XX-JO AMŽIAUS LIETUVIŲ TAUTOS KANČIOS KELIAS
1920 liepos 12 Sovietų Rusija ir Lietuva pasirašė taikos sutartį.
Štai ištrauka iš tos sutarties:
Straipsnis I. Remdamasi Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairos pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurias ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.
Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuždeda lietuvių tautai ir jos teritorijai jokių pareigų Rusijos link.
Nepraėjus nė dvidešimčiai metų, šios sutarties žodžiai buvo ir toliau tebėra labai žiauriu būdu laužomi. Sunku įsivaizduoti, kad sutartis būtų buvusi kada nors pasirašyta. Juozas Brazaitis rašė: Lietuva 1939 atsidūrė eilėj tų mažų valstybių, kurios buvo pirmosios aukos rivalizacijoje ir konflikte tarp išaugusio dvejopo imperializmo: nacinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos. Agresija prieš Lietuvos nepriklausomybę buvo sutarta abiejų ir įvykdyta laipsniškai. (Liet. Encikl., XV).
Pažvelkime į įvykių eigą kad ir labai bendru, panoraminiu žvilgiu:
- 1939 VIII 23 Sovietų užs. reikalų Komisaras Molotovas ir Vokietijos užs. reikalų ministras Ribbentropas pasirašė nepuolimo sutartį. Drauge pasirašė slaptą protokolą dėl įtakos sferų Rytų Europoje: Pabaltijo valstybėse, Lenkijoje, Rumunijoje.
Lietuva šiame sutarime buvo įrikiuota į Vokietijos įtakos sferą.
- 1939 IX 1 Vokietija pradeda karo žygį į Lenkiją. Lietuva, vietoj sutikus kare prieš Lenkiją būti Vokietijos sąjungininke, laikėsi neutraliai. Vokiečiai buvo siūlę karo būdu atsiimti savo sostinę Vilnių.
- Lietuvos pasirinktas neutralumas sustiprino Rusijos pretenzijas savo įtakos sferą praplėsti į Lietuvą. Vokietija nesipriešino. 1939.IX.28 Maskvoje Ribbentropas ir Molotovas pasirašė antrą slaptą protokolą, kuris pataisė pirmąjį ta prasme, kad Lietuvos valstybės teritorija pereina į S.S.S.R. įtakos sferą.
- 1939 IX 26, dar prieš antro slapto protokolo pasirašymą, Molotovas kvietė atvykti į Maskvą ministrą Urbšį . . . reikia pasirašyti savitarpinės pagalbos sutartį. Esminis tos sutarties dalykas— duoti Rusijai karines bazes Lietuvos teritorijoje. Sovietai jau buvo sutelkę tankus prie Lietuvos sienos. Urbšys ir Molotovas sutartį pasirašė spalio 10. Rusija pažadėjo perduoti Lietuvai Vilnių ir jo apylinkes. Lietuvoj atsirado 20,000 rusų karinė įgula.
- 1940 III 12 Suomijos - Rusijos karą baigus sutartimi, auga Maskvoj nedraugiškos nuotaikos ir priekabingumas Lietuvai... VI.14 Molotovas Maskvoj skaito Urbšiui ultimatumą. Kaltinimai nepagrįsti, bet Sovietai rengė agresiją prieš Lietuvą: 1940.VI.15 Lietuvą užplūsta 300.000 rusų kariuomenės masinė invazija.
- 1940 VI 25 formaliai legalizuota komunistų partija — vienintelė liaudies valios reiškėją. Tuoj atsiranda prosovietinė valdžia. Visos kitos politinės grupės, visuomeninės, ideologinės, religinės organizacijos VII 1 buvo uždarytos. Uždarė laikraščius, neužilgo ir žurnalus. Nutraukė santykius su Vatikanu: uždarė teologijos - filosofijos fakultetą, perėmė vienuolynų ir kitas privatines mokyklas.
