LAISVĖS JĖGA IR GELEŽINIAI DANTYS
VEDAMIEJI
Sovietų Sąjungoje vykstą pasikeitimai yra viso pasaulio sekami su dideliu dėmesiu. Per daugelį metų vykdytas nežmoniškas komunistų teroras naujumų nebesukeldavo, todėl ir laisvoji Vakarų spauda buvo pradėjusi nuobodžiauti. Prieš ketverius metus į valdžią atėjęs Gorbačiovas atnešė viltį prislėgtam ir iškankintam Rytų pasauliui, įvesdamas perestroiką ir paskelbdamas glasnost. Atvirumas pasidarė priešingybe iki šiol vestai sovietų politikai. Kodėl šita permaina pradėta, dar nežinia. Tenka spėti, kad geležinė uždanga jau nebegalėjo ilgiau atlaikyti Vakarų laisvės jėgos, pasidarė per daug juokinga slėpti nuo savo žmonių tiesą apie Vakarus. Tai buvo padaryta ir iš desperacijos, kai sovietų rojuje pritrūko duonos ir imperija atsidūrė prieš realią ekonominę krizę.
Gromyko, 1985 kovo mėnesį pristatydamas centriniam politbiurui Gorbačiovą, pareiškė:,, Draugai, tas vyras turi malonią šypseną, tačiau jis turi geležinius dantis". Vakarai jo šypseną priėmė, ypač, kai jis palengvino žmogaus teisių suvaržymus, paleido dalį politinių kalinių, atitraukė iš Afganistano kariuomenę. Tuo pačiu metu, kai vakarai garsiai linksniavo jo vardą, Gorbačiovas patylomis apkarpė karo biudžetą, net išdrįso reabilituoti Stalino nuskriaustuosius, pažadėjo pakeisti teisinę sistemą. Pasinaudodamos patogiu momentu ir pasiremdamos paskelbtuoju glasnost šūkiu, daugelis sovietų respublikų atbudo ir pradėjo reikalauti bent dalinu autonomijų. Vėliausiai okupuotos Pabaltijo valstybės dar nebuvo giliau užmigdytos sovietiniam rojuje; jos pirmiausiai pradėjo šauktis laisvės ir garsiai skelbti patirtas stalinistines skriaudas. Net ir tie, kurie anksčiau buvo prisitaikę ir pasakę daugybę kalbų, liaupsinančių komunistinius ,,laimėjimus", dabar stojo į pirmąsias demonstrantų eiles, pasirašinėjo peticijas.
Paskubomis susiorganizavo Sąjūdis, pusiau iš pogrindžio išlindo Lyga. Spontaniškai suorganizuoti keletos šimtų tūkstančių susirinkimai Vingio parke, prie Vilniaus katedros, Kauno Karo muziejaus sodelyje, stebino mus išeivijoje, stebino ir visą pasaulį. Sveikiname tokias sėkmingas išsilaisvinimo pastangas, džiaugiamės tokia efektinga laisvės jėgos demonstracija, remiame šias laisvėjimo pastangas moraliai ir materialiai. Tiesa, kartais sunku mums suprasti jų ėjimus ir net žodžius, sunarpliotus ilgų vergijos metų pančiais. Per anksti neapkaltinkime jų už neva daromas klaidas. Juk jie skundžiasi neturį patyrimo valstybingumo kelyje, stoka inteligentijos, diplomatų, tarptautinės teisės žinovų. O išeivijos spaudoje pasigirsta balsų su rezervuotais perspėjimais dėl per didelio entuziazmo reiškimo, nes laisvės šokėjai dar esą komunistiniame sode.
Velykų dienos rinkimai vėl davė papildomų vilčių, kad įsisiūbavusi laisvės trokštanti minia bus sunkiai sulaikoma, kad tiek daug metų melu maitintieji jau nebeturi daugiau baimės rizikuoti nei kalėjimu, nei kartuvėmis. Tik klausimas, ką praktiškai išrinktieji liaudies deputatai net ir šiomis palengvintomis sąlygomis galės padaryti, kai partijos rankose tebėra policija, net kariuomenė? Ir kaip su tais Gromyko pristatytais geležiniais dantimis?
