IŠEIVIJOS MISIJA,

Simpoziumo,,Išeivijos misija" kalbėtojai: iš k. — Algis Raulinaitis (moderatorius), Zigmas Viskanta ir dr. Jonas Žmuidzinas. Nesimato kalbančio dr. Ričardo Kontrimo. Nuotr. M. Šilkaičio.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atstatymą

JONAS STASYS ŽMUIDZINAS

Nors paėjusių dvejų metų laikotarpyje išeivija nepriklausomybės atstatymo paskelbimo laukė ir net spėliojo jo busimąją datą, tačiau ji nebuvo jam pasiruošusi. Per 50 metų išeivija nebuvo sudariusi  konkretesnių planų ir sukaupusi didesnių resursų Lietuvai padėti pilnai įgyvendinti nepriklausomybę. Mano manymu, tokia Lietuvai pagalba pilnai įgyvendinti nepriklausomybę kaip tik ir yra pagrindinė išeivijos misija šiuo metu.

Kyla klausimas, kuo pasižymi pilnai įgyvendinta nepriklausomybė? Šioje epochoje, kada beveik be išimties visos valstybės yra tampriai surištos įvairiais tarpusavio santykiais, ypatingai ekonominiais, turėtų būti aišku, kad absoliuti nepriklausomybė yra utopinė ir neįmanoma. Net ir tokios didelės valstybės kaip JAV ekonomija yra stipriai paveikiama kitų kraštų, pvz., Japonijos. Manau nesuklysiu teigdamas, kad Lietuvos nepriklausomybė bus praktiškai pilnai įgyvendinta, kai Lietuvos valstybė nebebus okupuota, kontroliuos savo sienas, tvarkys savo ekonomiją, užsienio politiką ir t.t.

Priėmę išeivijos misijos apibrėžimą, klausiame, ką mes išeivijoje konkrečiai turėtume daryti...

Pagalbos Lietuvai reikia įvairiose srityse. Alfabetine tvarka suminėtinos šios bendros plačios sritys: ekonominė, finansinė, humanitarinė, informacinė, kultūrinė, mokslinė, moralinė, politinė, religinė, švietimo, technologinė.

Tiesiog nuostabu kokiu dideliu mastu po Sąjūdžio susikūrimo, o ypatingai po nepriklausomybės atstatymo paskelbimo, išeivija spontaniškai sujudo teikti Lietuvai pagalbą beveik visose minėtose srityse. Susikūrė vienetai, pasiskyrę sau specifinius uždavinius (pvz., politinę akciją, medicininę pagalbą, religinę šalpą, Sibiro tremtinių rėmimą, pagalbą Lietuvos studentams ir t.t.). Tad išeivijos misija yra vykdoma. Telieka klausimas, ar ji vykdoma tinkama linkme, ar užtektinai intensyviai, ar naudojami tinkami metodai?...

JAV gyvenančiai išeivijai pagrindinis būdas veiklai, ypač politinės pagalbos Lietuvai srityje, yra per JAV kongresą, senatą, administraciją ir formuojant viešąją opiniją — per spaudą, televiziją ir radiją. Visa tai yra seniai vykdoma, gal nepalyginamai efektingiau po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo paskelbimo, po sovietų ekonominės blokados ir po šio sausio mėnesio represijų. Palankumas Lietuvai specifiškai, ir Baltijos kraštams aplamai, yra pasiekęs ligi šiol nepatirtą lygį. Būtų nedovanotina jo neišnaudoti Lietuvos labui...

Mūsų pagrindinės organizacijos dėl per didelės inercijos negali užtektinai greitai reaguoti į kasdieninius Lietuvą liečiančius įvykius. Reaguojama individualiai. Turime eilę pasišventusių organizacijų vadovų, ypatingai LB rėmuose, kurie neša pernelyg sunkią naštą, bandydami atlikti visus , gaisro gesinimo' darbus. Trūksta koordinavimo ir darbo padalinimo. Dėl to negalima kaltinti pačių vadovų, nes tokia, atrodo, yra mūsų organizacinės veiklos tradicija. Daug daugiau laiškų, telegramų ir telefoninių raginimų JAV kongresui ir vyriausybei būtų galima išgauti jei turėtume gerą informacinį — koordinacinį tinklą, kuriuo naudodamies organizacijų vadovai galėtų pasiekti, painformuoti ir instruktuoti didžiumą aktyviosios lietuvių išeivijos per labai trumpą laiką. Tokį tinklą suorganizuoti ir palaikyti vartojant dabartinę technologiją būtų visai nesunku ir nebrangu. Sis tinklas galėtų būti naudojamas ne tik koordinacijai, informacijai ir instrukcijoms, bet ir lėšų telkimui laisvinimo veiklai finansuoti...

Norint dirbti efektingai, yra būtina vartoti visas mums prieinamas moderniosios technologijos priemones. Turime daug lietuvių specialistų, kurie, neabejoju, būtų pasiryžę daug pastangų įdėti sumoderninti išeivijos veiklos metodus. Mes būtinai turime sukurti mechanizmą, pvz., siūlytą informacinį tinklą, kuris padėtų sutelkti žymias lėšas Lietuvai remti. Prileiskime, kad JAV turime tik 100,000 aktyvių lietuvių, iš kurių per metus būtu galima išrinkti tik po $100. Tai sudarytų $10 milijonų veiklai! Dabartinis JAV LB metinis biudžetas yra mikroskopinis, tik apie 1% tos sumos, — maždaug vidurkinė vieno profesionalo metinė alga. Tolimesnių komentarų turbūt nereikia!