Feliksas Zubras — Dr. Antano Dambravos „Kelyje į laisvę"

Turiu savo rankose nepaprastą knygą—vieną tų, kuri iš karto patraukia kultūringo skaitytojo dėmesį, o savo giliu žmogišku turiniu—jį sudomina. Nežiūrint mažne keturiuose šimtuose puslapių pateikto medžiagos įvairumo, pagrindinis leitmotyvas yra aiškiai apibrėžtas—kova už priespaudą kentusios Lietuvos laisvę. Taigi, knyga vien savo pavadinimu tiksliai atspindi jos turinį. „Kelyje į laisvę"—tai giliai patriotinė giesmė, tai Tėvynę mylinčio žmogaus dvasios šauksmas, primenąs skaitytojui, kad lietuvių tauta visuomet buvo kelyje į laisvę, kad Lietuva buvo ir bus laisva, ši pagrindinė mintis verte perveria kiekvieną knygos skirsnį.

Vytautas Antanas Dambrava,„Kelyje į laisvę", Straipsniai, esė, interviu. 392 pusi, 69 fotografijos. Vyr. redaktorius Stasys Kašauskas, redaktorė Ema Vanagienė, viršelis Dainiaus Paškevičiaus. Išleido leidykla „Du Ka", 1995.

Knygos autorius, dr. Vytautas Antanas Dambrava, dabartinis Lietuvos Respublikos ambasadorius Venezueloje ir Pietų žemyne, yra autentiškas ideologinės kovos veteranas. Peržvelgus knygos turinį, iš jos trykšte trykšta patriotizmas ir talentinga, nuovargio nepažįstanti autoriaus plunksna, pasireiškusi nieko nebojančia, pavojų nepabūgstančia kova.

Būtina suminėti, kad šalia juridinės erudicijos ir autoriaus publicistinių bei literatūrinių gabumų, dr. Dambrava, mano giliu įsitikinimu, Venezueloje pasižymėjo kaip gabiausias ir labiausiai respektuojamas diplomatas šioje Lietuvai labai svarbioje profesijoje. Savo plačia ir išmania veikla jis per palyginti trumpą laiką pasiekė nepaprastai svarbių rezultatų Lietuvai, kuriai jis atstovauja, šis Pietų Amerikos žemyne veikiąs ambasadorius yra vienas labiausiai nusipelniusių ir pasižymėjusių Lietuvos atstovų pasaulyje.

Grįžkime prie knygos.

Man teko skaityti labai genis šios knygos vertinimus. Jie buvo profesionaliai parašyti ir tikslūs turinio atžvilgiu. Tačiau visi jie pilnai nepalietė knygos esmės, o pasitenkino tik bendro pobūdžio vertinimu daugiau iš publicistinio—literatūrinio taško. Įdomus turinys, ryškus talentas įtaigojamai reikšti ir perduoti mintis, lengvas skaityti. Visa tai yra tiesa, bet tuose apibendrintuose vertinimuose liko neatsakytas klausimas, ko siekė autorius, knygą paskelbdamas?

Ši knyga ir joje sutalpinta bei paskelbta medžiaga neatsirado rašytojo pasismaginimui. Tai nebuvo šios knygos tikslas. Visa, kas knygoje yra— kalbos, straipsniai, esės ar intervius— kilo iš lietuvio sielos, kuris, naudodamas savo išmones ir galimybes, tiesiog su religiniu įsitikinimu šaukte Šaukė tautiečiams ir pasauliui, daugeliu atveju kurčiam, apie šalį ištikusią nelaimę, kad nors Tėvynė ir tauta kenčia nedalią, ji bus laisva, nes teisingumas to reikalauja, o Lietuvos byla yra Dievo byla. Tai tikrasis lietuvio šauksmas, kurį atliepia kiekvienas knygos puslapis. Knyga taip pat ryškiai, atskleidžia savitą rezistencinį autoriaus kelią. Autoriaus šauksmo nenutildė okupantas, jis prasiskverbė ir pro geležinę uždangą, šis šauksmas ragino išeiviją rūpintis tėvynės likimu, jis paveikė daugelio tautų žmones. Jo balsas turėjo efektą, lyg saulės spindulys perskrostų audringą dabartį. Būdamas toli nuo tėvynės, jis skelbė, jog tauta gyva, jog ji ne vien pakelia kančią ir skausmą, bet visais įmanomais būdais kovoja. Autoriaus balsas be perstojo smerkė okupantą, stiprino viltį, kviesdamas visus atsilaikyti prieš blogį, šios misijos atskleidimas ir yra didžioji knygos vertė. Rezistencinės kovos lauke autoriaus įnašas yra milžiniškas. Autorius kėlė Lietuvos vardą ir skelbė laisvą jos ateitį blunkančioje žmogaus ir tingaus pasaulio atmintyje. Nuolatinis priminimas stiprino vidinę rezistenciją prieš okupanto prievartą jam nusilenkti, priimti jo melą. Autoriaus žodžiai, raštai, nuolatinis jo šauksmas ir optimizmu persunkta dvasia ragino gaivinti tėvynės meilę, pamąstyti ir taisyti savo savanaudišką gyvenimą. Taigi, šioji dr. Dambravos knyga yra vertingas dokumentas istorikams, kurie studijuos lietuvių rezistencijos dvasią šiame šimtmetyje. Jo ginklas ir sąjungininkas —spauda ir komunikacija.

Ligi šiol paskelbtos knygos recenzijos gana detaliai supažindina su jos jos turiniu. Man daugiausia rūpėjo paliesti knygos esmę. Naudojuosi šią proga patarti jaunajai lietuvių kartai, o taip pat ir vyresniesiems, atidžiai skaityti šią nepaprasto turinio knygą, kad geriau susipažintume su išeivijoje pavienių idealistų vesta kovos istorija, jos dvasia ir autoriaus pasirinktuoju keliu. Atsiminkime, jog vyresnės kartos tą kovą vykdė ir artino prie laimėjimo, kad šiandien lietuviškoji jaunuomenė galėtų augti ir vystyti savo asmenybes idealistinėje kūrybos dvasioje, kaip laisvi pasaulio žmonės, šioji knyga yra gyvas dokumentas, atspindįs idealistinę lietuvių kovos dvasią, kuria pats autorius gyveno rezistenciniame laukimo laikotarpyje, o dabar ją mums atskleidė. Mes buvome jo talkininkai ir atliktų darbų liudininkai.

„Kelyje į laisvę" tarnauja pavydžiu, kad ir mažas keras gali didelį vežimą versti.

Feliksas Zubras