J. Daumanto Partizanų pristatymas visuomenei

Darbai ir idėjos

Čikagos Lietuvių Fronto Bičiuliai 1963 sausio 27 d. suruošė J. Daumanto Partizanų antrosios laidos papildytą išleidimą visuomenei.

Tėvų jėzuitų koplyčioje šv. mišias už kritusius Lietuvos partizanus ir Sibiro kankinius atnašavo ir pamokslą pasakė tėvas Juozas Vaišnys, S. J., Laiškai Lietuviams redaktorius. Jautriame pamoksle kun. J. Vaišnys pažymėjo, jog partizanai yra kariai, kai jie savo krašto laisvę gina. Pavergėjas atėmė mums ir mūsų kraštui laisvę, partizanai išėjo laisvės ginti. Pagal tarptautinę teisę partizanų valdžia buvo teisėta krašto valdžia. Partizanai vykdė savo vadovybės įsakymus. Niekas neturi teisės jų vadinti banditais, nes jie gynė teisingą ir šventą reikalą. Partizanų knygos autorius Juozas Lukša-Daumantas buvo vienas iš narsiausių kovotojų ir vadų laisvę ginant. Tai šviesi ir neužmirštama jaunos gyvybės auka. Savo knygoje jis paliko mums laisvės kovų testamentą.

J. Daumanto Partizanų pristatymas Čikagoje. Aukštai: Alė Kėželienė skaito J. Daumanto Partizanų ištrauką (Nuotrauka P. Petručio). Vidury: sol. St. Baras ir dail. A. Valeška (Nuotrauka B. Lungio). Apačioj: moterų kvartetas — iš kairės į dešinę: Nijolė Mac-konytė, Vanda Aleknavičienė, Dana Puodžiūnienė, Irena Gepnerytė (Nuotrauka P. Petručio).

Krikščionių moralistai sako, jog krikščioniui nevalia save susisprogdinti, kaip elgėsi mūsų partizanai. Bet jie sėdi šiltose universitetų katedrose. Pats principas nekinta, bet aplinkybės pateisina ir susisprogdinimą. Susisprogdinę Lietuvos partizanai nėra savižudžiai.

Pamaldų metu giedojo solistas Stasys Baras-Baranauskas, kilęs iš tų pačių apylinkių, kuriose Juozas Lukša-Daumantas kovojo ir didvyrio mirtimi krito

Po pietų Balio Pakšto salėje įvyko Partizanų knygos pristatymas visuomenei. Minėjimą gražiu žodžiu pradėjo Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininkas Vladas Būtėnas. Balys Pakštas Sekminių rageliu sugrojo raudą. Broniaus Jančio vadovaujamas moterų kvartetas (I. Gepnerytė, V. Aleknavičienė, D. Puodžiūnienė, N. Mackonytė) padainavo J. Lukšos-Daumanto iš Lietuvos atneštą partizanų dainą — Aš verkiau parymus... Apie Partizanų knygą itin jautrų žodį tarė Bronė Jameikienė (Jos kalbą dedame atskirai. Red.). Ištrauką iš Partizanų paskaitė aktorius ir režisierius K. Oželis. Br. Jančio vedamas moterų kvartetas padainavo porą liaudies dainų.

Pedagogas Domas Velička giliu įsijautimu kalbėjo: Aš atėjau nulenkti galvą prieš tuos lietuvių tautos didvyrius, kurie už Lietuvos laisvę paaukojo gyvybes. Juozas Lukša-Daumantas, kurį čia prisimename, šviesiausias visos rezistencijos pavyzdys. Jame išliko gyva Margio dvasia. Jis atnešė Pilėnų pilies gynėjų vėliavą ligi mūsų dienų. Tai naujasis Margis. Ir krito Pilėnų didvyrių mirtimi. J. Daumanto Partizanai — didžiausias paminklas visai lietuvių rezistencijai, visiems laisvės kovotojams.

Br. Jančio vedamas moterų kvartetas padainavo porą liaudies dainų.

Jaunosios kartos gabioji aktorė A. Kėželienė paskaitė nuotaikingą lirinę ištrauką iš J. Daumanto Partizanų, kaip knygos autorius praleido pirmąjį 1946 Naujų Metų vakarą su partizanais, tą patį vakarą su broliu Stepu įsijungęs į ginkluotų partizanų eiles.

Solistas Bronius Jančys, Juozo Lukšos-Daumanto klasės draugas, padainavo dvi liaudies dainas.

Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių Centro Valdybos ir Į Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai Ugdyti pirmininkas dr. K. Ambrozaitis paaiškino ir paryškino Fondo tikslus. Į Laisvę Fondas jau išleido tris leidinius, kurių tarpe ir J. Daumanto Partizanai. Fondas knygas leis ir toliau. Į Fondo narius gali įstoti kiekvienas lietuvis, ištikimas Lietuvos laisvei, garbei ir rezistencijai, Į Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai Ugdyti leidiniai baigiami išparduoti, kiti jau išpirkti.

J. Daumanto Partizanų pristatyme visuomenei prisirinko pilna salė klausytojų. Tai ženklas, jog rezistencinė dvasia tebėra mumyse gyva. Minėjimas baigtas Lietuvos himnu.

Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai ir šiemet rengia Studijų Savaitę

Rengia kartu su tomis pačiomis organizacijomis, kaip ir praeitais metais. Š. m. sausio 26 d. Miunchene tuo tikslu įvyko visų organizacijų bendras pasitarimas. Jo metu apsvarstyta prof. A. Maceinos paruošta Studijų Savaitės programa, numatyti paskaitininkai bei pranešėjai ir apsvarstyti kiti su Stud. Savaitės rengimu susiję klausimai.

Studijų savaitė įvyks rugpiūčio 7 — 14 dienomis, Koenigswinter miestelyje prie Rheino upės, netoli Bonnos, Vokietijoje.

Bendroji Stud. Savaitės tema: ‘Tauta tėvynėje ir svetur”. Be to numatyta paminėti trys sukaktys : 1. 700 metų nuo Mindaugo mirties; 2. 100 metų nuo 1863 m. sukilimo ir 3. 70 metų V. Mykolaičio - Putino amžiaus.

Šiais metais Studijos Savaitėje tikimasi sulaukti daugiau svečių iš Amerikos.

ELI