SKAITYTOJŲ ŽODIS
Lietuvos sienų problemose.
Dr. J. Balys, straipsnyje “Lietuvos sienų problemos”, peržvelgęs Europos valstybių neišspręstas etnines nuoskaudas (ĮL Nr. 84) įtaigoja, kad mums nedera siekti atgauti savas žemes, siekiančias toliau šiandieninių okupacijos administracinių ribų. Jis kreipiasi į “liaudį” pagalvoti apie tai, nes, girdi, “akademinį išsilavinimą turį asmenys šitokiems siekiams nepritaria”. Jis lengva širdimi palieka jas kaimynams, ieškodamas, bet nerasdamas įtikinančio pateisinimo šitokiam išankstiniam duosnumui kitiems, kai tauta veda žiaurią kovą už išsilaikymą ateičiai.
Pagal JB, istorinės teisės sienų nustatyme nieko nereiškia. Tarptautinių organizacijų sprendimai taip pat nieko nereiškia. “Kiti argumentai, kaip istoriniai, etnografiniai, ekonominiai, neturi lemiamos reikšmės. O teisinių išvedžiojimų ir pretenzijų tai niekas nepaiso”. Čia pat JB prieštarauja pats sau pripažindamas, jog “Gerai, kad lietuviai susigriebė laiku suorganizuoti savo kariuomenę ir išnaudojo politines aplinkybes”. Taigi gerai. Ta kariuomenė, tačiau, nesusiorganizavo be idealistinės atramos ir nenukrito iš dangaus “politinių aplinkybių išnaudoti”. Jos vadai, kariai, politikai ir visuomenė tikėjo tautos istoriniams, etnografiniams ir kitiems argumentams atstatyti nepriklausomybę nors ir labai grėsmingose aplinkybėse. Jais vadovaudamiesi susiorganizavo ir išėjo kovoti ir net mirti pasiėmę stiprybės iš praeities. Taigi šie argumentai turėjo lemiamos reikšmės lietuvių tautos laisvei. Dėl kaimynų grobuoniškumo valstybei nepavyko atsistatyti pilnoje teritorijoje. Šių pastangų tąsa tenka tolimesnėms kartoms, ypač laisvajame pasaulyje gyvenantiems ir tėvynės ateitimi susirūpinusiems tautiečiams, taigi, šiuo atveju mums patiems. Lietuvos rytinės ir pietinės sienos, o taip pat mažoji Lietuva laukia reikšmingų pataisų. Tai labai sunkus uždavinys, reikalaujantis geriausių tautos sūnų rimto darbo ir neatlaidaus pasišventimo. Žinoma, tai negali būti atsiekiama jau iš anksto, nurašant lietuvių tautos gyvenimo erdvę kitiems.
Savo samprotavimų vizijose JB tie tik nestiprina šias parblokštai tautai sunkias pastangas, bet netgi skelbia, jog natūralu mūsų tautai likti apiplėštai. Esą “mes matėme, kai milijonai įvairių tautybių asmenų neturi savo tautinės valstybės, yra išskirstyti tarp kelių valstybių arba atplėšti nuo savo tautos kamieno. Kodėl turi būti “išimtis” lietuviams”.
Šitokių politinių išmonių lietuvių tautos laisvės tematikoje dar neteko sutikti ne tik akademikuose, bet nei “liaudyje”.
Algis A. Regis
VLIKo Tarybos Lietuvos
Studijų komisijos sekretorius
“Džiunglių teisė”
Dr. Jono Balio straipsnis "Lietuvos sienų problemos” (“Į Laisvę” Nr. 84) yra labai pesimistiškas. Dr. J.B. pripažįsta tik “džiunglių teisę” tarp valstybių, o ne tarptautinę teisę.
Deja, iš to turime pasimokyti, kaip reikia išsikovoti geriausias ir natūralias sienas— upėmis — su mūsų kaimynais lenkais, gudais ir latviais. Turime atgauti visas etnografines, istorines lietuvių, prūsų ir jotvingių žemes.
Įdomu, kieno interesus dr. J. Balys gina? Tikriausiai ne lietuvių!
