VOKIETIJOS LIETUVIAI

LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTAS

1981 m. kovo 7 d. buvo formaliai įsteigtas Lietuvių Kultūros Institutas (Litauisches Kulturinstitut). Jo būstinė — Romuva, 6840 Lampertheim 4 (Huettenfeld), Vakarų Vokietija. Tokios institucijos steigimo klausimas jau buvo iškilęs 1950 m. Vokietijos lietuvių švietėjų, kultūrininkų bei visuomenininkų konferencijoje. Prasidėjusi masinė emigracija ir kitos priežastys tuos planus sutrukdė, bet jų nepalaidojo. Tuometinis Lietuvos atstovas Paryžiuje dr. S.Bačkis, vysk. P. Brazys ir kiti tą klausimą ir toliau judino ir svarstė. 1979 m. tokios institucijos įkūrimo reikalą energingai pristatė dr. K. J. Čeginskas Vokietijos LB valdybai, ir 1981 metais į Vokietijos lietuvių gyvenimą įsijungė nauja lietuvių kultūrai palaikyti ir kurti institucija.

Vincas Bartusevičius pirmajame Lietuvių Kultūros Instituto leidinėlyje — “Lietuvių Kultūros Instituto uždaviniai ir darbai ” (1982) instituto darbo laukus — uždavinius apibūdina: 1. išlaikyti, kurti ir skleisti tautinę kultūrą, 2. užmegzti ir plėsti kultūrinius ryšius su kraštu, kuriame gyvename ir 3. palaikyti ryšius su kraštu, iš kurio atvykome. Autorius iškelia tris pagrindinius pirmojo uždavinio aspektus: pirmasis — išlaikyti, išgelbėti nuo pražuvimo tai, kas kultūroje jau sukaupta ir sukurta. “Lietuviškos archyvinės medžiagos likimas todėl yra viena iš svarbiųjų problemų, bet kartu ji turbūt jau pasidariusi ir viena iš tragiškiausių, — teigia V. Bartusevičius. Antrasis aspektas — pati kultūrinė kūryba. Čia reikalinga pasitarti, kurie darbai turėtų būti atliekami pirmoje eilėje, kelti paskatos ir paramos reikalą vienas kitam, įvesti jaunesniąją kartą į rimtesnį lietuvišką kultūrinį darbą, finansuoti tam tikrus projektus arba užsakyti konkrečius darbus. Trečiasis aspektas būtų — kultūros skleidimas, apimąs pastangas, kad visa, kas sukurta, padaryti prieinamais ir visuomenei, tiek lietuviškai, tiek gyvenamojo krašto. “LKI veikla neturėtų reikštis izoliuotai, bet visuomet su žvilgsniu į visą lietuvišką visuomenę ir jos problemas”, t.y. rūpintis ir lietuvybės išlaikymu.

Antrasis uždavinys būtų pristatyti vokiečiams, ką mes 40 metų išeivijoje esame sukūrę. Ar mes esame sudarę galimybes užsieniečiui, besidominčiam lietuviškais klausimais, prieiti prie lietuviškų šaltinių? Šioje srityje yra daug spragų ir daug reikalų, kurie vokiečiams turėtų būti pateikti, kaip pav. Lietuvos istorijos faktų ir Lietuvos - Vokietijos santykių nušvietimas istorijos vadovėliuose, Lietuvos sienų žymėjimas vokiškuose žemėlapiuose ir t.t. Autorius siūlo sutvirtinti jau esančius ryšius su gyvenamojo krašto kultūros įstaigomis ir suinteresuotais asmenimis. “Mums reikia pralaužti tautinį ribotumą. To reikalauja tiek pilnutinės asmenybės išsivystymas, tiek reikalas užtikrinti savo tautai priklausančią vietą istorijoje”.

