ŠIOS PASTANGOS DAVĖ VAISIŲ

Los Angeles, Calif., kovo 12 įvyko antroji metinė Amerikos Baltų Lygos (Baltic American League) suruošta žmogaus teisių konferencija. Tema intriguojanti — tad ir susilaukė nemažo būrio dalyvių. Simpoziumuose visą laiką buvo nuo pusantro iki poros šimtų dalyvių. Dauguma buvo pabaltiečiai, bet taip pat buvo ir amerikiečių bei spaudos atstovų — tarp šių ir UPI korespondentas.

Konferencija susilaukė dėmesio ir iš valdiškų sluoksnių: raštu sveikino ir pareiškimus darė prezidentas Ronald Reagan, Califomijos senatorius Pete Wilson, Kalifornijos    gubernatorius George Deukmejian ir eilė kitų įtakingų asmenų. Gi Los Angeles miesto burmistras Thomas Bradley jautė reikalą atvykti ir asmeniškai tarti žodį. JAV Atstovų Rūmų “Ad Hoc Baltijos valstybėm ir Ukrainai” komiteto pirmininkai kongresmanai Brian J. Donnelly ir Don Ritter atsiuntė telegramą, pranešančią, kad jie pateiks rezoliuciją, jog kasmet būtų skelbiama Baltų Laisvės Diena Amerikoje. Tokia pat rezoliucija pasiūlyta ir Senatui.

Paprastai yra nelengva patraukti jaunimą į mūsų parengimus. Tačiau džiugu pastebėti, kad šioj konferencijoj buvo daug jaunimo. Į tai dėmesį atkreipė net vienas amerikietis kalbėtojas. Jaunimo dalyvavimo nuopelnas tenka ir temų įdomumui ir rengėjų pastangom jaunimą pritraukti.

Konferencijos programa buvo sustatyta meistriškai pasinaudojant trimis šiomis dienomis susidomėjimą keliančiomi temomis: disidentinis judėjimas, atentatas prieš popiežių iš Afganistanas. Visos šios temos buvo sujungtos su baltų tautų reikalu.

Pirmąją temą “Disidentinis judėjimas ir žmogaus teisių pažeidimai Sovietų okupuotose Estijoj, Latvijoj ir Lietuvoj” pristatė kiekvienos tautos atstovas atskirai. Kai kurie tai atliko visai neblogai, o kai kurie ir visai silpnai — be kietų faktų. Mūsų kalbėtojai, darbuotojai ir veikėjai turėtų nuolatos sau priminti, kad kieti faktai sklandžiai pristatyti daro ir įspūdį ir stringa atmintin. Didžiausio dėmesio šioj grupėj susilaukė Sergejs Zamascikov, buvęs pirmasis Rygos Komsomol sekretorius. Žmonės mėgsta klausytis kalbėtojų su asmeniška patirtimi, o Zamascikov buvo dalis to aparato, kuris skriaudžia ir naikina baltų tautas ir žmones.

Apie pasikėsinimą prieš popiežių ir to ryšį su KGB, Lenkija ir Pablatijo valstybėm kalbėjo Paul Henze ir Alex Alexiev, abu iš Rand Corporation. Įdomi medžiaga ir sklandžiai pristatyta. Ypatingai pabrėžtas Katalikų Bažnyčios svarbus vaidmuo kaip atramos pasipriešinti priespaudai.

“Afganistano karas ir pabaltiečiai belaisviai” buvo puikiai pristatyta Andriaus Eivos, Afghanistan Alliance prezidento. Afganistane jisai lankėsi penketą kartų ir su laisvės kovotojais turi artimą ryšį. Jo rodytas filmas apie ten vykstantį partizaninį karą ir sovietų karius belaisvius buvo vertas žiūrėti ir vėl kitur parodyti.

Vakare banketo metu kalbėjo gynybos atstovas aviacijos pulkininkas Leon K. Pfeiffer ir Valstybės Departamento Office of East European and Yugoslav Affairs Deputy Director Robert W. Farrand. Pastarasis pareiškė, kad JAV remia Europos Parlamento rezoliuciją Baltijos valstybių dekolonizacijos reikale ir parems ją Jungtinėse Tautose.

Kiek amerikiečių spaudoj pasirodys straipsnių ir straipsnelių kaip šios konferencijos rezultatas — nežinia. Bet iš Los Angeles, Daily News straipsnelio atrodo, kad Eivos kalboj suminėtos įdomios detalės apie Afganistaną atvėrė duris ir baltų reikalo paminėjimui.

Ši konferencija yra geras pavyzdys, kaip kūrybingai pasinaudodami naujais būdais ir naujom temom galime atkreipti dėmesį į mūsų pagrindinį siekimą: klibinti savo tautos ir žmonių laisvės reikalą.

Reikia pasakyti, kad Amerikos Baltų Laisvės Lygos veikla neša naudos. Apjungdama Amerikos lietuvius, latvius ir estus, bendromis jėgomis pasiekia dalykų, kurie vieniem būtų sunku ar ir visai neįmanoma pasiekti. Kai veikiame kartu, turime didesnį skaičių žmonių, daugiau pažinčių, daugiau draugų ir rėmėjų, ir daromės labiau pastebimi.

Tokį bendradarbiavimą turėtume išvystyti ir su kitomis grupėmis, kenčiančiomis nuo sovietinio imperializmo.

Feliksas Palubinskas

(Darbininkas,

1983.4.8)