Kolonistai vokiečiai jau neteko savo kolonijų buvusiuose Rytprūsiuose, Mažojoje Lietuvoje ir tikriausiai jie ten daugiau nesugrįš. Kam norėtų tas žemes dr. J. B. atiduoti — lenkams, rusams ar vėl vokiečiams? Dr. J. B. turbūt yra žinoma, kad per 90% visų vietovardžių Rytprūsiuose yra grynai lietuviški ar prūsiški.
Jei visi taip, kaip dr. J.B. galvosime, tai niekada nieko neišsikovosime.
“Liaudis” — S. G.
Woodhaven, N.Y.
Kodėl?
Naujasis “Į Laisvę” Nr. 84 įdomus. Yra ko pasiskaityti ir jaunų veidų pamatyti. Man neaiškus “Kelias į Baltų Laisvės Lygą" strp.
Tegu Lyga išaiškina žurnale, kodėl paskelbta “Baltų Laisvės diena” birželio 14 d. Mes visi mirtinai išgyvenam Birželio liūdesio, okupacijos dienas, ypač išvežtųjų į Sibirą smurto panaudojimą prieš patriotus Lietuvos žmones. Tai yra gedulo ir skausmo diena. Kodėl pavadinti “Laisvės diena”, kai tauta tapo pavergta?
Balys B.
Chicago, Ill.
Rekomendacija?
Perskaitęs “Į Laisvę” numery (84/121) J. Kj. rašinį “Kelias į Baltų Laisvės Lygą”, prisiminiau seną žmonių išmintį, sakančią, kad “Ne kiekvienas nusičiaudėjimas eina; sveikatą", todėl ir ne visada toks nusičiaudėjimas palydimas linkėjimu — “Į sveikatą”.
Straipsnio gale rašoma, kad Maskvos ir Vilniaus radijas ABLL darbą piktai puolęs, ir tai esanti geriausia rekomendacija tos organizacijos darbams. Taip pat prisiminiau, kad Maskva ir Vilnius kai kada keikiasi ir ant čikagiškių “Naujienų”su visa jų “gudelijada” ir “svilonijada”, bet tai dar nėra jokia rekomendacija, pagal kurią “reorginis” darbas patarnautų lietuviškiems reikalams. Taigi, ar nevertėtų atsisakyti tokio mato geriems darbams matuoti?
L. Balvičius,
Los Angeles
Patiko
Man patiko Kęstučio Lingailos straipsnių serija “Užmirštas kovų žmogus”. Senoji karta čia pamato kaip prieš veidrodį anuos šiurpius Lietuvos okupacijos pradžios laikus. O busimieji istorikai ir istorinių romanų rašytojai čia ras gyvą liudijimą apie Lietuvos okupaciją ir valstybės nepriklausomybės žlugimą.
Ignas Kazlauskas,
Great Neck, N.Y.
Ar kritinis žodis reiškia “niekinimą”?
Gerb. Redaktoriau,
labai džiaugiuosi Jūsų taip gražiai ir skoningai redaguojamu “Į Laisvę” žurnalu. Kiekviename jo numeryje galima rasti eilę kruopščiai ir išsamiai parengtų straipsnių, kuriuose dažniausia aptariami ne tolimos praeities, bet gyvenamosios kasdienybės politiniai klausimai.
Mūsuose jau kuris laikas yra įsivyravęs labai negeistinas paprotys. Kai tik yra sukuriamas koks nors naujas politinis junginys, tai pirmoje eilėje jo pradininkai šokasi visomis priemonėmis sumenkinti visus kitus iki šiol veikusius veiksnius ir taip pat numenkinti jų atliktus darbus.
Labai tenka apgailestauti, kad ir Jūsų, iš esmės kūrybingo, leidinio kai kurie bendradarbiai yra nepagydomai užsikrėtę šia liga.
Štai, balandžio m. Nr. 84 J. Kj. (net nedrįsdamas pasirašyti pilna pavarde) parengė straipsnį apie Baltų Lygą. Tik labai gaila, kad šio straipsnio iš 490 eilučių vos tik 224 panaudojo pasirinktajai temai, o likusias 266 eilutes paskyrė Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui ir jo veiklai suniekinti.
