, Vokietijos. Dalyvių pranešimuose (7), diskusijose, apvalių stalų (2) ir kituose pokalbiuose mėginta bešališkai atskleisti Lietuvos politinį peizažų, jo stipriąsias ir silpnąsias vietas, vertinti užsienio lietuvių veiklą bei jų santykius su Tėvyne, taip pat prisiminti ar įvertinti JLF tiesioginės veiklos ar susidomėjimų sferos dalykus.

Žvilgtelėjus į Lietuvą jos vienerių 1993-4 metų fone ir artimiausioje perspektyvoje, pastebėtas tolydžiai gilėjantis politinių jėgų poliarizavimasis (ypač tarp vad. kairės ir vad. dešinės), kurį lemia santykiai su Rytais, smunkantis krašto ūkis ir kitos aplinkybės. Lietuvai, kaip ir kitoms pokomunistinėms valstybėms, būdingas ne politinių partijų ir grupių sutarimas, sveika konkurencija, o nuolatinis karas, kurį visuomenė (bent didžioji jos dalis) vis labiau ima vertinti kaip nuogą valdžios siekimą ar kuo ilgesni jos išlaikymą. Visuomenės pasirinkimą ypač rinkimų ar referendumų atvejais, atrodo, lems šiandieninės valdžios ekonomikos, kitų sričių politikos nuosmukis ir efektyvių opozicjos pasiūlymų sutapimas.

Būsimų rinkimų (nesvarbu, kada jie įvyktų) akivaizdoje ypač svarbu: demokratinės ir nepriklausomybinės orientacijos partijų bei politinių grupių vienybė, santykiai su elektoratu, taip pat kandidatūrų veiksnumas, jų skelbiamų programų realumas ir aiškumas. Lietuvos partijų gyvenimo dramos viena iš priežasčių buvo įvardintas jų tapatinimasis su asmenimis, neretai nesubalansuotos populistinės programos.

Apvaliojo stalo diskusijose: iš k. — Petras Kimbrys, Juozas Tumelis, Jonas Kairevičius, Viktoras Naudžius. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Kalbėtojų daugumos nuomone, Šiandieninės Lietums būklę— politikoje, ekonomikoje, teisėtvarkoje bei teisėsaugoje, administracijoje ir kitose srityse — tiesiogiai ir netiesiogiai lemia per 50 okupacijos metų iškreipta individo kultūra, aiškiai nesuvoktos moralinės nuostatos ar jų stoka, dar ryškūs vad. socialistinio gyvenimo likučiai, apiblėsusios krikščioniškosios tradicijos.

Svarstant santykius su užsienio lietuviais, sukakus 50 metų nuo paskutinio didžiojo išsiskyrimo (1944 vasarį), vienbalsiai konstatuota, kad abiejų lygiateisių vienos tautos dalių bendravimas per paskutinius 6 metus dar nepasiekė deramos būklės. Tebevyksta ilgas ir nelengvas susipažinimo procesas.

Susirinkusieji daug dėmesio skyrė antibolševikinės ir antinacinės rezistencijos bei jos istorijos klausimams, ¡vardintos oficialios Lietuvos valdžios tendencijos menkinti ar iškraipyti Lietuvos ilgametį pasipriešinimą okupacijai.

Įsteigta ĮLF premija už Lietuvos antibolševikinės ir antinacinės rezistencijos istorijos tyrimų darbus. (Paskirta Nijolei Gaškaitei — pirmoji premija; pagal galimybes ji bus skiriama periodiškai.)

Apžvelgta žymaus visuomenininko, politologo ir istoriko Vytauto Vardžio veikla, paminėtas žurnalo ,,Į Laisvę" 50-metis, aplankyta vieno žymiausių Lietuvos rezistencijos veikėjų Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo vieta, kitos pokario partizanų veikimo bei jų amžino poilsio vietos.

Pabrėžiant ĮLF filialo kultūrinį pobūdį, studijų savaitė buvo baigta dainos ir dailiojo žodžio vakaru, kurio programą atliko Nijolė Ambrazaitytė, Kazys Bradūnas ir Bernardas Brazdžionis.

Apibendrinimą paruošė Juozas Tumelis

Mastaičiai,

1994 liepos 24