PASIRYŽIMO MINTYS
AMERIKOS IR KANADOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI susirinkę Dainavoje prie Spyglio ežero, Michigan valstijoje, 1959 m. rugp. 9 -16 d. trečiajai Studijų Savaitei šūkiu ,,Į Dainavą — Į Lietuvą,”
PERGYVENO patirtį, kad lietuviškųjų klausimų svarstymas bičiuliškoj nuotaikoj iš tiesų dvasine prasme perkėlė Lietuvon; ĮSISĄMONINO, kad Lietuva visų pirma yra ne kraštas, o tauta; kad todėl krašto palikimas nereiškia dar pačios Lietuvos palikimo, nes Lietuva gyva visur, kur ir mes gyvi; IŠSIRYŠKINO, kad Lietuvos būties ar žūties likimas yra sprendžiamas visur, kur yra lietuvių: visų pirma pačiame krašte, bet ir tremty likusiųjų tarpe; kad kova dėl laisvos Lietuvos gali ilgai užtrukti ir kad toje kovoje daugumai vis labiau pavargstant, viltim vis labiau lieka ta aktyvi mažuma, kuri nepraranda Lietuva tikėjimo ir pačioj juodžiausioj tikrovėj; SUVOKĖ, kad tautinės rezistencijos širdis yra kultūrinė kūryba; kad todėl lietuviškosios kultūros sąmonei nykstant sunyks ir visuomeninis pagrindas, reikalingas politinei laisvės kovai vesti; taip pat, kad kovai vykstant, kiekvienoje sieloje tautinis atsparumas esmiškai priklauso- nuo žmogiškojo gilumo, nuo idealistinio nusistatymo, nuo lietuviškumo ugdymo; kad kiekvieno ryšys su tauta yra tiek gilus, kiek ir pats asmens žmogiškumas;
PASIRYŽO NEKAPITULIUOTI pilko pavargimo ir konformizmo bei oportunizmo pagundoms, norinčioms įkalbėti lietuviškosios veiklos beprasmiškumą;
NUSPRENDĖ vadovautis aukščiausiu tautiniam klausime autoritetu — lietuviškąja sąžine, o taip pat grįsti savo gyvenimą idealizmu, reikalaujančiu nebėgti nuo darbo; nutarė nepailstant domėtis visais kultūriniais laimėjimais, juos remti, ugdant lietuviškąjį pasireiškimą ir lietuvybę šeimoj ir visuomenėj ; pasiryžo kurti lietuviškoje visuomenėje solidarumo ir tarpusavės pagarbos atmosferą.
SAVO PASIRYŽIMAMS TESĖTI semiame jėgos ir mūsų žuvusių bičiulių didvyriškumo pavyzdžių ir prašome Viešpaties palaimos mūsų darbui, skirtam savajai tautai, o per ją ir visai žmonijai lemtingų istorinių grumtynių amžiuje.