Trečiasis klausimas — ryšiai su kraštu, pagal autorių, yra gana painus. “Bendradarbiavimas problematiškas dėl to, kad kraštas yra svetimųjų užimtas ir valdomas prieš jo gyventojų norą, kad “bendradarbiavimas” tikrumoje galimas tik viena kryptimi. Nuvežimas savo kūrinių Lietuvon dažnai surištas su atidavimu vienokios ar kitokios duoklės komunistinei propagandai”. “Antra vertus, išeivija negali visai atsisakyti ryšio su krašte pasilikusiais žmonėmis. Tas ryšys gali padėti kraštui, jis gali būti naudingas ir išeivijai. Todėl bendradarbiavimas, ypač kultūrinis, yra reikalingas ir skatintinas, šio bendradarbiavimo ribas žymi du dalykai: joks bendradarbiavimas su Lietuvos žmonėmis neturi: (a) kirsti bei silpninti tautos pajėgumo ir (b) negali vesti į Lietuvos okupacijos teisinį pripažinimą”.

Šiame 16 psl. leidinėly V. Bartusevičius, prisiminęs tikrąsias veiklos problemas, kurių tiek daug, o “mūsų tik saujelė — lyg per klaidą pabirę lietaus lašai išdegusioje smėlio dykumoje”, kuri kiekvienais metais mažėja, kviečia sustiprinti sąmoningas ir planuotas pastangas visuose kultūrinio gyvenimo laukuose.

Leidinėlio priede atspausdinti LKI 1981 m. veikla ir LKI statutas.

Lietuvių Kultūros Instituto emblema

Be minėtojo leidinėlio LKI išleido: Kajetono J. Čeginsko “Juozas Lukša-Daumantas (1921-1951) — Iš Lietuvos laisvės kovų istorijos (1982), Vinco Bartusevičiaus “Vokietijos lietuviai 1983”. Asmenys - organizacijos - įstaigos, 34 psl., Arthur Hermann “Litauen in der deutschsprachigen Geschichtsforschung der letzten fuenf Jahre”, 28 psl. (1983) ir Kajetono J. Čeginsko “L.K.B. Kronikos dešimtmetis” — 1972 - 1983, 28 psl., (1983).

Visi penki iki šiol pasirodę leidiniai yra dalykišku rimtumu parašyti. Jie pirmoje eilėje, atrodo, yra taikomi Vokietijoje gyvenantiems lietuviams. Spausdinamas tiražas (200 - 500 egz.) neleidžia tiems leidiniams plačiau pasklisti už Vokietijos ribų gyvenantiems tautiečiams.

Kai kuriais šiuose leidiniuose keliamais klausimais, kaip LKB kronikos dešimtmetis, Juozo Lukšos - Daumanto 30 metų mirties sukaktis jau anksčiau buvo rašyta ir mūsų žurnale, tad prie jų nesustosime.

Viena šių leidinių serijos brošiūra, atžymėta ketvirtuoju numeriu, yra vokiečių kalba apžvalga apie vokiečių leidinius Lietuvos istorijos klausimais paskutiniųjų penkerių metų laikotarpyje. Autorius, kuris yra dipl. bibliotekininkas ir Pabaltiečių krikščionių studentų sąjungos literatūros būrelio pirmininkas, įžanginiame žodyje teigia, kad Vokiečių istorikai niekada nėra skyrę daug vietos lietuvių istorijos tyrinėjimams, o iš imigravusių lietuvių istorikų tiktai Zenonas Ivinskis Bonnos universitete dėstė (1964 - 1971) ir jo surinkta medžiaga guli Lietuvių Katalikų Mokslo akademijos archyve Romoje. Vertingą įnašą į lietuvių kultūros istoriją ir bibliografiją yra padaręs Povilas Rėklaitis.

A. Hermann skaitytojams pristato Manfredą Hellmanną, Marianne Bienhold, Abą Stražą, Manfredą Hellmanną, Seppo Myllynieni. Šie istorikai davė vertingų apžvalgų Lietuvos istorijos klausimais. Leidinėlio gale pateikiame vokiečių kalba Lietuvos istorijos studijų sąrašas iki 1945 m. Studijos išspausdintos 1945 - 1982 m. laikotarpyje.