- Tada atėjo žmonių likvidavimo eilė: suėmimai ir deportacijos. Okupacija buvo vykdoma Raudonosios armijos smurtu, sovietizacija, saugumo (NKVD) teroru. Deportacijos iš Pabaltijo kraštų buvo suplanuotos Maskvoje iš anksto. 1939 XII pasirašytos NKVD paruoštos instrukcijos apie priešsovietinio elemento likvidavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
- 1940 VII 11-12 naktį — pirma masinio suėmimo banga. Buvo suimta 2000 veikėjų. Suimtieji buvo laikomi kalėjimuose ir paskui nuteisti už akių sunkiems darbams į Rusijos tolimuosius rytus ir šiaurę.
- 1941 VI 14-18 — antras masinis suėmimas ir deportavimas į Rusiją, kada bestiališku žiaurumu buvo išvežta 34,260 įvairaus amžiaus vyrų ir moterų. Tremiamųjų balsai:
. . . kenčiame neapsakytai, trūksta vandens ir oro, bet didžiausias smūgis — mūsų šeimas suskaldė, nežinau, ar išlaikys mūsų širdys.
. . . gyvename blogesnėse sąlygose negu gyvuliai: trūksta oro, trokštame, badaujame. Už ką ... už ką kenčia maži vaikai?
1941 VI 22, karo pradžioje, kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose laikomus kalinius bolševikai ėmė masiškai žudyti: Pravieniškėse — 477, Telšiuose — 76, Panevėžyje — 80, Sargėnuose — 31, Raseiniuose — 27, Kretingoje — apie 300, Smėlynėj — 8, Červenėj — apie 500, Petrašiūnuose — apie 450. Tik 1114 iš jų, įskaitant 11 moterų ir 21 vaiką, buvo galima atpažinti. Buvusio komisaro J. Glušausko liudijimu, Maskva buvo pareikalavusi išgabenti 700,000 lietuvių. Naujas deportacijų bangas nutraukė užėjęs Vokiečių karas su Sovietais.
- Po II pas. karo, Sovietams vėl okupavus Lietuvą 1944 m., buvo tęsiamos masinės deportacijos. 1945-50 buvo trylika bangų: 1945 liepos, rugpjūčio ir rugsėjo; 1946 vasario; 1947 liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio; 1948 gegužės; 1949 kovo ir birželio; 1950 kovo. Daugiausiai nukentėjo ūkininkai, priešinęsi ūkių kolektivizacijai, ir tos Lietuvos dalys, kur stipriai veikė partizanai. - Sovietai neduoda išvežtųjų statistikos. Sovietų duodami skaičiai okupuotai Lietuvai 1959 m. 2,711,445. Prieš Sovietų okupaciją, 1939 m. gale, gyventojų buvo 3,215,000. Demografai skaičiuoja, kad dėl masinių deportacijų, dėl pabėgėlių nuo bolševizmo į laisvąjį pasaulį ir repatrijavusių į Lenkiją, Lietuva nuo antrosios sovietų okupacijos pradžios 1944 iki 1959 gyventojų surašymo yra netekusi 850,000 gyventojų. 80% lietuvių demografinio sumažėjimo tiesioginiai priklauso Sovietų ir Nacių tautžudybės planui.
Bet tautžudybė nesibaigia ir šiandien. Ji tęsiama kitais būdais. Seniau kankiniai buvo: arkivysk. Teofilis Matulionis (miręs po 20 m. kalijimo 1962), arkivysk. M. Reinys (kankintas Vladimiro kalėjime, mirė 1953), vysk. P. Ramanauskas (išbuvęs dešimt metų koncentracijos stovykloj, mirė 1959), vysk. V. Borisevičius (sušaudytas 1947) ... ir šiandien kankinami— Petras Plumpa (Permos apylinkėj), Petras Paulaitis (Mordovijoj), Viktoras Petkus (Čistopolio kalėjime), Balys Gajauskas (Mordovijoj), Vladas Lapienis (ištremtas į Teją) . . . Kada bus galas tam sąrašui?
GKK