Kaltinome, kad okupuotos Lietuvos deputatai praeitą rudenį nenubalsavo taip, kaip estai. Turėtume įsigilinti į aplinkybes ir jų pastangas: o gal jie padarė, kas buvo galima padaryti, gal jų ėjimai mums nesuprantami? Šiandien ir latviai, ir estai jau kalba, kad Sąjūdis yra geriau susiorganizavęs, negu jų laisvės organizacijos. Gorbačiovas 1988 metų partijos suvažiavime,,įkando" opozicijai, pravesdamas nutarimą prieš biurokratizmą ir pakeisdamas rinkimus. Naujai išrinktas sovietų parlamentas greičiausiai praskins jam kelią į labai galingą ekzekutyvinio prezidento postą. Gali atsitikti, kad jis galės daryti nutarimus ir be politbiuro. Tik Andrej Sakharov perspėja, kad toks siekimas, neturint daugiapartinės sistemos, yra gryna nesąmonė.
Dantų kalenimas prasideda ir kitur. Čekoslovakijoje išsklaidyti disidentai, dramaturgas Vaclav Havel suimtas. Rytų Vokietijos ir Vengrijos PEN klubai, Vengrijos profesinė sąjunga ir Lenkijos rašytojai reiškia protestus. Kovo 2 Prahos senamiesty buvo suruoštos demonstracijos, tačiau tedalyvavo tik 2000 žmonių. Ukrainiečių aktyvistai lapkričio 13 suorganizavo ekologines demonstracijas, kur irgi tedalyvavo tik 10,000 žmonių. Vasario pradžioje ukrainiečių KP pirmininkas Shcherbitsky keletą kartų perspėjo, kad patriotinis nacionalizmas nebus toleruojamas. Vengrijoje ir Bulgarijoje sustiprinta akcija prieš disidentus. Neužmirštinas ir praeito rudens rugsėjo 28 susirinkimas Gedimino aikštėje, kai demonstrantai buvo policijos žiauriai mušami ir išvaikyti. Tai rodo, kad geležiniai dantys tebeveikia, kad maišatis dar tebėra.
Išeivių vykimas į Lietuvą ir jų ,,pamokymai" gali šią maišatį padidinti. Išeivijos vadovų pareiškimai bei kalbos dideliuose susirinkimuose turėtų būti gerai paruošti ir apgalvoti, kad nepasitamautų partijai. Sąjūdis yra daug pasiekęs, tačiau jo ateitis nėra užtikrinta. Partija darys viską, kad ateity jis nebūtų toks įtakingas. Jau dabar žinoma, kad bent keturi asmenys yra saugumo atsiųsti į Sąjūdžio aktyvistų tarpą ir garsiai reiškiasi. Spėjama, kad tokių saugumo tarnautojų yra ir daugiau. Jie mėgins vieną prieš kitą nustatyti ir Sąjūdį griauti.
Pirmoj eilėj nepamirškime tų, kurie didelės priespaudos dienomis išdrįso stoti kovon prieš melą, nebodami katorgų. Jie neveidmaniavo ir nepalūžo. Atvykstančius iš Lietuvos čia vaišingai priimame, kartais net ir tuos, kurie turi aukštą saugumo policijos laipsnį. Net ir tokiems duodame platformą susirinkimuose į mus kalbėti. Šiame komplikuotame gyvenime keliai į laisvę yra dar komplikuotesni. Stebėdami tautos atgimimo pastangas, nebūkime paviršutiniški ir pirmo įspūdžio pagauti. Yra herojų, bet yra ir avantiūristų, gal yra ir valenrodų, nešiojančių net partijos bilietą. Apie tai spręs ateities istorikai, kai analizuos tuos Gromyko pristatytuosius geležinius dantis.
ka