Vokietijos lietuvių organizacijos ir įstaigos

Įdomios medžiagos ir informacijos duoda trečiasis LKI leidinys, pavadintas “Vokietijos lietuviai 1983”. Dabar skaičiuojama, kad Vakarų Vokietijoje II Pasaulinio karo metu atsirado apie 60,000 lietuvių. Vliko duomeninis 1954 m. V. Vokietijoje dar buvo 7.550 lietuvių. Šiuo metu skaičiuojama, kad ten gyvena apie 10,000 lietuvių, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes: a) senieji ateiviai — pabėgėliai ar tremtiniai, čia atsiradę II-jo Pas. karo veiksmų pasekmėje ir b) naujieji ateiviai — Vokietiją pasiekę po 1957 m. asmenys, vokiečių piliečių išleidimo iš Sovietų sąjungos pasekmėje.

Leidinėlio autorius Vincas Bartusevičius įžanginiame žodyje klausia: “Kokia yra tad lietuvių V. Vokietijoje padėtis po keturiasdešimties išeivijos metų?” Ir atsakyme aiškėja: gausiausios yra visuomeninės organizacijos, organizuotumas religinėje ir savišalpos srityse yra neblogas, mažai politinių sąjungų, spaudos organų, beveik neturime chorų, tautinių šokių grupių, lit. mokyklų, sporto klubų. Organizuota veikla dabar daugiausiai dar remasi senaisiais išeiviais, bet jau ir antroji išeivių karta jungiasi į lietuvių gyvenimą ir perima jo vadovavimą.

Vokietijos LB turi apie 2.000 registruotų narių (su šeimos nariais). LB yra Romuvos sodybos, kur įsikūrusi ir Vasario 16 gimnazija, savininkė. Veikia 31 apylinkė. LB c.v. pirmininkauja Vingaudas Damijonaitis ir Tarybos prez. pirm. yra tėv. Alfonsas Bernatonis, OFM kapucinas.

Dr. Kajetonas J. Čeginskas ir dr. Albertas Gerutis

Muenchene veikia lit. mokykla, vaikų darželis ir tautinių šokių grupė. Antra taut, šokių grupė veikia Vasario 16 gimnazijoje, o Nordrhein-Westfalijoje moterų chorelis. Apie LB veiklą informuoja: “Vokietijos LB informacija” Romuvoje, red. Justinas Lukošius, “Aušros Vartai” Hamburge, red. ir leidėjas kun. Vaclovas Šarka, “Baden - Wuertembergo lietuvis” Stuttgarte, red. ir leidėjas kun. Kazimieras Senkus ir “Muen-cheno LM apylinkės bendraraštis”, red. Alina Grinienė.

Vakarų Europos lietuvių sielovadai vadovauja vysk. dr. Antanas Deksnys, Bad Woerishofene. Leidžia neperiodinį leidinį “Krivūlė”, kurią redaguoją kun. Br. Liubinas ir Vincas Natkevičius.

Vokietijos lietuvių kat. sielovados dir. tėv. dr.Konstantinas Gulbinas, OFM kapucinas, su 5 liet. kunigais, dirbančiais pilną laiką lietuvių pastoracijai ir trimis tiktai dalinai, aptarnauja apie 3.500 asmenų. 6 lietuviai kunigai dirba išimtinai vokiečių parapijose. Vokietijoje veikia Ateininin-kų sąjunga. Pirm. dr. Jonas Norkaitis.

Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios senjoras kun. Juozas Urdzė ir trys kunigai dirba tiktai lietuvių tarpe (apie 3,000 - 5,000 asmenų). Kiti 4 kunigai tiktai vokiečių parapijose. Veikia Liut. evang. egz. bažnyčios fondas, Pabaltiečių krikščionių studentų sąjunga, Pabaltiečių krikš. stud. literatūros būrelis, kuriam vadovauja Arthur Hermann.

