LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ POLITINĖS KOMISIJOS PIRMININKO PRANEŠIMAS

Politines komisijas paprastai turi partijos, įstatymdavystės įstaigos, vyriausybės padaliniai ir panašios organizacijos. Tos komisijos, kaip jos bebūtų pavadintos, turi aiškiai apibrėžtus tikslus ir uždavinius. Mes, Lietuvių fronto bičiuliai, nesame nei politinė partija, nei valstybinė įstaiga. Esame iš rezistencinių ištakų kilęs sambūris. Tad kokie turi būti sambūrio politinės komisijos siekiai ir uždaviniai? Šios, ir anksčiau buvusiųjų LFB tarybų nusistatymas buvo, ir yra, kad nebandysime Lietuvoje organizuoti politinių vienetų, bet sieksime savo tikslų apsiribodami kultūriniu veikimu, žinoma, skleidžiant pilnutinės demokratijos idėjas. O demokratinių idėjų skleidimas jau įeina į politikos rėmus. Čia noriu paminėti, kad Aristotelis yra pasakęs: politika yra aukščiausia kultūros apraiška. Toks mūsų darbas, dėka bičiulio Kazio Ambrozaičio pasišventimo ir įdėtų pastangų, mums neblogai sekėsi. įsteigėme Į laisvę fondo filialą, kuris neblogai veikia darbuodamasis knygų leidime, skirdamas premijas politinėje ir kultūrinėje veikloje pasireiškusiems asmenims ir organizuodamas studijų dienas įvairiose Lietuvos vietovėse.

ĮLF studijiį savaitė Anykščiuose. Vidmantas Vitkauskas ir P.Algis Raulinaitis. Nuotr. K. Ambrozaičio

Politinė komisija, tuo metu vadovaujama bičiulio Antano Sabalio, aktyviai dalyvavo Seimo rinkimuose. Tarybos ir komisijos nusistatymas buvo remti dešiniuosius kandidatus, turinčius galimybę laimėti rinkimus. Mes manėme, kad ne taip svarbu, ar bus išrinktas krikščionių demokratų ar konservatorių atstovas, o svarbiausia, kad laimėtų dešiniųjų pažiūrų asmuo. Kitas komisijos nusistatymas buvo remti kandidatus tiesiogiai, o ne per partijų centrus. Šis mūsų nutarimas, savaime suprantama, nepatiko partijų centrams. Pavyzdžiui, apylinkėse, kur antrajame rate varžėsi konservatorių ir krikščionių demokratų kandidatai, nerėmėme nei vieno, nors partijų centrai ir buvo juos pristatę mums kaip remtinus. Mums atrodė, kad tebūnie kas bebūtų, o rezultatas visvien bus priimtinas. Noriu pastebėti, kad visi mūsų remti kandidatai, išskyrus vieną, rinkimus laimėjo.

Prezidento rinkimuose rėmėme prof. Landsbergį, o antrame rate -Valdą Adamkų, vadovaudamiesi sena politine taisykle - rinkis mažesnę blogybę. Ja buvo Adamkus, nes Paulauskas mums atrodė visai nepriimtinas.

Kai kas dabartinį Lietuvos prezidentą vadina dešiniuoju. Tai tik dalinai teisinga - jis išrinktas dešiniųjų balsais, o jo pažiūros, kiek mums žinoma, yra kosmopolitiškai liberalios. Taip pat turime atsiminti, kad jo išrinkimą nulėmė tik 14,526 balsai arba .749%. Taip pat dabar, pažvelgus į partijų populiarumą, rinkėjai žada balsuoti už: Centro sąjungą - 18.6%, Socialdemokratus - 8.7%, Konservatorius - 7.8%, LDDP - 7.1%, Krikščionis demokratus - 4.1%. O nežadantys balsuoti ir neturintys nuomonės sudaro 37.5%. Šie duomenys ateičiai nieko gero nežada.

Savo veikloje politinė komisija reagavo į politinius įvykius. Paskelbėme porą pareiškimų visuomenei, atkreipdami jos dėmesį į, mūsų nuomone, nepriimtinus valdžios veiksmus. Viename pareiškime rašėme: Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSSR valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos". įstatymas sukėlė daug ginčų ir aistrų. Nesuprantami prezidento patarėjų prieštaringi pasisakymai. Vienas iš jų pareiškė, kad „Įstatymas taip blogai surašytas, kad būtų tekę taisyti beveik kiekvieną paragrafą." Kitas patarėjas aiškina, „kad Prezidentūra jokių įstatymo pataisų neteiks. Prezidentūros nuostata labai aiški: netobulinti šio įstatymo, kol jo neįvertins Konstitucinis Teismas. Prezidentūra galvoja apie naujo pobūdžio platesnį ir išsamesnį dokumentą".