J. Kj. skelbia, kad “Vlik-as aukso amžiaus niekad neturėjo". Norėčiau J. Kj. ir “Į Laisvę” skaitytojams priminti, kad VLIK-o aukso amžius buvo anuo metu, kai pačioje Lietuvos žemėje, okupantui siautėjant, visos mūsų politinės jėgos pajėgė susiburti į bendrą vieningą politinę tautos vadovybę ir visam civilizuotam pasauliui viešai paskelbti tautos laisvės valią ir jos narių ryžtą besąlyginai už šią valią kovoti. Nė vienas šio aukso amžiaus dalyvių šią drąsą apmokėjo savo gyvybių auka, o kiti atkentėjo nežmoniškas kančias nacių kalėjimuose ir konclageriuose. Galbūt to viso jiems nebūtų tekę išgyventi, jeigu jau ir tada Hannaford Company už gerą atlyginimą būtų pasiėmusi bent dalį šio ryžto atlikti . . .
Kitas Jūsų bendradarbis Juozas Kojelis plačiai aprašo JAV LB tarybos sesiją ir VLIK-o šeimą. Tik gaila, kad ir šis aprašymas yra labai šališkas ir niekinantis VLIK-ą. J. Kojelis išskaičiuoja (gaila tik neišvardina) VLIK-ą sudarančias grupes, kurios “neturi nei vieno skyriaus, jokios centrinės vadovybės, nevykdo jokių rinkimų ir iš viso organizuotai nepasireiškia".
Tik labai gaila, kad Jūsų bendradarbis nepastebėjo, kad vis dėlto tos “neveikiančios” grupės į metinį VLIK-o seimą iš 45 turinčių teisę dalyvauti sugebėjo atsiųsti 43 (951) atstovus. O tuo tarpu JAV LB tarybos sesijoje iš 70 visuotinai ir demokratiškai rinktų narių vos 38 (551) teikėsi pirmąją dieną posėdžių salėje pasirodyti. O antrąją dieną net ir kvorumo jau nebebuvo. Ir tai įvyko nežiūrint, kad, anot J. Kojelio, VLIK-o seimo narių amžius bent dešimtmečiu aukštesnis už LB tarybos sesijos narių amžių. O aš dar norėčiau pridurti, kad LB tarybos narių ir piniginis pajėgumas tulu atveju yra didesnis.
J. Kojelis ragina, kad “nebeveikiančių organizacijų palikuonys turėtų jausti patriotinę pareigą tuojau pat savo grupių dalyvavimą VLIK-e atšaukti”. Aš norėčiau dar pridurti, kad ir ta dauguma JAV
LB tarybos narių, kurie neranda reikalo bent sykį į metus atvykti į tarybos sesiją, turėtų jausti patriotinę pareigą arba visai nedalyvauti tarybos demokratiškuose rinkimuose arba tuojau iš tarybos pasitraukti. Ir tada J. Kojeliui nebereikėtų “apgailestauti, kad į šią tarybos sesiją dalis narių neatvyko”.
Šiuose dviejuose straipsniuose yra dar daugiau giliausia pagieža prieš VLIK-ą persunktų minčių. Tikrai tenka labai apgailestauti, kad panašūs straipsniai randa vietos Jūsų taip akylai redaguojamame politikos žurnale. O mums ypatingai skaudu, kad tokiu beatodairiniu VLIK-o niekinimu užsiima “Į Laisvę”, kurį leidžia Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba. Juk ši organizacija savo laiku yra atlikusi lemiamą vaidmenį organizuojant VLIK-ą. Lietuvių Frontas ir šiandien yra veiksmingas VLIK-o narys ir šiuo metu jo taryboje turi net tris atstovus— daugiau negu bet kuris kitas junginys.