Vasario 16 gimnazija, įkurta 1951 metais, turi 65 mokinius (10 abiturientų). Direktorius Andrius Šmitas. Gimnazijos kuratorija rūpinasi gimnazijos išlaikymu. Kuratorijos pirm. tėv. A. Bernatonis. Gimnazijoje veikia ateitininkai, skautai ir evangelikų jaunimo ratelis, biblioteka, tautinių šokių grupė. 1982 m. įkurtas Fondas Vasario 16 gimnazijai remti.

Lietuvių Kultūros Institutui vadovauja Vincas Bartusevičius, kiti valdybos nariai: dr. Kajetonas J. Čeginskas ir dr. Vilius Lenertas. LKI išlaiko Centrinę lit. biblioteką ir Centrinį lietuvių archyvą. Veikia dar Jono Ivanausko privati biblioteka ir dr. Povilo Rėklaičio archyvas.

Radio Free Europe — Radio Liberty lietuviškosios tarnybos vyr. redaktorius — dr. Kajetonas J. Čeginskas ir redaktoriai: Kęstutis Čer-keliūnas, dr. Kęstutis Girnius, Eglė Juodvalkytė, Kęstutis Jokūbynas ir Aleksandras Katzas.

Europos lietuviškųjų studijų savaitės, rengiamos nuo 1954 metų. Jas ruošti pradėjo Europos LF bičiuliai. Nuolatinė rengėja Alina Grinienė.

Savo veiklą yra išvysčiusi ir Baltų draugija, kurios vokiečių - lietuvių sekcijos pirmininkai yra dr. J. Norkaitis ir prof. dr. Hermann J. Dehmen; Lietuvių kultūros draugija (pirm. Algirdas Palavinskas); Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga turi apie 300 narių, pirm. Ramunė Bulvienė; Europos Lietuvių Fronto bičiuliai, kuriams išgus metus pirmininkavo dr. K. J. Čeginskas, o nuo 1983 m. birželio mėn. — Kęstutis Ivinskis, leidžia neperiodinį “Europos LF Bičiulį”, red. Alina Grinienė; Vokietijos lietuvių moterų klubų federacija, kuriai vadovauja Eugenija Lutz, Federacija turi 7 klubus, leidžia neperiodiškai “Mūsų žinias” Lietuvių šalpos draugija šelpia į vargą patekusius tautiečius, ypatingai moksleivius ir Lenkijos lietuvius; Lietuvos Raudonasis Kryžius padeda siųsti vaistus į Lietuvą ir Hamburgo Lietuvių savišalpos Fondo šelpiami Hamburgo apylinkės lietuviai ir remiami kultūriniai bei visuomeniniai reikalai.

Kultūrininkai, menininkai, gydytojai

Leidinėly išvardinti (12) lituanistai, dirbą Muencheno, Eichstaetto, Bonnos, Frankfurto, Berlyno, Fried-lando, Goettingeno ir Muensterio universitetuose. Lituanistinį mokytojų darbą ir kitose mokslo įstaigose dirba 12 asmenų. Vokietijoje reiškiasi ir Šveicarijos lietuviai prof. dr. J. Eretas ir dr. Albertas Gerutis.

Vakarų Vokietijoje garsi tarptautinė operos solistė — sopranas Lilija Šukytė — Muenchene ir Ričardas Daunoras — bosas Krefelde. Estrados daininimkai: Vida Olscham Berlyne, Nelė Paltins Mannheime, Asta ir Andy Šalčiai Bad Zwischenahn, Izabelė Schroeder Suedfelde ir Lena Valaitis Gruenwalde.

Leidinėly taip pat duodamos informacijos ir apie 7 instrumentalistus, 4 muzikologus, 7 dailininkus, 3 fotografus - filmuotojus, 31 gydytoją, 2 odontologus, 2 vaistininkus ir 3 bibliotekininkus.

Bendrai šis leidinėlis duoda gan aiškų vaizdą, kaip mūsų tautiečių dalis tvarkosi Vakarų Vokietijoje.

V. R.