Konstitucinis teismas išnagrinėjęs šį įstatymą rado, kad jis daugumoje atitinka Konstitucijos reikalavimus, išskyrus teisę kreiptis į teismą. Tas mažas netikslumas buvo Seimo pataisytas. Taigi, Konstitucinio teismo sprendimas parodė, kad įstatymas yra priimtinas ir mūsų pareiškime išreikšti linkėjimai, kad prasidėjęs judėjimas link desovietizacijos tęstųsi, nors pamažu, bet vyksta. Atrodo, kad Prezidentūros patarėjai savo pareiškimais prašovė pro šalį. Apie naujo pobūdžio platesnį ir išsamesnį įstatymą patarėjai vis dar tebegalvoja.

Antrasis mūsų pareiškimas iškėlė klausimą: „Ar sudaryta Truskos komisija, sprendžiant iš jos sudėties ir kai kurių narių pasisakymų, yra pakankamai išbalansuota, ar skirianti daugiau dėmesio nacių okupacijai, nors sovietinė buvo ilgesnė ir skausmingesnė Lietuvai?" Neteko ilgai laukti ir mūsų baimė pasitvirtino: Izraelio ambasadorius Lietuvai ir Wiesenthal'io centro direktorius pradėjo reikalauti, kad reikia dviejų komisijų - vienos nacių, o antros sovietų okupacijai įvertinti. Jie teigė, kad negalima lyginti abiejų okupacijų. Jiems atrodė, kad nacių okupacija, nors tik trejus metus tetrukusi, buvo daug baisesnė. Oficialiai dviejų komisijų nebuvo įsteigta, bet Prezidentūrai nuolaidžiaujant, komisija buvo padalinta į dvi darbo grupes, tuo patenkinant triukšmadarius. Vos komisijai pradėjus dirbti, pasirodė jos pranešimas apie komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoj tirti tikslus, kuriame rašoma: „Visos komisijos diskusijos ir sprendimai bus įrašinėjami ir daromi stenograminiai jų nuorašai, kurie bus saugomi jos būstinėje."

Nežinia kokius sprendimus komisija žada priiminėti ir ką reiškia „saugomi jos būstinėje? Ar bus steigiami vadinamieji specfondai prie kurių galės prieiti tik privilegijuotieji? Ateitis parodys.

Tą pačią dieną komisijos paskelbtame pareiškime rašoma: „Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti domisi karo nusikaltimais kaltinamų asmenų baudžiamuoju persekiojimu Lietuvoje. <...> Tais atvejais, (t. y. silpnos sveikatos, mirties ir t.t.) kai teisminis tokių bylų nagrinėjimas nebetęsiamas, remdamasi Lietuvos įstatymais, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti numato viešai skelbti išsamią teisminio bylų nagrinėjimo medžiagą su visais susijusiais dokumentais ir parodymais".

Čia jau kvepia OSI naudojamais metodais. OSI, vos užvedusi bylą, be teismo sprendimo, jau eidavo į žiniasklaidą, skelbdama nepatikrintą informaciją ir juodžiausiomis spalvomis tapydama ne tik įtariamuosius, bet ir ištisas etnines, ar kitokias grupuotes. Negi ir Truskos komisija skelbs savo surinktą medžiagą, kuri kaltins atskirus asmenis, ar net ir organizacijas? Kur dingo nekaltumo pirmenybė, kol neįrodyta priešigai?

Kaip minėjau pradžioje savo pranešimo - sambūrio politinė komisija neturi nustatytų veikimo gairių ar griežtai apibrėžtų tikslų. Sėkmingas tokios komisijos veikimas galimas tik tada, jei sambūrio nariai domisi komisijos veikimu, siūlo atliktinus darbus, na, ir žinoma, karts nuo karto ir pakritikuoja.

Tad kreipiuosi į visus klausytojus, prašydamas komisijai pagalbos. Kreipkitės į komisiją pareikšdami savo pageidavimus, nurodydami svarstytinus klausimus ir atliktinus darbus.

P. Algis Raulinaitis

Dainava, 1999 rugpjūtis