Jonas Daugėla
Florida
Žinomo visuomenės ir Liaudininkų Sąjungos veikėjo laiškas aiškiai parodo, kaip skrupulingai jautriai reaguojama net į objektyvius svarstymus, iškeliamus faktus bei negeroves mūsų pagrindinėse organizacijose. J. Kojelio dalykinis straipsnis vertina realią Vliko padėtį. Jis neniekina Vliko, ten nėra “giliausios pagiežos”, kaip teigia J. Daugėla. “Vilkas mums reikalingas, ir pirmoje vietoje reikalingas mums patiems. Jo šaknys siekia rezistencinį pogrindį Lietuvoje ir galėtų būti reikšminga jungtimi, siekiant pagrindinio tikslo — Lietuvos laisvės. Tačiau mums reikalingas Vlikas, kuris atviras realybei, bet ne nuo jo užsisklendęs”, ten rašo J. Kojelis.
LFB yra pasisakę už tvirtą Vliką, bet, jei bijome išklausyti net objektyvų kritinį žodį, jei nedrįstame atviromis akimis pažvelgti į realią padėtį ir nesvarstę iš anksto atmetame bet kokius pasiūlymus, tai mūsų visų ir geriausių norų pastangos uždus senųjų, kai kieno vadinamų neliečiamų “dogmų” dulkėse.
Laikas negailestingas. Jis ir mums stato reikalavimų, kuriems norime ar nenorime turime paklusti, turime ieškoti naujų būdų ir priemonių mūsų efektingai veiklai sustiprinti. Ir ne kiekvienas nepataikaujantis žodis ar sakinys jau reiškia “niekinimą”.
Charakteringa, kad Vliko reformų pageidauja ir Liaudininkų Sąjunga, kurios aktyviu, vadovaujančiu nariu yra ir Jonas Daugėla. Varpininkų - liaudininkų sąjungos suvažiavime, įvykusiam 1982 m. liepos 31 — rugpjūčio 1 d. Toronte, buvo priimti nutarimai, po kurių yra ir J.D. pavardė, ir jų penktajame paragrafe skaitome:
“Suvažiavimas konstatuoja, kad didelis politinių junginių skaičius VLIKe klaidingai vaizduoja mūsų tautos politinį pasiskirstymą, yra labai sunkiai suprantamas priaugančiai kartai ir tuo pačiu kenkia bendrajai tautos laisvinimo talkai.
LVL S-ga 1963 metais patvirtino VLIKo apsijungimo protokolą tik su sąlyga, kad jame būtų įrašyta, kad “VLIKas ieškos galimybių ir skatins giminingoms organizacijoms jungtis tarpusavyje”.
Suvažiavimas apgailestauja, kad iki šiol šis reikalas liko užmirštas ir nieko nėra padaryta. Tad suvažiavimas įgalioja S-gos atstovus VLIKo taryboje iškelti šį klausimą ir stengtis įgyvendinti VLIKo grupių susitarimą”. Red.
Kas redaguoja “Į Laisvę” žurnalą?
Tokio klausimo antrašte Lietuvių Vienybės sąjūdžio narys Juozas Pažemėnas “Akiračiuose” (1982 Nr. 4) yra paskelbęs savo laišką, kuris privalo kai kurių patikslinimų.
Dabartinis “Į Laisvę” redaktorius tęsia buvusių jos redaktorių liniją: straipsniai, autorių pasirašyti pavardėmis, slapyvardžiais ar inicialais, nebūtinai reiškia ir redakcijos nuomonę. Todėl J. Pažemėno pastangos, kad “Į Laisvę" nedėtų T. Remeikio knygos pristatymo referentų pasisakymų, nebuvo pagerbtos. Tačiau jam pačiam buvo leista dėl tų pasisakymų savą nuomonę pareikšti.
Skaitydamas “Į Laisvę” rašinių pirmąją korektūrą (tuo būdu talkina redaktoriui, V. Vaitiekūnas atkreipė redaktoriaus dėmesį, kad būtų tikslinga Pažemėno atsiliepimo paliestiesiems leist pridurt savas pastabas, kad žurnalo skaitytojams būt lengviau susigaudyt susikryžiavusiose nuomonėse. Spaudos praktikoje tai nėra naujiena ir redaktoriui nebuvo pagrindo tai minčiai atmesti.
