SUGRĮŽIMAS PRIE “Į LAISVĘ” ŽURNALO REDAGAVIMO

Prieš maždaug ketvertą metų, kai “Į Laisvę” žurnalo redagavimų perdaviau bičiuliui Juozui Kojeliui, nė nemaniau, kad vėl teks grįžti prie šio leidinio redagavimo. Tuo metu buvau tikrai pavargęs žurnalo redagavimo darbe ir maniau, kad esu su kaupu atidavęs savo duoklę Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžiui. Po ketvertų darbo metų pavargo bičiulis Juozas, o LFB Vyr. Tarybos prezidiumui nepavyko surasti naujo redaktoriaus. Ne kartą kalbėjau LFB Vyr. T-bos posėdžiuose, kad, kol LFB Centro valdyba yra Los Angeles mieste, tol žurnalas tikrai išeis. Duotą žodį reikėjo išlaikyti.

‘‘Į Laisvę” žurnalo ar panašaus pobūdžio leidinio redagavimas yra didelis darbas. Normaliose sąlygose būtų beveik pilnas ir pilnai apmokamas darbas. Deja, visų mūsų darbo ir veiklos sąlygos nėra normalios.

Buvo ir miela, ir džiugu, ir malonu, kad į redakcinį kolektyvą įsijungė seni mano bičiuliai

—    Anatolijus Kairys ir Vytautas Volertas. Taigi, šis žurnalo numeris išeina iš mano rankų, gi žurnalo antrąjį numerį redaguoja bičiulis Anatolijus, o trečiąjį

—    bičiulis Vytautas. Turime LFB naują Vyr. Tarybą. Jos pirmas užsimojimas bussurasti žurnalo naują redaktorių. Visi trys esame sutarę žurnalo redagavimo darbą tęsti tol, kol LFB Vyr. Taryba suras naują redaktorių ar suformuos naują redakcinį kolektyvą.

Šia proga LFB Centro valdybos ir savo vardu dėkoju bičiuliams Anatolijui ir Vytautui už ryžimąsi, kaip žmonės sako, gelbėti padėtį. Nuoširdi visų bičiulių ir ‘‘bičiulių bičiulių” padėka priklauso bičiuliui Juozui Kojeliui už ketvertų metų darbą.