SKAITYTOJŲ ŽODIS

Įsidėmėtinos dr. Kazicko mintys

Š. m. rugsėjo Į Laisvę Nr. 103 rašė apie Leonardo Valiuko mirtimi paliktą išeivijos mūre didžiulę spragą. Jis nesibijodavo nei žvilgsnio į nemalonią realybę, nei kietų sprendimų siūlymų ateities veiklai. Todėl maloniai nustebino dr. Juozo Kazicko straipsnis, kuriame jis išdrįso realiai apibūdinti tarptautinių ir ypač JAV valdžios organų net visai nesiruošimą „pajudinti pirštą, kad kraštas (Lietuva) būtų laisvas".

J. K. padaro įsidėmėtiną, nors ir skaudžią išvadą: „...niekur niekas nieko nedaro". (V.B. pabr.) Taipogi sveikintina jo mintis, jog padėtis pasitaisytų, „jeigu mes sugebėsime paveikti laisvąjį pasaulį, kad jis turi ką nors daryti".

Tai gana tiksli diagnozė ir puikus receptas! Ypač džiugu, kad prie tokios išvados priėjo asmuo, kaip dr. Kazickas, kurio veikla plačiuose horizontuose jam yra davusi išskirtinos patirties ir ryšių. Asmeniškai džiugu, kad tai patvirtino mano 1979 m. rugsėjo Į Laisvę Nr. 76(113) tilpusio straipsnio „Keistina politinės veiklos kryptis" pagrindines mintis. Ten ne tik teigiau, ką J. K. savo rašinyje teigia, bet net nurodžiau filosofinius pagrindus už tos nieko nedarymo politikos. Jau nuo 1974 m. vis bandau atkreipti išeivijos vadovų dėmesį į kolumnisto (JAV Armijos ats. generolo) Thomas Lane įspėjimą JAV etnikams: „Pavergtoms tautoms vienintelė viltis yra JAV užsienio politikos krypties pakeitime".

Tikiuosi, jog pasaulinei ir JAV politikai labiau išryškėjus, dr. Kazicko straipsnio realistinės mintys nesusilauks tokios aštrios kritikos iš pripažintų išeivijos politinių autoritetų, kaip prieš devynerius metus susilaukė anas mano straipsnis. Manau, jog ir J. K. sutiks, kad vieni patys, be krašto visuomenės talkos, negalėsime paveikti vyriausybę „ką nors daryti” pavergtųjų laisvei. Tokios talkos susilauksime tiktai per platų visuomenei informuoti tinklą. Tai buvo vienas ir a.a. Valiuko nuolatinių siekių. Todėl džiaugiausi susilaukęs iš jo paties pirmo pritarimo ir talkos mano organizuojamam laiškų „bankui". Šia proga dėkoju ir Į Laisvę redakcijai už dėmesį šiam, mano manymu, būtinai įvykdytinam projektui, geriausiai kurio nors veiksnio žinioje.

Vilius Bražėnas

Pažvelgus į kitą pusę

ĮL103-čiame numeryje V. Skuodis įtikinančiai savo skaudžiais patyrimais patvirtindamas, įrodo atsižvelgimo į kitą pusę reikšmę. Pasiruošimui laisvei iškovoti yra reikalingas vieningumas (26 psl.). įsigilinus į kankinio už teisybę pergyvenimus, diferenciaciją pavergtoje tautoje (kamiene) ir mūsų veiksnių pareiškimų citatas (1974-88), nesunku suprasti, kad reikia skaitytis su abiem pusėm. Tėvynėje ir išeivijoje siekiame to paties tikslo.

Kol nesugebėsime realiai pažvelgti ir į kitą pusę, ginčai, net iki įžeidinėjimų, nesibaigs. Jie labai trukdo bendram darbui. Tolimesnis laikų keitimasis atsakys visiems, kad tik žmonišku būdu reikia siekti laisvės visiems žmonėms. Turint respektą savąjai nuomonei, norom nenorom tenka atsižvelgti ir į kito, norskitonišką mintį.

Jaunųjų lankymasis Lietuvoje, įskaitant lietuviškus kursus, dalyvius stiprina, net grąžina prie savųjų šaknų. Rusiškojo komunizmo baciloms jie visi yra atsparūs, jeigu pasitikime savo vaikais.

Ir „apvaliojo stalo" (1987) pokalbiai nėra tokie baisūs, kaip juos vaizduoja neatsižvelgiantieji į kitą pusę. Gausėja žvelgiančių platesne prasme. Tai padeda pagrindinio tikslo siekimui. Atsiras dar daugiau svarstančių ir kito nuomonę, atsipeikėjus vien tik nuo savos nuomonės neklaidingumo.

A. Valiuškis

Aktualios temos

Stebiuosi paties sugebėjimu laiku sumedžioti autorius šiuolaikinėmis aktualiomis temomis. Laukiu, nesulaukdamas kiekvieno naujo Į Laisvę nr. 103 nr. rašo Vytautas Skuodis, neabejotinai kompetentingas tuo klausimu, apie kai kurių laikomą dar ir dabar kontroversiniu kultūrinį bendradarbiavimą su okupuota Lietuva. 1988 m. pavasarį vienas veikėjas jam išsakė savo nepasitenkinimą, kad Lietuvoje nėra politinės organizacijos, todėl jų veikimas turįs būti kordinuojamas iš čia, kitaip tariant, viso judėjimo Lietuvoje vadovaujantis centras turėtų būti užsienyje. (Žiūr. Į Laisvę psl. 19). Man nesuprantama, kodėl V. Skuodis nedavė šio veikėjo pavardės; juk tokie veikėjai labai mėgsta, kad jų pavardės spaudoje būtų minimos beveik kasdien. Iki šiol turbūt beveik visi manėm, kad laisvę Lietuvai pasiekti gali ten gyvenantieji, o išeiviai turi tik padėti jų siekiuose.

Juozo Kazicko straipsnis apie laisvinimo akcijos planų sudarymą persitvarkymo politikos šešėlyje visiems suprantamas. Pasikeitus PLB JAV valdyboms, atsiranda galimybė sušaukti visų veiksnių konferenciją, padaryti vieningo, pagrindinio veiklos plano sudarymą ir vykdymo pasiskirstymą.

Edmundas Binkis

MIELI SKAITYTOJAI,

panaudokite šiame žurnalo numeryje įdėtą kortelę parašyti redakcijai laišką. Laukiame jūsų atsiliepimų ir nuomonių apie spausdintus straipsnius, laukiame papildymų ar kritiškų pastabų. Jūsų naujos idėjos bus didelė parama redaktoriui ir prisidės prie žurnalo tobulinimo. Redakcijos kontaktas su skaitytojais yra būtinas.

Pasinaudokite ir prenumeratos mokėjimo vokeliais. Kad administratoriui nereiktų jus asmeniškai raginti, įdėkite savo čekį, nepamirškite ir dosnios aukos, tapkite žurnalo garbės prenumeratoriais ir rėmėjais. Nuoširdžiai dėkojame!

Redaktorius ir administratorius