J. Pažemėno insinuacija, kad jo atsiliepimas nepateko į “Į Laisvę" 82 nr. dėl Vaitiekūno įsikišimo tiesos neatitinka. Būtų žurnale buvę vietos, būtų gerb. Pažemėno atsiliepimas ir pastabos buvę įdėti į 82 nr. Vietos pristigus, buvo palikta 83 nr. Vaitiekūnas čia nieku dėtas.
Siųsdamas redaktoriui T. Remeikio knygos pristatymo rankraštį,V. Vaitiekūnas pasiūlė prie VI. Šakalio pasisakymo dvi redakcijos pastabas. Redaktorius tą siūlymą priėmė. Kodėl Pažemėnas tatai laiko Vaitiekūno piktnaudžiavimu — neaišku. Įdomu, kad savo paties pastangų redaktoriui paveikt, kad nedėtų pasisakymą apie T. R. knygą, J. Pažemėnas nei piktnaudžiavimu, nei juoda ranka, nei pogrindiniu redagavim nelaiko. A. a. Brazaitis veikiausiai dėl tokios J. Pažemėno “veiklos", karčiai šypsodamasis, pastebėtų: “Senstame, broliai!".
Nauji veidai, vertos dėmesio mintys, linkėjimai ateičiai...
“Į Laisvę” 84 nr. įdomus keliais atžvilgiais. Pirma, jame pasirodo naujų ir seniai besirodžiusių veidų: A. Plukas, dr. Z. Prūsas, dr. J. Balys. Antra, dėmesio vertos autorių mintys. Pvz. A. Pluko straipsnis tarsi nušluosto dulkes nuo Lietuvos valstybingumo tarptautinės padėties. Pro tas natūralias laiko ir dirbtines sovietinio okupanto dulkes kai kam Lietuvos valstybingumo tarptautinės padėties reikšmė jau neįžiūrima. Net kai kurių grupių atstovai Vlike tos reikšmės jau nebeatpažįsta.
Dr. Balio pastabos apie valstybių sienas apsprendžiančius bendruosius veiksnius prašosi pratęsiamos į Lietuvai jautrų Rytprūsių tolimesnio konkrečios perspektyvos klausimą tų veiksnių sąvaikoje.
"I Laisvę" redaktoriui norėtųsi linkėti dviejų dalykų: 1) sutelkti kad ir negausią ekipą nuolatinių bendradarbių, įsipareigojusių jei ne kiekvienam, tai kas antram ar trečiam“Į Laisvę” numeriui duoti po straipsnį, ir 2) patobulinti žurnalo kalbą, pasitelkiant kalbos bendradarbį, kuris nuvalytų žurnalo kalbos dulkes. Beje, nors punktualumas tik karalių savybė, bet ji labai praverstų ir "Į Laisvę" sėkmei.
Vytautas Vaitiekūnas
AMERIKOS BALTŲ LAISVĖS LYGA
THE BALTIC AMERICAN FREEDOM LEAGUE —
yra pelno nesiekianti organizacija.
POST OFFICE BOX 29657
LOS ANGELES, CA. 90029
Anthony B. Mažeika — pirmininkas
Saulius Damušis — iždininkas
Organizacinis komitetas:
Simas Kudirka
Vladas Šakalys
Danutė G. Barauskaitė
Dr. Ansis Blakis
Saulius Damušis
Karlis Kalejs
Juozas KojelisJonas Matulaitis
Heino Nurmberg
Valdis Pavlovskis
Avo Piirisild
Viivi Piirsild
P. Algis Raulinaitis
Leonardas Valiukas
Mielas Skaitytojau,
Pastabas apie šį “Į Laisvę” numerį prašau siųsti iki 1982.XII.1
Lietuvių Fronto Bičiulių poilsio - studijų 1983 m. savaitė įvyks Dainavoje. Prasidės liepos 31 d. ir baigsis rugpjūčio 7 d.
LFB CENTRO VALDYBA
